Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d.,

M. V., a. k, (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. T., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, būdamas atsakingas už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, statybos darbus, turėjo užtikrinti, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo iš aukščio, montuojant lifto šachtos klojinius privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė ir pažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, bei pažeidė 5 priedo 6 p. reikalavimus, kad „Siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams atlikti“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, bei kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-08-17 apie 10.20 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – betonuotojams S. A. ir A. O. ant sumontuotos prie išorės pastato sienos aikštelės įrengus aptvarus – viršutinį ir vidurinį aptvėrimo elementus, o papėdės juostos neuždėjus, S. A. atsiklaupus ant sumontuotos aikštelės ir bandant įkišti horizontalių apatinių klojinių skydų tarpusavio sujungimo varžtą, kuris užkliuvo už armatūros karkaso, A. O. įlipus į lifto šachtos vidų tikslu pasakyti S. A., į kurią pusę pakreipti varžtą, traukdamas pagal A. O. komandas sujungimo varžtą atgal, S. A. iš inercijos pargriuvo ant aikštelės ir per aikštelės pagrindo bei aptvėrimo vidurinio elemento tarpą nukrito nuo aikštelės iš 4,2 metrų aukščio ant žemės bei dėl to nukentėjusiajam S. A. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat kaltinamasis V. T., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, būdamas atsakingas už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, 4-o aukšto monolitinės sienos klojinių surinkimo darbus, 3-iame aukšte vienai darbuotojų brigadai išrenkant klojinius, o 4-ame aukšte kitai darbuotojų brigadai surenkant klojinius, privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, turėjo užtikrinti, kad laikinų konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, nepakankamai prižiūrėjo darbus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“ bei, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse“ 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, 44.1, 44.2 ir 44.3 p. reikalavimus, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik prižiūrint kompetentingam asmeniui“, jog „būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, jog „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, o tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-11-16 apie 9 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – betonuotojas V. K. 4-ame pastato aukšte suveržinėjo sieninių klojinių skydų sujungimo varžtų veržles, apačioje, pastato 3-iame aukšte tuo metu buvo išrenkami 4-ojo aukšto perdangos klojiniai, nuleidžiami statramsčiai, išimamos sijos, nuimami faneros skydai ir toje vietoje, kur buvo suformuota technologinė ventiliacijos anga, buvo nuleisti statramsčiai ir išimtos sijos, tačiau prie perdangos liko prilipęs faneros skydas ir V. K., norėdamas užveržti veržlę, atsistojo ant šio 4-ojo aukšto perdangos iš apačios jau neparemto faneros skydo, kuris lūžo ir V. K. nukrito iš 8,3 metrų aukščio žemyn į statomo pastato antrą aukštą bei dėl to nukentėjusiajam V. K. nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas iš peties sąnario, suspaustinis krūtinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimu, didelė kraujo išlaja dešinėje šlaunyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis M. V., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu, būdamas atsakingas už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, statybos darbus, turėjo užtikrinti, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo iš aukščio, montuojant lifto šachtos klojinius privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė ir pažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, bei pažeidė 5 priedo 6 p. reikalavimus, kad „Siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams atlikti“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, bei kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-08-17 apie 10.20 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – betonuotojams S. A. ir A. O. ant sumontuotos prie išorės pastato sienos aikštelės įrengus aptvarus – viršutinį ir vidurinį aptvėrimo elementus, o papėdės juostos neuždėjus, S. A. atsiklaupus ant sumontuotos aikštelės ir bandant įkišti horizontalių apatinių klojinių skydų tarpusavio sujungimo varžtą, kuris užkliuvo už armatūros karkaso, A. O. įlipus į lifto šachtos vidų tikslu pasakyti S. A., į kurią pusę pakreipti varžtą, traukdamas pagal A. O. komandas sujungimo varžtą atgal, S. A. iš inercijos pargriuvo ant aikštelės ir per aikštelės pagrindo bei aptvėrimo vidurinio elemento tarpą nukrito nuo aikštelės iš 4,2 metrų aukščio ant žemės bei dėl to nukentėjusiajam S. A. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat kaltinamasis M. V., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu, būdamas atsakingas už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, 4-o aukšto monolitinės sienos klojinių surinkimo darbus, 3-iame aukšte vienai darbuotojų brigadai išrenkant klojinius, o 4-ame aukšte kitai darbuotojų brigadai surenkant klojinius, privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, turėjo užtikrinti, kad laikinų konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, nepakankamai prižiūrėjo darbus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“ bei, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse“ 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, 44.1, 44.2 ir 44.3 p. reikalavimus, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik prižiūrint kompetentingam asmeniui“, jog „būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, jog „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, o tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-11-16 apie 9 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – betonuotojas V. K. 4-ame pastato aukšte suveržinėjo sieninių klojinių skydų sujungimo varžtų veržles, apačioje, pastato 3-iame aukšte tuo metu buvo išrenkami 4-ojo aukšto perdangos klojiniai, nuleidžiami statramsčiai, išimamos sijos, nuimami faneros skydai ir toje vietoje, kur buvo suformuota technologinė ventiliacijos anga, buvo nuleisti statramsčiai ir išimtos sijos, tačiau prie perdangos liko prilipęs faneros skydas ir V. K., norėdamas užveržti veržlę, atsistojo ant šio 4-ojo aukšto perdangos iš apačios jau neparemto faneros skydo, kuris lūžo ir V. K. nukrito iš 8,3 metrų aukščio žemyn į statomo pastato antrą aukštą bei dėl to nukentėjusiajam V. K. nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas iš peties sąnario, suspaustinis krūtinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimu, didelė kraujo išlaja dešinėje šlaunyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareigose pradėjo dirbti 2010-04-06, dirbo iki 2011-02-11. Į jo pareigas įeina darbų organizavimas, darbų priežiūra, medžiagų užsakymai/priėmimai, bendravimas su užsakovais, techninė priežiūra. Darbų saugos organizavimas buvo pavestas pagal pareiginę instrukciją ir pagal 2010-04-06 įsakymą Nr. 10. Jo darbo objektas buvo tik Verslo ir kultūros centras „Maskvos namai“, kituose objektuose jis nedirbo. Nukentėjusysis S. A. šiame objekte pradėjo dirbti nuo 2010-08-10, buvo priimtas į betonuotojo pareigas. Jis darbuotojus su saugos taisyklėmis pasirašytinai supažindindavo tą pačią dieną, kai būdavo priimti dirbti objekte. Kiek įvadinių instrukcijų jis davė pasirašyti S. A., nepamena, nes yra ne tik betonuotojo saugos instrukcijos, bet ir darbo aukštyje, darbo ant kopėčių ir kt. Instrukcijos. Su keliomis saugos instrukcijomis ir kiek laiko S. A. pažindinosi, pasakyti negali. Kadangi S. A. lietuviškai neskaito, tai jis su instrukcijomis buvo supažindintas žodžiu, nes instrukcijų kitomis kalbomis neturi. S. A. instrukcijas suprato, jam buvo paaiškinta rusų kalba, be to, jis dirbo ne pirmus metus ir buvo su statybine patirtimi. 