- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-386-429/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09816-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Atsakovas
- E. D.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas, Ingrida Varanavičė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei E. D. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 536,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5,07 Eur kompensacinių palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos patalpų 3-5 ir 3-6 lubos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01 ) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 576,81 Eur ir išmokėjo 536,81 Eur dydžio draudimo išmoką (576,81 Eur nuostolio suma – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų, kurių savininkė yra atsakovė E. D.. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją, ragindama atlyginti turtinę žalą, tačiau žala nėra atlyginta. Pažymėjo, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančių patalpų atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Iš atsakovės taip pat prašo priteisti kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019-02-21) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos bei procesines palūkanas.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad skalbykla yra virš aplietų patalpų. Jei patalpos būtų aplietos dėl stogo defekto, pirmiausia turėjo nukentėti atsakovės palėpėje esančios patalpos, ir tik vėliau būtų užlieta žemiau esanti patalpa. Tuo tarpu liudytojas parodė, jog pastogės patalpa nebuvo užlieta.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje yra teigiama, kad apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų, kurių savininkė yra atsakovė, tačiau virš apdrausto buto yra pastogės patalpos. Įvykio metu atsakovė naudojosi pastogės patalpomis, kurios kadastro byloje pažymėtos 4-1 (13 kv.m.), 4-2 (2,9 kv. m.), iš viso 16,87 kv.m. Likusi pastogės dalis įvardijama kaip džiovykla ir nėra inventorizuota, atitinkamai yra visų namo bendraturčių nuosavybė. Tokiu būdu ieškinys turėtų būti reiškiamas ne tik atsakovei, tačiau ir kitiems pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams. Lietuvos A. T. suformuotoje teismų praktikoje, pasisakoma, kad ieškovas tokio pobūdžio bylose privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškinyje nenurodoma konkreti užpylimo židinio vieta, nepateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuriame būtų pažymėtos vandens prasiskverbimo vietos, o apsiribojama abstrakčiu teiginiu, kad apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų. Tokiu būdu nėra galimybės nustatyti, ar virš sulietų buto patalpų yra atsakovei priklausančios patalpos. Kita vertus, iš turimo patalpų plano galima spręsti, kad vandens prasiskverbimo žymės atsirado lubų ir sienų kampuose, virš kurių pastogės patalpose nėra vandens šaltinio. Pastogės patalpose vienintelis vandens šaltinis – kriauklė, kuri įrengta kitoje namo pusėje, nei įvyko patalpų užliejimas, kas patvirtina, kad užpylimas įvyko dėl kitų priežasčių. Virš užpilto buto, yra pastogės patalpos, o pastato išorinę dalį juosia parapetas ir dekoratyvinis karnizas. Pastatas pastatytas 1934 metais, jo būklė avarinė, pastato stogo, parapeto ir dekoratyvinio karnizo skardinimas nebuvo remontuotas nuo pastato pastatymo momento. Tai sąlygoja, kad po lietaus arba atlydžio metu drėksta pastato sienos, kadangi vanduo sunkiasi per susidėvėjusį stogo, parapeto ir dekoratyvinio karnizo skardinimą. Šią aplinkybę patvirtina ir 2019-03-01 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad pastato stogo skardos lakštai yra stipriai paveikti korozijos, apskardinimas, lietvamzdžiai ir latakai taip pat paveikti korozijos, nesandarūs. Taigi, tikroji ginčo buto užliejimo priežastis yra ne užpylimo šaltinis ieškovės naudojamose patalpose, o nepatenkinama pastato techninė būklė, už kurią atsako visi pastato bendraturčiai, tame tarpe ir apdrausto turto savininkas. Pažymėjo, kad ieškovė nutyli, kad atsakovė, gavusi draudiko pretenziją, kreipėsi el. paštu į draudiko atstovą ir nurodė buto užpylimo priežastį – susidėvėjęs stogo, parapeto ir dekoratyvinio karnizo