Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo A. K. atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei, atsakovo atstovui Viktorui Ostrovnojui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-15)15PR-319 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. K. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą prašymą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentui nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas valdžios pareigūnų dėl to, kad priklauso Leiboristų partijai ir ginčija valstybės nuosavybę į žemės sklypą, kuris priklauso jam ir kuriame statomas parlamento pastatas. Teigia, kad apskundė valstybės pareigūnų veiksmus dėl neteisėto žemės sklypo užvaldymo teismui ir iš karto po to valdžios pareigūnai pradėjo jam grasinti susidorojimu, dėl ko jis išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Departamentas, pripažindamas jo prašymą akivaizdžiai nepagrįstu, nurodė, jog visuotinai žinoma, jog parlamentas statomas vietoje, kurioje buvo paminklas Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti ir kuris buvo nugriautas 2009 m. Mano, kad ši aplinkybė yra nesusijusi su tuo, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijos šį žemės sklypą neteisėtai neatlygintinai iš jo atėmė, todėl atsakovas netinkamai ištyrė jo prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas apklausos metu apie jam kilusią grėsmę dėl narystės politinėje partijoje nenurodė, be to, remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. liepos 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), informacijos apie (duomenys neskelbtini) darbo partijos narių persekiojimą nerasta. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) parlamentas yra statomas vietoje, kur anksčiau stovėjo paminklas, kuris buvo atidengtas dar 1980 m., t. y. jau nuo 1980 m. šis žemės sklypas priklausė valstybei.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimo (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 str. 1 d.). Nurodyti argumentai, sąlygoję jo išvykimą iš kilmės valstybės, akivaizdžiai nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pažymėjo, kad pareiškėjo motyvai, jog iš kilmės valstybės jis išvyko dėl esą iškilusio pavojaus jo gyvybei dėl (duomenys neskelbtini) regioniniam teismui pateikto skundo dėl valdžios neteisėtai užvaldyto jo žemės sklypo, yra neįtikinami, jų teismas nelaikė patikimais ir pakankamais individualios grėsmės įrodymais. Nustatė, kad, remiantis visuotinai žinomais faktais, naujasis (duomenys neskelbtini) parlamento pastatas (duomenys neskelbtini) mieste statomas vietoje, kurioje anksčiau stovėjo paminklas Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, šis paminklas buvo nugriautas 2009 m., kad atlaisvinti vietą naujo parlamento pastato statyboms. Teismas pabrėžė, kad šis faktas akivaizdžiai paneigia pareiškėjo žemės, kurioje šiuo metu vyksta naujo parlamento pastato statybos, nuosavybės faktą. Teismas taip pat akcentavo, jog pagrįstų abejonių dėl oficialios valdžios atliktų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu kelia ir tai, kad parlamento pastato statybos vyksta nuo 2010 m., tačiau pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog į teismą kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad pareiškėjas sąmoningai stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį, jam yra gerai žinoma prieglobsčio suteikimo procedūra, t. y. nepaisant to, kad 2011 m. spalio 10 d. vykusios pirminės apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad kitose užsienio valstybėse dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, tačiau iš EURODAC sistemos duomenų buvo nustatyta, kad jis prieglobsčio prašėsi Vokietijoje ir Šveicarijoje. Sprendė, kad atsakovo išvados, jog pareiškėjas sąmoningai klaidino tyrimą, buvo nesąžiningas ir pateikė prieštaringą informaciją, pagrįstos, todėl pareiškėjo atžvilgiu gali būti pritaikytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatos, remiantis kuriomis visi jo pateikti duomenys laikomi nepatikimais.