2010-08-17 buvo įprastinė darbo diena, dirbo 4-5 brigados ir jos puikiai žinojo, ką reikia daryti. Prieš darbų pradžią buvo patikslintos darbo užduotys, tariamasi dėl darbų, tikrinama darbų kokybė. Paruošiamųjų darbų kokybę tikrino jis, ją taip pat turėjo tikrinti ir M. V.. M. V. buvo statinio vadovas, o jis – darbų vadovas. Pagal pareigybes M. V. buvo vyresnis, jis buvo M. V. pavaldus. Realiai atliekant kontrolę, jis su M. V. viską prižiūrėjo vienodai. 2010-08-07 S. A. darbo užduotis davė brigados brigadininkas V. K.. Darbus pradėjo 7 val. ryte, jis darbo dienos pradžioje buvo vagonėlyje, nes ten jis ir M. V. su brigadininkais tarėsi dėl darbų ir nuėjo dirbti. 2010-08-17 S. A. dirbo su A. O. prie lifto šachtos klojinių surinkimo, jie turėjo surinkti klojinius, darbo aikštelę turėjo paruošti A. O., V. K. ir S. A.. Jis matė, kad aikštelė buvo paruošta gerai, t.y. buvo tvirta, stabili, apsauginiai aptvarai buvo paruošti tinkamai. Aptvarus tikrino jis arba M. V.. Klojinius tikrino jis, bet jie buvo sumontuoti anksčiau, prieš 2-3 dienas. Ar 2010-08-17 7 val. pasitarime dalyvavo M. V., neatsimena, bet M. V. buvo paskirtas objekte ir jis pasitarime turėjo būti. Jis matė, ką konkrečiai dirbo S. A., A. O. ir V. K. - jie atliko sienų armavimą, klojinių surinkimą ir betonavimą. Kai S. A. ir A. O. ryte nuėjo dirbti į vietą, viršutinių ir vidurinių aptvarų elementai buvo tvarkingi, o kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis apžiūrinėjo kitus vykdomus darbus. Kai nukentėjusiojo brigados darbininkai pasakė, kad nukrito žmogus, jis iš karto nubėgo prie nukentėjusiojo ir pamatė jį gulintį ant žemės, toje vietoje šachtos įgilinimo nebuvo, buvo lygi vieta, nukentėjusysis nukrito iš 4 metro aukšto. Kaip sakė pats nukentėjusysis, jis nukrito iš aptvėrimo, tačiau aptvėrimas neišlūžo ir nieko skubiai kalti nereikėjo, prie nukentėjusiojo nebuvo jokių lentų nuolaužų. Nukentėjusiajam pagalbą iškvietė jis, tačiau laiko neužfiksavo. Jis pasirūpino, kad nukentėjusysis būtų patrauktas nuo praėjimo. Jis paskambino įmonės direktoriui ir pasakė apie įvykį, po to iškvietė greitąją pagalbą. Jam buvo paaiškinta, kad nukentėjusysis montavo šachtas, traukė varžtus ir paslydo. Ar S. A. buvo prisisegęs saugos diržus, pasakyti negali, nes įvykio metu toje vietoje nebuvo, taip pat neprisimena, ar buvo 2010-08-17 S. A. išdavęs saugos diržą. Savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu III tomas b.l. 116-119 palaiko, kad 2010-08-17 ryte vagonėlyje buvote kartu su M. V.. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis pats buvo objekte, apie nelaimingą atsitikimą jam pranešė tada, kai surado objekte po pusvalandžio, gal po valandos. Prie S. A. jis priėjo vienas, kur buvo tuo metu M. V., nežino. Įvykio vietoje po įvykio jokių veiksmų neatliko, tiesiog nukentėjusysis buvo perneštas į saugią vietą. Vienas objekto aukštas yra 1000 m², iš viso pastatas yra 5 aukštų, 3 aukštai po žeme, 2 – viršuje. Dienos metu iš viso dirbo apie 50 darbininkų, todėl darbo metu jis negali stebėti visų darbininkų. Brigadininkas gali geriau matyti, kas ką dirba. Saugos diržai yra išduodami darbui aukštyje, kai yra dirbama 1,3 m. aukštyje ir aukščiau. Jei yra aptvėrimas, saugos diržai nebūtini. Saugos diržas įprastai yra kabinamas kabliu, fiksatoriumi už armatūros karkaso, už klojinio, arba gali būti papildomos kilpos. Darbininkai, kurie dirbo aukštyje, diržus turėjo, diržai yra išduodami ne kiekvienam, o pagal poreikį. Ar S. A. turėjo saugos diržą, pasakyti negali. Už darbuotojų sveikatą ir saugų darbą direktoriaus įsakymu buvo paskirti atsakingi jis ir M. V., tačiau koks buvo santykis tarp jo ir M. V. niekas neaiškino. Jis suprato, kad jų atsakomybė buvo ta pati. M. V. turėjo dar kitą objektą, kai šiame objekte M. V. nebūdavo, jame visą laiką būdavo jis.

Nukentėjusysis V. K. 2010-09-06 buvo supažindintas su saugos instrukcijomis, kurias jam išvertė į rusų kalbą žodžiu. Jis buvo darbuotojas su stažu, todėl po instruktažo V. K. buvo paskirtas į brigadą dirbti prie sienų armavimo ir betonavimo betonuotojo pareigose. Kokius konkrečius darbus turėjo atlikti V. K., jam nurodė brigadininkas, tačiau neprisimena, kas buvo V. K. brigadininku. 2010-11-16 V. K. dirbo 4 aukšte, tą dieną klojiniai jau buvo surinkti, buvo ruošiamasi sienos betonavimui, visi žinojo savo darbo vietas. 2010-11-16 darbus paskirstė jis arba M. V., kuris buvo darbe nuo ryto, t.y. nuo 7 val.. Įvykio dieną V. K. su brigada baigė rinkti sienos klojinius, varžė juos, lygino, įrenginėjo betonavimo aikšteles, ruošėsi betonuoti, viskas ėjo sklandžiai. Trečiame objekto aukšte turėjo dirbti kiti darbininkai, bet jis jiems darbo nurodymų nedavė, gal juos davė M. V.. Trečiame aukšte buvo atliekamas perdangos klojinių ardymas, o ketvirtame aukšte - sienų klojinių surinkimas, darbų vadovai turėjo suderinti trečiame ir ketvirtame aukšte vykstančius darbus. 2010-11-16 ryte, valandos nepamena, jis buvo tame aukšte, kur dirbo V. K., kai atėjo darbininkas ir pasakė, kad į šachtą nukrito žmogus. Nubėgus pažiūrėti šachta buvo tuščia, per angą pamatė ant perdangos prie sienos gulintį V. K., kuris nukrito iš 8 metrų aukščio dėl išardytų perdangos klojinių, kuriuos išardė trečiame aukšte dirbantys darbininkai. Kad toje vietoje buvo jau išardyti klojiniai, V. K. galėjo žinoti, nes tai matėsi. Kai jis atbėgo prie V. K., M. V. ten jau buvo. V. K. buvo sąmoningas, bet matėsi, kad jam buvo šokas, todėl jis su kolega savo automobiliu V. K. nuvežė į ligoninę. Žinojo, kad esant tokiems sužalojimams, žmogų judinti yra pavojinga, bet jis yra praėjęs pirmosios pagalbos medicinos kursus. Būdamas ketvirtame aukšte, kur yra 1000 m² ploto, jis negalėjo matyti, kas vyksta trečiame aukšte. Jei kas gręžia ar kala, tuomet sunku išgirsti, kas vyksta kitame aukšte. Statramsčius nuimti galėjo užtrukti apie 1-2 minutes, vieno statramsčio atsukimas (nuleidimas) gali užtrukti 15 sekundžių, priklausomai nuo perdangos sumontavimo sudėtingumo. Kai nukrito V. K., dėl medicininės pagalbos jam suteikimo viską sprendė statybos vadovas, t.y. M. V.. Klojiniai buvo po betonu, vienas klojinys buvo uždengęs šachtą, žmonės vaikščiojo betonu ir tik vienoje vietoje, kur buvo anga, jie galėjo užlipti ant klojinio.

.

Kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo 2010 m. vasario mėn., dirbo iki 2010 m. spalio ar lapkričio mėn. statomų Maskvos namų statybos vadovo pareigose. Jo pagrindinė pareiga buvo pastatyti Maskvos namus, taip pat ekonominių reikalavimų įvykdymas, darbuotojų atranka ir priėmimas į darbą, betono liejimas. Jis ir V. T. direktoriaus įsakymu buvo paskirti atsakingais už darbuotojų saugą ir sveikatą vienodai. Nukentėjusįjį S. A. ir visą jo brigadą į darbą priėmė laikinai iš kitos įmonės, nes reikėjo betonuoti lifto šachtos laiptinės branduolį, jų brigada „Maskvos namų“ objekte iš viso dirbo 4 savaites. Su darbų saugos instrukcija darbuotojus pažindino jis ir V. T.. Kiekvienai brigadai buvo išrašomos statybinės užduotys – paskyros, jose konkrečiai nurodoma vieta, terminas, įkainiai, paskyras sudarydavo brigadininkas ir statybos vadovas. Kas konkrečiai S. A. supažindino su instrukcijomis, nepamena, instrukcijos buvo aiškinamos žodžiu, S. A. buvo pasirašęs dėl susipažinimo su saugos instrukcijomis. Kokie darbai buvo vykdomi 2010-08-17 ir kas juos vykdė, pasakyti negali, nes jis tuomet dirbo kitame objekte, t.y. 2010-08-17 jis beveik visą dieną buvo objekte adresu Savanorių pr. Vilniuje. Apie įvykį su S. A. sužinojo kontoroje Panerių g. 14, Vilniuje apie 13-14 val. 2010-08-17 į objektą Maskvos namuose iki pietų atvykęs nebuvo, nes negalėjo palikti kito objekto Savanorių pr. 4 Vilniuje, kur statė komercinės paskirties daugiaaukštį daugiabutį pastatą, kur dirbo 18 žmonių. Kai sužinojo apie nelaimingą atsitikimą, iš karto nuvykęs į objektą Savanorių pr. visus darbininkus surinko ir pranešė apie įvykį, dar kartą visiems pakartotinai pravedė instruktažą. Jis tą dieną į objektą „Maskvos namai“ nevyko, nes ten buvo atsakingas asmuo V. T., o jis negalėjo palikti objekto Savanorių pr.. Darbininkams buvo išduodamos apsauginės priemonės, t.y. šalmai, diržai. Sekančią dieną po nelaimės per pietus nuvyko į įvykio vietą. Kiekvieną dieną būti „Maskvos namuose“ jis neprivalėjo, nes objekte Savanorių pr. jis vienas buvo atsakingas apie pusę metų, meistras buvo priimtas tik spalio mėnesį. Į darbdavį jis kreipėsi, kad nuimtų atsakomybę nuo vieno objekto, tačiau jam buvo atsakyta, kad objekte, kur statomi „Maskvos namai“, yra dubleris. Savanorių pr. dirbo viena pamaina, o objekte, kur buvo statomi „Maskvos namai“ dirbo dvi pamainos, todėl jis ten nuvažiuodavo, kai dirbdavo antra pamaina. Objekte, kur dirbo S. A., buvo 14 saugos diržų, juos naudojo pagal poreikį.

Kada V. K. buvo priimtas į darbą nežino, dirbo jis apie 1,5-2 mėn. betonuotojo pareigose, jį instruktavo jis arba V. T., V. K. buvo žodžiu instruktuotas, skaityti nebuvo duota, nes instrukcijos buvo lietuvių kalba. Įvykio dieną 2010-11-16 jis buvo objekte „Maskvos namai“, darbo diena prasidėjo 7 val. ryto, V. K. brigadai buvo paskirta darbo užduotis, V. K. turėjo tęsti sienų betonavimo darbus 4 aukšte. Taip pat dar vyko klojinių surinkimas 4 aukšte, t.y. reikėjo suveržti veržles, pastatyti statramsčius kampu, kad klojiniai nenukristų ir lygiai išsibetonuotų, V. K. su brigada atlikinėjo šiuos darbus. Kitai brigadai 3 aukšte jis kartu su V. T. davė nurodymą išrinkti klojinius vienoje pusėje, kur nedirba žmonės. Nelaimingas atsitikimas įvyko apie 9 val., kai jis buvo prie krano ir išgirdo garsą. Supratęs, kad kažkas įvyko, jis nubėgo ir pamatė stovintį V. B. bei žiūrintį į lifto šachtos skylę, virš kurios dirbo V. K. brigada. Supratęs, kad kažkas nukrito žemyn, jis nubėgo laiptais į apačią ir pamatė, kad guli žmogus. V. T. tuo metu taip pat buvo netoliese, už 10-30 metrų. Jis pirmas pribėgo prie nukentėjusiojo, kuris buvo sąmoningas, sakė, kad labai skaudą koją. Nukentėjusysis nukrito iš 4 aukšto į antrą aukštą pro skylę, kuri buvo uždengta klojiniais, tačiau V. B. juos pašalino, jis tiesiog nuėmė iš po V. K. kojų atramą ir žmogus nukrito. Kai jis nuėjo prie nukentėjusiojo, tas faneros lakštas buvo prie 4 aukšto perdangos, jis apsivertė, atsimušė į sieną ir nepataikė į skylę, todėl liko 3 aukšte. Iš tos vietos nukentėjusįjį išnešti buvo problema, nes būtų nepralindę neštuvai, todėl jis pasikvietė žmonių, paguldė nukentėjusįjį ant lentos ir išnešė. Kodėl šiam veiksmui neiškvietė specialistų, negali paaiškinti, pripažįsta, kad tai buvo jo pagrindinė klaida. Nuo įvykio iki nukentėjusiojo išvežimo į ligoninę praėjo apie 15 minučių, jie paguldė nukentėjusįjį ant automobilio grindų ir nuvežė tiesiai į Lazdynų ligoninę. Po įvykio jie su darbininkais aptarė šį įvykį, išsiaiškino, kad V. B. dirbo ne savo darbo vietoje. Pripažįsta, kad jis turėjo užtikrinti, kad V. B. dirbtų savo vietoje, bet jis negalėjo būti prie jo visas 8 val.. V. B. dirbo vienas nuo savo darbo vietos 30 metrų atstumu, nors klojinius nuiminėti turėjo ne mažiau kaip trys žmonės. Pripažįsta, jog nepaėmė vieno parašo, kad turi būti apibrėžta darbo vieta, t.y. 2010-11-16 apibrėžta V. B. darbo vieta nebuvo, kad neatleido iš darbo V. B., nors juo skundėsi kiti darbuotojai. Taip pat jo klaida buvo, kad jis neiškvietė greitosios pagalbos. Dėl S. A. jis pripažįsta savo kaltę nevisiškai, dėl V. K. jis yra kaltas. Po įvykio jis kalbėjosi su V. B., bet jis nieko nepaaiškino. Su darbo instrukcijomis raštu darbininkų kiekvieną dieną nepažindindavo.

Nukentėjusysis bei civilinis ieškovas S. A. parodė, kad 2010-08-11 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ stropuotoju-betonuotoju, susirgus jų brigadininkui, jį pavadavo V. K.. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino jų visa brigada, t.y. 7 žmonės, juos pasitiko V. T. ir pasakė, kad jie seniai dirba, todėl sutrumpinta forma paaiškino, kad būtina dėvėti šalmus. Instrukcijų niekas neskaitė, tik įsidarbinus žurnale pasirašyti paprašė M. V., tačiau jokių taisyklių jiems neaiškino todėl, kad jie seni darbuotojai. M. V. jis matė tik vieną kartą, kai įsidarbino. Atėjęs į objektą iš karto suprato, kad ten yra betvarkė, nes saugos diržai buvo išduodami tik darbui aukštyje. Darbo vietas jie ruošdavo patys, todėl jis su A. O. darė aptvėrimus. 2010-08-17 7 val. V. K. paskirstė darbus, jis žinojo savo darbo vietą, nes kontoroje V. T. V. K. davė nurodymą dėl liftų šachtos, kur nuo 7 val. jie turėjo motuoti skydus. Darbo vieta buvo 2 aukšte, dirbo keturiese. Jie išliejo pirmą lifto šachtą ir viską padarė gerai, tačiau kiti darbininkai, kurie darė antrąją šachtą, darbą padarė blogai, todėl jie išsikvietė V. T. ir jis davė nurodymą iš vidinės pusės pataisyti broką. V. T. davė kopėčias ir liepė montuoti. Jie paklausė, kaip montuoti su kopėčiomis skydą, sakė V. T., kad turi būti specialus prikabinamas balkonas, bet V. T. atsakė, kad reikia dirbti su tuo, kas yra. Tuomet jie darbo vietą aptvėrė aptvarais ir lentomis, viršutinė lenta buvo metro aukštyje, vidurinė – 50 cm. Jis turėjo įsukti 1 metro ilgio varžtą, todėl jį kišo gilyn, tačiau varžtas užkliuvo, todėl A. O. nuėjo pažiūrėti ir turėjo jam pasakyti, kairiau ar dešiniau kišti tą varžtą. Jis turėjo varžtą ištraukti atgal, tačiau varžtas nepasidavė ir užstrigo. Pastolių plotis ten buvo apie 80 cm., nuo stipraus varžto patraukimo jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo pastolių. Jei pastoliai būtų normalūs, t.y. platūs, jis būtų išsilaikęs. Nuo pagrindo, ant kurio jis stovėjo, iki žemutinės lentos aptvaro buvo apie 50 cm. tarpas, tos lentos buvo tik dėl vaizdo, jos neišlaikė jo svorio. Nuotraukose matosi, kad lenta buvo prisukta su viela. Jam atrodo, kad aptvaras iškrito kartu su juo, ar jam krentant sulūžo lentos, nežino. Jis nukrito ant molinio kalnelio, jam lūžo šlaunikaulis, labai skaudėjo sumušta ranka, nes nukrito jis iš 8 metrų aukščio. Kai nukrito, prie jo atėjęs V. T. skambino direktoriui A. M. ir klausė, ką su juo daryti, direktorius pasakė kviesti greitąją pagalbą. Dėl šios traumos jis gydėsi aštuonis mėnesius, nedarbingumo laikotarpį jam apmokėjo. Poliklinikoje jam davė nedarbingumo lapelius, o gydėsi jis pas žiniuonį. Ligoninėje jam padarė operaciją, bet paskui jokie vaistai nebuvo skirti. Jis palaiko 12 000 Lt ieškinį, nes dabar dėl sveikatos negali dirbti aukštyje, gydėsi 8 mėnesius, po traumos jautė skausmą, negalėjo miegoti, dabar labai skauda koją, kai keičiasi oras. Pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sąlygomis jis nebuvo patenkintas, nes trūko pastolių, nebuvo darbui balkonų. Apie tai, kad netinkamos sąlygos darbui, jis sakė V. T., su M. V. jis nebendravo, jį matė tik kartą, kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis nukrito, prie jo buvo V. T., M. V. nepamena. V. T. prie jo priėjo tada, kai vaikinai paguldė jį ant skydų. Praėjo 20-30 minučių, kol atvažiavo greitoji pagalba, nes praėjo kažkiek laiko, kol V. T. visiems skambino. Saugos diržą jis buvo tik užsidėjęs, bet jis nebuvo prisegtas, nes nebuvo prie ko prisegti. Pagarsintas jo apklausos protokolas IV t. b.l. 28-29 surašytas teisingai, aptvaras buvo pastatytas visai kitaip, tačiau M. V. įvykio dieną jis nepamena. Protokolo įrašo, kad tą dieną objekte buvo M. V., nepalaiko, visa kita užrašyta teisingai. Apie lentos pakeitimą į kitą, gerą lentą jam papasakojo bendradarbiai. Abi aptvaro lentos buvo prisuktos vielomis, jas prisuko jis pats. Pirmąją šachtos aikštelę betonavo kita brigada. Iš viršutinės nuotraukos I t. b.l. 19 Nr. 3 matyti, kad nebuvo kur prisisegti saugos diržą. Jis negalėjo diržo prisegti ten, kur parodė kaltinamasis V. T., nes diržo ilgis yra tik apie metrą, jo ilgio būtų neužtekę. V. T. matė, kiek buvo prikalta lentų ruošiant darbo vietą, bet dėl to nieko nesakė. Darbo vietą jie paruošė ne įvykio dieną, ją montavo 2010-08-16, į jo darbo vietą V. T. buvo atėjęs iki jo nukritimo, t.y. V. T. matė, kokiomis sąlygomis jie dirbo. Jis nukrito