skardinimas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Taigi, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką už nuostolius, kurie patirti dėl netinkamos pastato priežiūros, jo susidėvėjimo, veikė savo rizika. Standartinėse situacijose, draudimo taisyklių kontekste, tokie įvykiai pripažįstami nedraudžiamaisiais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju padarytos žalos dydis nustatytas skaičiavimo būdu, 2019-01-23 Turto remonto sąmata, pagal kurią remonto darbai kainuotų 536,81 Eur, tame tarpe lubų perdažymas 312,21 Eur, sienų perdažymas 155,24 Eur, kiti darbai 69,37 Eur, tačiau draudikas, apskaičiuodamas žalą, neatsižvelgė į patalpų nusidėvėjimo koeficientą. Žala turi būti atlygintina tiek, kiek jos realiai buvo padaryta, ji turi atitikti patirtus nuostolius. Kadangi draudikas nepagrįstai nepritaikė nusidėvėjimo koeficiento, todėl pats prisiėmė didesnės nuostolių dalies riziką.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas palaikė atsiliepimo argumentus, paaiškindamas, jog namas yra vienbutis – nėra išskirstytas į atskirus butus. Tarp gyventojų yra nusistovėjusi naudojimosi namu tvarka. Avarijos metu atsakovei priklausė 16,8 m² palėpės, kitų patalpų savininkai – visi bendraturčiai. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, ir nepateikė plano, kur būtų nurodyti užlietų patalpų židiniai. Teismui yra pateiktos tik nuotraukos, pagal kurias negalima identifikuoti užlietų patalpų vietos, todėl negalima užlietų patalpų sugretinti su atsakovės patalpomis virš užlietų patalpų. Palėpėje yra tik vienas vandens šaltinis, tačiau nėra byloje įrodymų, kad su juo yra susiję užliejimo židiniai. Pastebėjo, kad byloje yra pateikti duomenys apie statinio prastą techninę būklę, iš kurių matyti, kad stogas, latakai ir dekoratyvinių karnizų skardinimas susidėvėję, dėl ko ir drėksta siena. Sienai sudrėkus, atsiranda sudrėkimo žymės ir ant patalpų sienų. Ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų, juolab, jog pastatas priklauso bendrasavininkams, o esant neteisėtiems veiksmams, būtų netinkamas atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovė E. D. teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai paaiškino, kad yra parapetas, latakai surūdiję, todėl ties sujungimu, kai lyja arba pradeda tirpti sniegas, drėksta siena. Šiuo atveju užpylimo nebuvo. Jos buvęs sutuoktinis yra tvarkingas, palėpėje tik arbatos išsiverda, nes ten nėra net viryklės, prausiasi ir rūbus skalbiasi atsakovės bute. Palėpės patalpas pernai ji padovanojo sūnui, kuris gyvena ne Lietuvoje.
Liudytojas Z. D. teismo posėdyje parodė, jog jo buvusios sutuoktinės E. D. butas yra pusrūsyje, virš jos buto yra dar du butai, pats liudytojas gyvena jo buvusiai sutuoktinei ar sūnui priklausančioje palėpėje. Pats jis gyvena virš užlieto buto, gretimai yra kita didelė nenaudojama patalpa, į kurią galima patekti pro jo gyvenamąją patalpą. Paaiškino, jog savo gyvenamosiose patalpose jis vandens nenaudoja, ten nėra vonios, pats valgo valgykloje, palėpėje gaminasi tik sumuštinius ir išsiverda arbatos. Jis buto neužpylė. Paaiškino, kad stogas uždengtas 1934 metais ir nebuvo remontuojamas, kiauras, prieš 10-20 metų buvo dažomas. Po lietaus sienomis laiptinėje bėga vanduo, jo gyvenamoje pastogėje vanduo nebėga. L. Š. pernai makroflekso pripurškė į skyles. Pats jis buvo užpiltame bute. Ant sienos kambaryje matė geltoną taškelį, lubos buvo sausos. Pas jį buvo atėjęs draudėjas, gyvenamosios patalpos palėpėje neapžiūrinėjo, tik paklausė, ar užpylė butą. Liudytojui pasakius, kad ne, išėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
L. Š. 2018m. spalio 25d. sudarė su ieškovu A „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo sutartį. 2019 m. sausio 1d. Butas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo sulietas vandeniu, todėl buto savininkas kreipėsi į draudėją. Ieškovas „Lietuvos draudimas“ 2019 m. sausio 8 d. sustatė turto sugadinimo aktą, kuriame nurodė, kad turtas sugadintas vandeniui prasiskverbus iš viršaus buto Nr. 1. Ieškovas paskaičiavo žalą, sudarydamas turto remonto sąmatą -536,81Eur sumai, kurią priėmus sprendimą 2019 m. sausio 23 d., draudimo išmoką išmokėjo 2019 m. sausio 24 d. sugadinto turto savininkui L. Š..