Teismas darė išvadą, kad visos atsakovo nustatytos aplinkybės įrodo, jog prieglobsčio prašytojas savo kilmės valstybėje nebuvo aktyvus politinis oponentas, taip pat nepriklausė kitoms asmenų, patiriančių nuolatinius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, kategorijoms, todėl grėsmių, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, šio (duomenys neskelbtini) piliečio atžvilgiu nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą bei Departamento Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Departamentą tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo nurodytos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastys nėra pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl skunde pirmosios instancijos teismui pateiktų argumentų, tame tarpe ir dėl to, kad tai, jog parlamentas statomas vietoje, kurioje anksčiau buvo paminklas Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, yra nesusiję su tuo, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijos šį žemės sklypą neteisėtai neatlygintinai iš jo atėmė. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai analizavo vien jo neišsamius paaiškinimus, duotus Departamentui, ir todėl nepagrįstai taikė akivaizdžiai nepagrįsto prieglobsčio prašymo teisines pasekmes.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, jam buvo suteikta galimybė pateikti visus išsamius paaiškinimus. Tačiau pareiškėjo teismo posėdžiu metu pateikti paaiškinimai buvo identiški prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Departamentui pateiktai informacijai. Pabrėžia, kad apeliaciniame skunde nenurodoma nė viena aplinkybė, galinti nors iš dalies pagrįsti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčijamu atsakovo Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikos dėl to, kad jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, bei nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka 1951 m. Ženevos Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrįstai taikė akivaizdžiai nepagrįsto prieglobsčio prašymo teisines pasekmes bei kad nepagrįsta teismo išvada, jog jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastys nesudaro prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrindo.

Pažymėtina, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. LVAT administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį laikė akivaizdžiai nepagrįstu.

Akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį sąvoka pateikta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, jog tai yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis reglamentuota, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte, jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti tikrovę atitinkančius visapusiškus paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, o nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis išvyko iš savo kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

Departamentui pateiktame prašyme dėl prieglobsčio pareiškėjas teigė, kad prašo suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje todėl, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) miesto teismui apskundė oficialios valdžios atstovus, nes jie esą neteisėtai užvaldė jo žemę, kurioje šiuo metu yra statomas naujas (duomenys neskelbtini) parlamentas, jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o į jo namus atėję oficialios valdžios atstovai jam grasino, kad jis nebesikreiptų į jokį kitą teismą, tačiau pareiškėjas dėl tų pačių priežasčių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) regioninį teismą, taip pat pareiškėjas Departamentui nurodė, jog (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas valdžios pareigūnų dėl to, kad priklauso Leiboristų partijai (Prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5-10). Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti motyvai akivaizdžiai nepagrindžia persekiojimo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais pavojaus. Įvertinusi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. liepos 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) darbo partijos, kurioje nėra informacijos apie (duomenys neskelbtini) darbo partijos narių persekiojimą, teisėjų kolegija visiškai sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai nepagrįsta, neparemta jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis.

Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Tuo tarpu Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Pareiškėjo paaiškinimai, susiję su pareiškėjo priklausymu Leiboristų partijai, juos įvertinus informacijos apie bendrą politinę, žmogaus teisių ir saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) kontekste, pagrįstai nevertinti kaip įrodymas, kad (duomenys neskelbtini) jam gali grėsti persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Nurodomi pareiškėjo argumentai, susiję su teisminių procesų vedimu, yra neįtikinami. Todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, o jo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygota realiai egzistuojančiomis priežastimis ir yra akivaizdžiai nepagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog pareiškėjas savo paaiškinimuose iš esmės nenurodė grėsmių, kurios galėtų būti traktuojamos kaip pagrindas suteikti pabėgėlio statusą.

Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pareiškėjas nepateikė informacijos, kuri teismui leistų spręsti apie tai, kad jis negali grįžti į kilmės valstybę dėl baimės, susijusios su grėsme, kad jo atžvilgiu bus pažeistos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Byloje esantys įrodymai (paties pareiškėjo paaiškinimai, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. liepos 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. liepos 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)) nesudaro pagrindo daryti prielaidą, jog pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini), kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nes nėra įrodymų, kad šioje valstybėje vyksta chaotiško, aklo smurto protrūkiai.

Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, t. y. visiškos grėsmės būti persekiojam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti jam papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktus ar laikiną teritorinį prieglobstį pagal Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė