- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 2-60-223/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02860-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G., AB LESTO, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos inspekcijos
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Valentinas Baltrūnas
dalyvaujant ieškovo R. G. ir trečiojo asmens V. G. atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei G. K. (buv. I.), tretiesiems asmenims V. G. , AB Lesto ,Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos inspekcijos ir trečiojo asmens V. G. savarankiškus reikalavimus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo V. G. atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo priteisti iš atsakovės 3333,26 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, tretysis asmuo V. G. ir atsakovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ginčo objektu šioje byloje tapo (duomenys neskelbtini), esantis apskaitos ir saugos skydas, įrengtas bendro naudojimo patalpose. Ieškovas reiškė ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovė neperspėjusi, savavališkai, pažeisdama tiek LR 2010-02-11 įsakymu patvirtintų Elektros energijos tiekimo taisyklių nuostatas, tiek CK nuostatas, neteisėtai nukirpo elektros laidus, kuriais buvo tiekiama elektra į ieškovui nuosavybės teise priklausantį garažą. Dėl tokių atsakovės veiksmų R. G. patyrė nuostolius, nes jam reikėjo įrengti naują elektros trifazį įvadą. Tai, kad atsakovė neturėjo teisės taip pasielgti, patvirtina byloje pateikti įrodymai. Atsakovės argumentai, jog skydas buvo perleistas jai ir priklauso jai nuosavybės teise, yra neteisingi, nes atsakovė 2004-04-04 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo asmenine nuosavybe tik gyvenamąsias patalpas, tačiau šio skydo įsigyti ji negalėjo, nes jo perdavimo sąlyga minėtoje sutartyje nebuvo numatyta, o sutarties 14 p. yra konkrečiai nurodyta kas yra perduodama atsakovei. Byloje esančio Valstybinės energetikos komisijos išvadoje yra konstatuota, kad atsakovė yra elektros energijos vartotoja, o ieškovui kaip subabonentui tiekė elektros energiją. Atsakovė nutraukė elektros energijos tiekimą nesilaikydama patvirtintų taisyklių, o iš to neteisėto atsakovės veiksmo sekė tam tikros pasekmės. Viso to pasėkoje ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė ieškovo privalėjimu laikinai elektrą imti iš kaimynės, ieškovas privalėjo kreiptis į LESTO dėl naujo trifazio skydo įrengimo, reikėjo pirkti tam tikrus prietaisus ir medžiagas, atlikti įrengimo darbus. Turtinę žalą sudaro 3333,26 Lt. Turtinės žalos padarymo pasėkoje ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 Lt. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į policiją, sutriko jo planai, kilo konfliktai šeimoje.
Tretysis asmuo V. G. ir jo atstovas su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti trečiojo asmens pareikštus savarankiškus reikalavimus ir priteisti iš atsakovės V. G. naudai 30 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad atsakovė įgydama savo nuosavybėn gyvenamojo namo dalį, elektros skaitiklio nuosavybėn neperėmė. Neturtinės žalos V. G. aplinkybės kilo iš atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų. Tretysis asmuo V. G. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų privalėjo ne eilės tvarka, o skubos tvarka, kreiptis į gydytojus, dėl sveikatos sutrikdymo buvo paguldytas į ligoninę. Tai patvirtina pateikti dokumentai, išrašai iš ligos istorijos, kad buvo atlikta širdies ritmo operacija, visi kiti išrašai iš medicininės dokumentacijos. Tretysis asmuo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė stresą, buvo sutrikdyta jo sveikata.
Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu ir trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad gyvena antrame namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte, elektra naudojasi atskirai. R. G. skaitiklis yra pirmame namo aukšte. 2005 metais ji sudarė elektros energijos vartojimo sutartį su AB LESTO. Parduodamas jai butą (gyvenamojo namo dalį) V. G. pasiliko sau garažą ir paprašė dar leisti jam pasinaudoti elektros energija, kuri iš jos elektros apskaitos skydo buvo tiekiama į garažą. Tuo metu ji sutiko ir mainais V. G. leido jai naudotis rūsiu. Kadangi buvo pastoviai vėluojama mokėti už sunaudotą garažui elektros energiją, ji buvo priversta eiti prašyti V. G. pinigų už elektrą, o nenorėdama būti skolinga AB LESTO, pati apmokėdavo ir už ieškovo ir trečiojo asmens sunaudotą elektros energiją. Po to, kai ji V. G. skyrybų byloje liudijimo ne pastarojo naudai, santykiai žymiai pablogėjo. Ieškovas liepė jai išsinešti daiktus iš rūsio, ji tai staigiai padarė ir informavo ieškovą, kad tokiu atveju nebeleis naudotis trifaze elektros energija, kuri buvo teikiama iš jos elektros skydo. Norėdama išsiaiškinti, ji kreipėsi į AB LESTO, kur jai buvo paaiškinta, kad ji kaip elektros vartotoja ir abonentas turi teisę bet kada nutraukti tokį tiekimą. Ką ji ir padarė, išsikvietusi specialistą iš AB „Butų ūkis“. Nei tuo metu, nei dabar garaže nebuvo ir nėra gyvybiškai svarbių įrenginių, todėl ieškovas jokios žalos nepatyrė ir negalėjo patirti. Su ieškiniu ieškovas kreipėsi tik po dviejų metų ir tai padaryti juos paskatino gobšumas. Neturtinės žalos V. G. nepadarė, nes jis sirgo seniai, operacija buvo planinė, o ritmas paprastai atstatomas per daug kartų. Ligos paūmėjimas atsiranda ir po alkoholio vartojimo.
Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas nėra tinkamas ieškovas byloje, nes rentos sutartis yra panaikinta ir ieškovas nėra namo dalies (duomenys neskelbtini), savininkas. Elektros skydas niekada nebuvo bendro naudojimo. CK 4.82 str. 1 d. numato, kas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Ieškovas ir tretysis asmuo sąmoningai klaidina, jie patvirtina, kad elektros energiją naudojo garažui, o garažas yra atskiras ūkinis objektas ir nėra bendro naudojimo patalpa su namo laiptine. Ieškovas ir tretysis asmuo V. G. turi atskirą elektros skaitiklį, kuriais gali tinkamai gauti elektros energiją. Įsigijus nekilnojamą turtą atsakovė įsigijo visus priklausinius, tame tarpe ir elektros skydą. Tą patvirtina AB LESTO ir atsakovės 2005 elektros energijos tiekimo sutarties sudarymas. CK 6.389 str. numato, kad atsakovė turi teise duoti kitiems asmenims naudoti elektros energiją, o tai reiškia, kad ji taip pat turi teisę ir atsisakyti duoti elektros energiją. Atsakovė elgėsi atsakingai, sąžiningai, tą patvirtina apklausti liudytojai. Taip pat ir pačios atsakovės parodymais. Visi patvirtino, kad atsakovė buvo išvaryta iš rūsio, ji gražino raktus, įspėjo, kad bus priversta atjungti elektros energijos tiekimą į garažą. Ieškovai buvo patys neapdairūs ir neatsakingi. Kiekvienas privalo pasirūpinti apie elektros tiekimą. Liudytojas Kochanauskas patvirtino, jog ieškovai ir anksčiau ketino pertvarkyti skydą. Tokiu būdu nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovo nurodytos medžiagos ir įrengimai neaišku kur buvo panaudoti, tai būtinos išlaidos, kurias turėjo patirti buto savininkas, todėl tai nėra turtinė žala, kurią turėtų atlyginti atsakovė. Trečiojo asmens reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrįstas. Byloje yra įrodymų, kad tretysis asmuo V. G. serga jau seniai, to neginčija ir pats V. G., jam buvo atlikta planinė operaciją, atsakovė apie tai nežinojo. Elektros tiekimas buvo atjungtas 2010-03-31, jau 2010 m. balandžio 2 d. V. G. lankėsi pas šeimos gydytoją, jokių nusiskundimų nebuvo. Ritmo atstatymas yra daugkartinis veiksmas, todėl V. G. lankymasis pas gydytoją buvo tik tolesnis jo gydymo tęsimas, o ne dėl atsakovės veiksmų kilusio streso pasekmė.
AB LESTO atstovas nurodė, kad atsakovė elektros energijos vartojimo sutartį sudarė 2005 metais. Atsakovė turėjo teisę sudaryti sutartį su AB LESTO ir ją sudarė 2005 metais. Visi elektros energijos vartotojai gali sudaryti sutartį. Jei yra keli skaitiklio savininkai, yra prašoma susitarimo tarp bendrasavininkių, o tada vienas iš jų sudarys sutartį ir mokės AB LESTO už sunaudotą elektros energiją. Koks bus susitarimas dėl mokėjimų pasiskirstymo tarp vartotojų, AB LESTO nekontroliuoja ir jų tai neliečia. Nuosavybės ribų akte nustatoma, kad iki tam skirtos vietos yra vieno elektros energijos vartotojo nuosavybė, nuo tos vietos į kitą vietą kito. Už vartotojo vidaus tinklą AB LESTO neatsako. Jei elektros tinklas yra vartotojo, tai savo namo viduje, jis kur nori, ten ir praveda laidus, kur nori ten ir vartoja, t.y. vidaus tinkle vartotojas tvarkosi kaip nori ir AB LESTO ten nesikiša.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.
Byloje nustatyta, kad ieškovas R. G., atsakovė G. K. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (b. l. 10-12 , 15-17 , 22-23 tomas 1). 2005-02-18 tarp atsakovės G. K. (buv. I.) buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju (b. l. 60- tomas 1). 2009-06-16 tarp ieškovo R. G. ir AB LESTO buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 24-25 tomas 1). 2010-06-30 ieškovas R. G. pateikė paraišką AB LESTO dėl elektros įrenginių prijungimo prie tinklų su visais privalomais priedais ir techninėmis sąlygomis ( b. l. 47-55 tomas 1 ). 2011-09-11 tarp ieškovo R. G. ir V. K. buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis, pagal kurią V. K. įsipareigojo už 1130 Lt pajungti ieškovui trifazę elektros energijos tiekimą į ūkinį pastatą ir garažą (b.l. 78-79 tomas 1). Iš 2010-04-22 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. G. įsigijo trifazį elektros energijos apskaitos skaitiklį už 220 Lt ( b. l. 81 tomas 1). IŠ 2010-11-10 Sąskaitos matyti, kad R. G. sumokėjo VĮ Registrų centras 200 Lt už kadastrinius matavimus (b. l. 82 tomas 1). Iš 2011-06-07 mokėjimo nurodymo matyti, kad R. G. AB LESTO sumokėjo 813,12 Lt ( b. l. 83-84 tomas 1 ). Iš 2011-07-21, 2011-08-09 PVM sąskaitų- faktūrų matyti, kad buvo pirktas kabelis už 384,37 Lt ir vamzdžiai už 65,07 Lt ( b. l. 85 -86 tomas 1). Iš 2002-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties matyti , kad S. V. pardavė V. G. kabelio 18 metrų už 150 Lt ( b.l. 87 tomas 1). Iš 2011-08-19 kvito ir sąskaitos- faktūros matyti, kad R. G. už kabelio izoliacijos matavimus sumokėjo 121 Lt ( b.l. 88-89 tomas 1). Iš 2011-08-23 kvito , 2011-08-23 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad už geodezinę nuotrauką R. G. sumokėjo 108, 90 Lt ( b.l. 90 -91 tomas 1 ). Iš 2011-08-23 kvito, 2011-08-23 PVM sąskaitos- faktūros matyti, kad R. G. už varžų matavimus sumokėjo 60,50 Lt ( b.l. 92-93 tomas 1). Iš 2011-08-23 mokėjimo nurodymo matyti, kad už R. G. buvo sumokėta 30 Lt Valstybinei energetikos inspekcijai (b.l. 94 tomas 1). Iš sąskaitos matyti, kad R. G. sumokėjo 22 Lt VĮ Registrų centras (b.l. 95 tomas 1). Iš notarės kvito matyti, kad buvo sumokėta 20 Lt už nuorašų patvirtinimą (b.l. 96 tomas 1). Iš sąskaitos matyti, kad VĮ Registrų centras R. G. sumokėjo 7,30 Lt (b.l. 97 tomas 1). Iš išrašo iš V. G. ligos istorijos matyti, kad jis buvo tirtas ir gydytas UAB „Kardiolita“ 2010-02-09 - 2010-02-10 dėl įtampos krūtinės anginos, permanentinio prieširdžių virpėjimo, pirminės arterinės hipertenzijos, hipertenzinės širdies ligos ir kt. (b.l. 142 tomas 1). Iš 2010-03-29 Epikrizės matyti, kad V. G. buvo atstatytas širdies ritmas ir jis patenkinamoje būklėje buvo išrašytas į namus (b.l. 144 tomas 1). Iš Paciento skubaus stacionarizavimo lapo matyti, kad dėl sutrikusio širdies ritmo V. G. buvo pristatytas į ligoninę (b.l. 148-149 tomas 1). Iš Epikrizės matyti, kad V. G. buvo konsultuotas 2011-08-03 - 2011-08-05 dėl neritmiško širdies plakimo, bloga fizinio krūvio tolerancija (b.l.154 tomas 1). Iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išvados matyti, kad atsakovė G. K. nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovui neteisėtai, nes nesilaikė LR Energetikos ministro 2010-02-10 įsakymu Nr. I-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių reikalavimų (b.l. 46-47 tomas 2). Iš Panevėžio rajono poliklinikos 2012-11-28 rašto matyti V. G. apsilankymai pas medikus, jo gydymosi eiga, diagnozės ir paskirtas gydymas (b. l. 60-62 tomas 2).
Įvertinus ieškovo ir trečiojo asmens keliamus ieškininius reikalavimus, konstatuotina jog jie yra keliami iš prievolių teisės, t.y. iš civilinės atsakomybės teisinių normų. Civilinė atsakomybė galima tada, kai yra nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, žala ir nuostoliai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 str.). Taigi, siekiant pritaikyti civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti ar konkretaus asmens atlikti faktiniai veiksmai yra neteisėti, nes tik neteisėtų veiksmų pagrindu gali kilti civilinė atsakomybė. Neteisėtų veiksmų aspektu civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ar rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Tokiu būdu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti trejopai: neteisėtu veikimu, neteisėtu neveikimu arba nurodymo elgtis atidžiai ir rūpestingai nepaisymu. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. K. nutraukė elektros energijos tiekimą į ieškovui R. G. priklausantį garažą, todėl būtina nustatyti ar šie veiksmai yra teisėti ar neteisėti. Neteisėtu civilinė teisė vertina bet kokį žalos padarymo veiksmą, jeigu nenustatoma civilinę atsakomybę pašalinančių aplinkybių, o neteisėtumas yra svetimos subjektyvinės teisės pažeidimas nesant tam pakankamo teisinio pagrindo. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp V. G. ir G. K. buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad G. K. leis V. G. naudotis jos elektros įrenginiais tiekiant elektrą į ieškovui nuosavybės teise priklausantį garažą, o G. K. už tai bus leista naudotis rūsiu. 2010 metų kovo mėnesį ieškovas R. G. pareikalavo, kad G. K. atlaisvintų rūsį, ką ji ir padarė. Atsakovės G. K. teigimu ji iškart informavo ieškovą, kad tokiu atveju neleis jam naudotis jos elektros apskaitos prietaisais elektros tiekimui į garažą. Be to, atsakovės teigimu taip pat tokių jos veiksmų priežastis buvo tai, kad ieškovas R. G. ir tretysis asmuo V. G. vėluodavo jai perduoti pinigus už garažui sunaudotą elektros energiją. Šias visas atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. K., R. K., J.K. G. (b. l. 83-84 tomas 1). Šių aplinkybių ieškovas nenuginčijo, taigi laikytina įrodyta, kad ieškovas ir tretysis asmuo vėluodavo mokėti už garažui sunaudotą elektros energiją, kad buvo abipusis susitarimas dėl elektros tiekimo ir rūsio naudojimo ir kad juos atsakovė iš anksto įspėjo apie tai, kad atjungs elektros tiekimą į garažą (CPK 178 str., 179 str.). Taigi, pirmiausia ne atsakovė, o ieškovas ir tretysis asmuo pažeidė bendradarbiavimo principus ir tarp šalių susiklosčiusius faktinius teisinius santykius, todėl turėjo suprasti, kad atsakovė savo ruožtu taip pat gali atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus. Sutinkamai su CK 6.389 str. 1 d. elektros energijos abonentas turi teisę iš tiekimo įmonės priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui). Taigi, iš šios įstatymo formuluotės seka, kad atsakovė G. K. turi tik teisę, tačiau neturėjo ir neturi pareigos leisti ieškovui ir trečiajam asmeniui priimtą elektros energiją perduoti jų garažui. Tokie atsakovės veiksmai visiškai priklauso nuo jos valios. Ieškovas iš anksto buvo įspėtas apie tai, kad atsakovė atjungs elektros energijos tiekimą į jo garažą, todėl galėjo pasiruošti tokiam veiksmui, taigi laikytina, kad ieškovo ir trečiojo asmens V. G. subjektinės teisės nebuvo pažeistos, o tokiu atveju atsakovės veiksmai negali būti laikyti neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės reglamentuoja