Butas, esantis (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį J. D. ir E. D.. Kita dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso L. Š. - 1/3 dalis, R. M. -1/6 dalis ir S. Š. -1/6 dalis. Ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovei E. D. neįtraukė į procesą atsakovu J. D. , kuriam 2018-12-27 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 1/6 dalis nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu, pasiūlius ieškovės atstovei išreikšti nuomonę dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso kiti butai, esantys (duomenys neskelbtini)name įtraukimo į procesą, ieškovo atstovė atsisakė, kad jie būtų įtraukti į procesą. Teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Ieškovo atstovė nesutiko, kad į procesą būtų įtrauktas atsakovu J. D., kuriam nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis buto, kuriame gyvena ir atsakovė E. D. bei tretieji asmenys, - namo bendraturčiai. Ginčo tarp šalių nėra, kad buvo aplietos patalpos 3-5 ir 3-6 lubos. Virš užpilto buto, esančio (duomenys neskelbtini)yra pastogės patalpos. Butas Nr. 1 priklauso ne vienai atsakovei , o ir jos sūnui J. D., Ieškovė nepateikė teismui įrodymų- nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pagal 1966-01-21 teismo sprendimą Nr. 2-426, todėl laikytina, kad atsakovė ir sūnus butu naudojasi bendrai. Ieškovei atsisakius įtraukti į procesą atsakovu J. D. bei kitus trečiuosius asmenis, darytina išvada, kad ieškinys pareikštas tik vienai atsakovei, kuri ginčija savo kaltę dėl ginčo buto užpylimo bei ginčija paties užpylimo faktą, nurodydama, kad butas yra užpiltas iš kitų šaltinių , tai yra kai nuo lietaus ar atlydžio sudrėksta pastato sienos ir per susidėvėjusį stogą, parapetą ir netinkamą karnizo skardinimą prasisunkė vanduo. Ieškovas nurodė, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės ir jos sūnaus J. D. butas. Virš užpilto buto, esančio (duomenys neskelbtini)yra pastogės patalpos. Atsakovei nuosavybės teise priklauso dalis pastogės patalpų, kurios pažymėtos 4-1(13,97kv.m. ), 4-2(2,9 kv.m.) , iš viso 16,87kv.m. Likusi pastogės dalis nėra inventorizuota ir yra visų bendraturčių nuosavybė. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių , kad apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų. Atsakovės pateikta fotonuotrauka patvirtina ir įrodo, kad namo stogas yra nesandarus, praleidžiantis kritulius, ko pasekmėje matyti vandens nuo stogo nubėgimas. ( popierinės bylos 33 lapas). Apklaustas teismo posėdyje Z. D. nurodė, kad jokio maisto palėpės patalpose negamina, vandens neleidžia, o eina pas ieškovę gamintis valgyti. Pastogės patalpose yra vandens šaltinis – kriauklė, kuri įrengta kitoje namo pusėje , nei įvyko patalpų užliejimas , kas įrodo, kad užpylimo priežastys yra kitos. Virš užpilto buto, yra pastogės patalpos, o pastato išorę juosia parapetas ir dekoratyvinis karnizas. Pastatas yra gan senas, 1934 metų, jo būklė avarinė, todėl tikėtina, kad po lietaus ar atlydžio drėksta pastato sienos, kadangi vanduo sunkiasi per susidėvėjusį stogo , parapeto ar dekoratyvinio karnizo skardinimą. Atsakovės pateikta fotonuotrauka neįrodo laikotarpio, kada buvo užlietas butas, o įrodo visai kitą laikotarpį 2019m. rugpjūčio mėn. kad tuo metu 2019m. rugpjūčio mėn. vandens prasiskverbimo priežastis - pastato prasta techninė būklė, stipriai paveiktas korozijos stogas, nesandarūs lietvamzdžiai ir latakai. Ieškovė nurodo atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius tuo, kad ji nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims . Ieškovas nurodo, kad priežasties , kodėl užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo nurodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o šio fakto šalys neginčija. Tai, kad trečiojo asmens L. Š. butas buvo yra po atsakovei priklausančiomis patalpomis pirmame aukšte ir apipiltas iš atsakovei ir jos sūnui J. D. priklausančių patalpų, ginčo nėra. Ieškovė įrodė, kad atsakovė, nesugebėdama naudotis turtu taip , kad nebūtų padaroma žala ieškovės turtui, elgėsi nerūpestingai, nes dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančių ir jos naudojamų patalpų atsirado turtinė žala 536,8 Eur trečiajam asmeniui bei 5,07 Eur kompensacinių palūkanų, todėl tiek atsakovė, tiek jos sūnus atsakovė, tiek kitas bendraturtis ( jos sūnus) , turi atlyginti žalą ieškovui, kurios dydis 536,81Eur.
