Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-761-593/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
1S-761-593/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-761-593/2020Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 22 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalimi nuteistajam E. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis E. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad tiek Komisijos, tiek teismo pagrindinis motyvas netaikyti E. J. lygtinio paleidimo buvo tai, kad anksčiau jis buvo teistas. Nuteistasis pažymi, jog už ankstesnius nusikaltimus jis jau yra atlikęs bausmę, todėl ankstesni nusikaltimai neturėtų būti vertinami sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Pažymima ir tai, kad nusikalstamos veikos sudėtingumas ir/ar kitos aplinkybės susijusios su veika, apskritai neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau pats teismas nesivadovavo šiomis sąlygomis ir vertino nuteistojo elgesį iki bausmės pradžios. Jau vien tai, kad (duomenys neskelbtini) d. gauta nuobauda panaikinta prieš terminą įrodo, kad pataisos procesas vyksta sėkmingai, todėl teismas, vertindamas E. J. panaikintą nuobaudą, baudžia jį antrą kartą. Po paskutinės nuobaudos praėjo ilgas laiko tarpas, kas leidžia daryti išvadą apie tai, kad nuteistojo elgesys pasikeitė į gerąją pusę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 70 balų iki 53 balų. Nuteistasis pažymi, jog supranta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės, skiriami apribojimai ir įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. atsiliepimu į nuteistojo E. J. skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Prokurorės nuomone, nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Nuleistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos smurtinės nusikalstamos veikos padarymų, anksčiau ne kartą teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Teismas priėmė teisingą išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – nepasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

8. Įvertinus E. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 2 kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirba. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę E. J. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

9. Kaip jau aukščiau minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 53 balai, tai yra, rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą patvirtina tai, jog nuteistajam nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir dinaminiai (33 balai) veiksniai, taigi nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, riziką gali ženkliai sumažinti. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam E. J. nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžiausia problema E. J. yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo, be to, nuteistasis dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, neigiamą draugų įtaką, linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę (b.l. 18-21).

10. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad E. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. J. praeityje buvo teistas du kartus ir jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o paskutinį kartą jis nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo E. J. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju vienas iš nuteistajam nustatytų riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių, kaip jau minėta, yra susijęs su gyvenimo stiliumi, todėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių. Be to, E. J. elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas – vieną kartą jis buvo baustas drausmine tvarka už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Nors nuobauda šiuo metu negalioja, po to nuteistasis du kartus buvo paskatintas, tačiau įvertinus E. J. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2019 m. spalio 22 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą (nuo (duomenys neskelbtini) d.).

11. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Kauno apylinkės teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam E. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė