- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-18
- Bylos Nr.
- 2-91-424/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01897-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Išvadą teikia
- Elektrėnų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovui V. Š., jo atstovui A. B.
institucijos teikiančios išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Dastikienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. Š. ieškinį V. Š. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pakeisti šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymą vaikams T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jį padidinant nuo 200 Lt per mėnesį abiejų vaikų išlaikymui iki 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Nurodė, kad nutraukus šalių santuoką 2002-10-28 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią atsakovas įsipareigojo abiem vaikams teikti 200 Lt išlaikymą kiekvieną mėnesį iki pilnametystės. Atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusius vaikų poreikius, kurie auga, augant vaikams ir gera valia nedidina išlaikymo, bet ir neteikia sutartimi nustatyto išlaikymo. Nurodė, kad po šio ieškinio pateikimo teismui atsakovas sumokėjo išlaikymą vaikams ir šiuo metu išlaikymo įsiskolinimo neturi. Ji dirba, jos gaunamas darbo užmokestis yra 2300-2500 Lt per mėnesį. Kitų pajamų negauna. Todėl atsakovas turi prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. Sūnus T. turi specialių poreikių, jis papildomai turi mokytis mokyklinius dalykus, o tam reikalingos papildomos išlaidos apie 100 Lt per savaitę.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo ginčijo savo tėvystę abiem vaikams. Nurodė, kad nors atsakovas laikė save biologiniu T. Š. ir L. Š. tėvu, dėl atsakovo priklausomybės nuo alkoholio nebuvo susiklosčiusių jokių asmeninių psichologinių ir socialinių tėvo ir vaikų santykių ir be įrašo vaikų gimimo liudijimuose jo su vaikais niekas nesiejo. Atsakovui prieš kelis mėnesius pavyko įveikti priklausomybę nuo alkoholio ir jis ketino pradėti vykdyti tėvo pareigas vaikams, tačiau maždaug prieš du mėnesius iki priešieškinio padavimo iš draugų sužinojo, kad jis nėra biologinis vaikų tėvas. Pasiteiravus apie tai ieškovės, ji šių aplinkybių neneigė. Teismo posėdyje nurodė, kad patenkinus jo reikalavimą ieškovė būtų suinteresuota išviešinti tikrąjį vaiko tėvą ir tokiu būdu užtikrintų vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Ieškovė priešieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad atsakovas nėra L. Š. biologinis tėvas. Tačiau jis šią aplinkybę žinojo nuo pat jos nėštumo pradžios. Po sūnaus gimimo šalių gyvenimas visiškai nesusiklostė dėl atsakovo priklausomybės nuo alkoholio. Iki dukters L. gimimo ieškovė su atsakovu jau seniai negyveno. Tuojau po dukters gimimo, šalys bendru sutarimu nutraukė santuoką, kad šalys daugiau kaip metus kartu negyveno, nevedė bendro ūkio užfiksuota ir 2002-10-28 teismo spendime dėl santuokos nutraukimo. Ji niekada neslėpė nuo atsakovo, kad jis yra tik sūnaus T. biologinis tėvas. CK 3.152 str. 1 d. nustato 1 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo . Nuo L. gimimo praėjo jau daugiau kaip 10 metų, todėl atsakovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti savo tėvystę L.. Ieškovė prašė šiam atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad vaikai daugiau kaipo dešimt metų auga kartu kaip brolis ir sesuo, atsakovas nepalaiko jokių tėvystės santykių ne tik su L., bet su savo tikru sūnumi T., dėl ko vaikai labai pergyvena, todėl žinia, kad jie nėra vieno tėvo vaikai dar labiau juos sukrėstų ir galimai supriešintų. Taip pat būtų pažeista vaiko teisė žinoti savo tėvus, nes nuginčijus atsakovo tėvystę L. liktų be tėvo, taip pat netektų išlaikymo.
Institucija teikianti išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikams padidinimo sutinka, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nežiūrint, to, kad ieškovė pripažino, jog L. nėra atsakovo biologinę, dukra, atsakovo tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus žinoti savo tėvus.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Dėl tėvystės nuginčijimo.