elektros energijos vartotojų santykius su tiekėjais, skirstomųjų tinklų operatoriais ir perdavimo sistemos operatoriumi, o ne abonento ( šiuo atveju G. K.) ir subabonento (šiuo atveju R. G.) santykius, todėl negali būti taikomos sprendžiant šį ginčą. Įstatymais nėra reglamentuoti abonento ir subabonento teisiniai santykiai, taigi nėra ir apspręsta kaip gali būti nutraukti abonento ir subabonento santykiai ir kokios procedūros reikėtų prisilaikyti. Taigi, teismas priimdamas sprendimą, dėl jau paminėtos aplinkybės nesivadovauja Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-11-12 išvada, kurioje nurodyta, kad atsakovės G. K. veiksmai atjungiant elektros tiekimą garažui yra neteisėti, nes ši išvada yra paremta tiekėjų ir operatoriaus santykiams keliamais reikalavimais, kurie, be abejo, yra griežtesni ir negali būti taikomi buitiniams vartotojams. Kaip jau minėta, iš esmės elektros abonento ir suabonento tarpusavio santykiai nėra reglamentuoti, todėl vadovautinasi bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ( CK 1.5 str.), konstatuojant, kad atsakovės veiksmai atitiko šiuos principus ir negali būti pripažinti neteisėtais. Pirmiausia savo įsipareigojimus pažeidė ieškovas, atsakovė įspėjo ieškovą apie savo ketinimus, todėl jis galėjo jiems pilnai pasiruošti. Byloje nenustatyta, kad atsakovės veiksmai sukėlė sunkias pasekmes ar iš esmės pažeidė ieškovo ar trečiojo asmens interesus. Garažas tai nėra gyvenamąsis būstas, ieškovas neįrodė, kad jame buvo atliekama kažkokia tai svarbi ūkinė veikla ir kad tokia veikla buvo sutrikdyta. Kas liečia turtinę žalą, tai iš tiesų, byloje nustatyta, kad ieškovas R. G. turėjo tam tikrų piniginių išlaidų įrengdamas trifazį elektros energijos tiekimą į savo garažą. Tačiau ar šios pasekmės atsirado vien iš atsakovės veiksmų, kaip tų veiksmų tiesioginė pasekmė, labai abejotina. Kaip jau minėta, atsakovė neturėjo pareigos leisti ieškovui naudotis jos elektros tiekimo įrenginiais, todėl ieškovui nutraukus susitarimą su atsakove dėl rūsio naudojimo, neprotinga buvo tikėtis, kad atsakovė ir toliau laikysis savo susitarimo dėl elektros tiekimo. Visumoje, laikytina, kad piktnaudžiauti savo teisėmis ir iškelti savo interesus virš atsakovės interesų, nėra sąžininga. Ne atsakovės, o ieškovo, kaip savininko, pareiga užsitikrinti jam reikalingą elektros tiekimą į jo pastatus. Atsakovė nesugadino ieškovo ar trečiojo asmens turto, o tai, kad ieškovas savo lėšomis įsirengė (pertvarkė) trifazį elektros energijos tiekimą ir norėtų, kad už tai jam sumokėtų atsakovė, negali būti laikoma tiesiogine žala, nes šios pasekmės labai nutolusios nuo atsakovės veiksmo ir tarp jų nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tokiu būdu ieškovo patirtos išlaidos nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais, todėl negali būti laikomas žala.
Taigi dėl išvardintų aplinkybių, laikytina, kad nėra civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų: neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo pačiu nėra ir kitų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų, - ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Iš ieškovo ir trečiojo asmens priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir valstybės naudai ( CPK 46 str., 88 str. ,92 str. , 93 str. ,98 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir trečiojo asmens V. G. savarankiškus reikalavimus atmesti.
Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 1767,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.