Atsakovės argumentai, kad vandens prasiskverbimo žymės atsirado lubų ir sienų kampuose, virš kurių pastogės patalpose nėra vandens šaltinio, nepagrįsti, nes atsakovės buvęs sutuoktinis Z. D. ir pati atsakovė naudojasi skalbykla, po kuria yra trečiojo asmens L. Š. apipiltas butas ir kuriam ieškovas yra atlyginęs jo patirtą žalą. Jei patalpos būtų aplietos dėl stogo defekto, pirmiausia turėjo nukentėti atsakovės palėpėje esančios patalpos, ir tik vėliau būtų užlieta žemiau esanti patalpa. Tuo tarpu liudytojas Z. D. parodė, jog pastogės patalpa nebuvo užlieta. Tai įrodo, kad atsakovės kaltę dėl trečiojo asmens buto užliejimo. Pati atsakovė duotais paaiškinimais patvirtino, kad pastogės patalpomis bei skalbykla niekas nesinaudoja , išskyrus ją ir jos buvusį sutuoktinį, todėl kitiems bendraturčiams nesinaudojant pastogės patalpomis, jų įtraukimas į procesą būtų nereikšmingas ir jį tik užtęstų.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jei draudimo sutartis nenustato ko kita. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjus reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę. Ieškovas įrodė, atsakovės neteisėtus veiksmus - nesugebėjimą rūpintis savu turtu taip , kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovės buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Tai, kad užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės ir jos sūnui priklausantis butas, ginčo nėra. Atsakovės argumentai, kad ieškovas, skaičiuodamas žalą, neatsižvelgė į patalpų nusidėvėjjmo koeficientą, neįrodo fakto, kad ieškovas žalos dydį paskaičiavo nepagrįstai, priešingai ją pagrindė įrodymais -įvertinęs trečiojo asmens L. Š. turtui padarytą žalą vietoje, šį turtą apžiūrėdamas, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5,07 Eur kompensuojamų palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę -2019m. vasario 21d. iki kreipimosi į teismą dienos.
Kompensuojamų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261straipsnyje , skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu ar sutartimi. Pagal bendrąją taisyklę kompensuojamos palūkanos pradedamos skaičiuoti , kai skolininkas praleidžia įvykdymo terminą ( CK 6.261straipsnis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžta skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos kai kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jei pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53straipsnis 2 dalis), todėl atsakovei nusiuntus pretenziją atlyginti žalą ir jos nesumokėjus ieškovui iki šiol , ši suma -5,078 Eur priteistina iš atsakovės ieškovui kompensuojamų palūkanų.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 15, 00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur už ieškinio parengimą, ką patvirtina išrašas iš PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo nurodymas. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį. Teismui ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimui“ įmonės kodas 110051834 iš atsakovės E. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)-536,81Eur ( penkis šimtus trisdešimt šešis Eur 81ct.) žalos atlyginimo, 5,17 ( penkis Eur 17ct.) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2019 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės 85, 08 Eur ( aštuoniasdešimt penkis Eur 8ct.) bylinėjimosi išlaidų – ieškovui.
Sprendimas 20 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.