Atsakovui ginčijant savo tėvystę sūnui T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 2013-06-03 teismo nutartimi paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. Ekspertizės išvada patvirtino, kad atsakovas yra vaiko T. Š. tėvas su 99,999997 proc. tikimybe. Susipažinęs su ekspertizės aktu, atsakovas šio savo reikalavimo nebepalaikė ir pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio šioje dalyje. Nustačius, kad atsisakymas nuo priešieškinio šioje reikalavimų dalyje neprieštarauja bylos aplinkybėms, jis priimamas.
Atsakovė pripažino, kad atsakovas nėra šalių vaiko L. biologinis tėvas. Trakų rajono apylinkės teismo 2002-10-28 spendime dėl santuokos nutraukimo konstatuota, kad šalys daugiau kaip metus kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, todėl yra pagrindas atsakovo nelaikyti L.biologiniu tėvu. Tačiau tėvystė yra ne tik biologinė, bet ir socialinė bei teisinė kategorija. Asmuo, įstatymo pagrindu pripažintas vaiko tėvu, įgyja tėvo teises ir pareigas, o tarp jo ir vaiko atsiranda teisiniai tėvystės santykiai nepriklausomai nuo biologinės tėvystės. L. Š. kilmė iš atsakovo, kaip vaiko motinos sutuoktinio, nustatyta CK3.140 str. 1 p. pagrindu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat jos nėštumo pradžios žinojo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas. Tačiau (duomenys neskelbtini) gimus vaikui L.atsakovas savo tėvystės per CK 3.152 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą neginčijo. Priešieškinio teiginius apie tai, kad jis nėra savo vaikų tėvas sužinojo prieš du mėnesius iki kreipimosi į teismą iš savo draugų, teismo posėdyje paneigė pats atsakovas, todėl teigti, kad ginčydamas savo tėvystę po 11 metų nuo sužinojimo apie jo įrašymą vaiko tėvu, jis nepraleido ieškinio senaties termino nėra pagrindo. Atstatyti šį terminą taip pat nėra pagrindo, nes atsakovas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą. Todėl priešieškinis atmetamas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
2002-10-28 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią atsakovas įsipareigojo abiem vaikams teikti 200 Lt išlaikymą kiekvieną mėnesį iki pilnametystės, t.y. po 100 Lt kiekvienam vaikui. Po šio šalių susitarimo praėjo beveik 12 metų ir natūralu, kad vaikams saugant išaugo jų poreikiai. Šalių sutartas išlaikymo dydis, vaikams tapus paaugliais, akivaizdžiai nebegali patenkinti jų poreikių ir yra daugiau simbolinis negu realus. Ieškovė nurodė, o atsakovas to neginčijo, kad atsakovas laisva valia nedidino vaikams išlaikymo ir mokėjo tik sutartimi nustatytus 200 Lt abiem vaikams, todėl išlaikymas vaikams didintinas. Ieškovė prašo pakeisti šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymą, padidinant jį iki 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis, išmokomis. Išlaikymo dydį lygų minimaliam darbo užmokesčiui, kuris nuo 2013-01-01 LR Vyriausybei nustačius minimalią mėnesio algą yra 1000 Lt, kaip orientacinį savo praktikoje nurodo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip būtiną minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad tėvai gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.) ir vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas savo pareigos teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą neginčijo, sutiko padidinti teikiamą išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį, bet tik vienam vaikui, ir nepripažino savo pareigos išlaikyti ir L.. Tačiau atmetus priešieškinio reikalavimus, atsakovo pareiga teikti išlaikymą abiem vaikams išlieka, nepriklausomai nuo paties atsakovo požiūrio į savo biologinę tėvystę L.. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turtą nepateikė, nurodė, kad yra darbingas. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams reikalingo išlaikymo, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą lygiai su ieškove ir ieškinį tenkina.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 800 Lt advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93,96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 96, 259, 263, 264, 265, 268, 270 str. teismas
nusprendė:
pakeisti Trakų rajono apylinkė teismo 2002-10-28 sprendimu patvirtintos I. Š. ir V. Š. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu sutartą T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti, kad V. Š. nepilnamečiams vaikams T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2013-09-06, iki vaikų pilnametystės.
Priimti V. Š. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl tėvystės ginčijimo vaikui T. Š. ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš V. Š. I. Š. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.