apie 9.30 val. Ankstesnis jo darbdavys Ranga IV darbininkams aiškino, kad turi būti trys lentos. Šiame objekte jie trečios lentos nepasidarė, nes trūko lentų. Be to, nebuvo prie ko prisukti lentų, todėl jos buvo pritvirtintos vielomis prie karkaso, kuris buvo metalinis, tai prie jo ir tvirtino lentas. Palaiko savo ieškinio prašymą 12 000 Lt sumai, esantį 1 t., b.l. 30. Jis lietuviškai rašo prastai, todėl šį dokumentą jo vardu parašė tyrėja Skrypnik. Balkono tokio, koks jis turėjo būti, jie nesumontavo, nes spaudė terminai, dėl jo turėjo spręsti objekto viršininkai. Pastolių lentos buvo 80 cm. pločio, o turėjo būti 150 cm, dėti daugiau lentų jie negalėjo, nes jau buvo sumontuotas metalinis karkasas, kuris buvo skirtas skydams susidėti. Jų darbo vietoje turėjo būti specialūs balkonai, bet jų nebuvo, todėl jie dirbo ant lentų, kurios buvo skirtos skydams dėti. V. T. duodavo nurodymus, o brigadininkas vietoje paskirstydavo darbus. Prašo priteisti moralinės žalos atlyginimą 12 000 Lt, už žalą sveikatai, už patirtas kančias, už tai, kad nebegali dirbti gerai apmokamo darbo.

Nukentėjusysis bei civilinis ieškovas nukentėjusysis V. K. parodė, kad nuo 2010-09-02 iki įvykio dienos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju-montuotoju. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino vienas, bendravo su V. T., kai jį priėmė į darbą, instruktavo taip pat V. T.. Jis lietuviškai nesupranta, todėl apie saugumo techniką V. T. jam paaiškino žodžiu ir liepė pasirašyti. Jis buvo supažindintas su darbo taisyklėmis aukštyje, darbo vietoje gavo šalmą, saugos diržą ir kai kuriuos rūbus. Kai buvo priimtas į darbą, bendravau ir su M. V., jis paklausė, ar gali montuoti lifto šachtą. Nelaimingas įvykis atsitiko 2010-11-16, jis tą dieną į darbą atėjo 7 val., darbo vietoje buvo M. V. ir V. T.. Jis žinojo, kad turi tęsti pradėtus darbus, nurodymus jam davė brigadininkas. 2010-11-16 iš ryto jis tvarkėsi darbo vietą, ruošė, kad neištekėtų betonas. Ventiliacijos anga buvo metro skersmens iki pat rūsio, matė, kad ji buvo uždengta. Jei jis būtų žinojęs, kad ten nėra atramos, tikrai nebūtų ten atsistojęs. Įvykio dieną jis su savo brigada dirbo 4 aukšte, į trečią aukštą nuėjęs nebuvo, nežinojo, ar trečiame aukšte buvo žmonių, jų nematė. Kai jis atsistojo ant klojinio virš ventiliacijos angos, nukrito į apačią iš 8 m. 14 cm aukščio. Ant ko nukrito, nežino, tačiau jam buvo sužalota koja, prikąstas liežuvis. Kiek laiko jis gulėjo ant žemės, nežino, į ligoninę buvo nuvežtas paprastu automobiliu. Ligoninėje nustatė, kad jam buvo išplėšti dešinės kojos raumenys, lūžo du stuburo slanksteliai, 10 ir 11, prikąstas liežuvis. Sunkiausias sužalojimas buvo stuburo lūžis, iš viso jis gydėsi 2 metus, dabar yra netekęs daugiau nei 60 procentų darbingumo, o iki nelaimingo įvykio jis buvo pilnai darbingas. Ieškinio pareiškimą parašė tik dėl moralinės žalos 20 000 Lt atlyginimo. Nedarbingumo laikotarpį jam apmokėjo, čekių dėl gydymosi išlaidų nerinko, todėl materialinio ieškinio nereiškia. Po šios nelaimės jis negali nei stovėti, nei sėdėti ilgesnį laiką, jam labai skaudą koją, nugarą, naktį gali miegoti tik ant pilvo, iki šiol jaučia traumos pasekmes. Saugos diržo nelaimės dieną neturėjo, nes jo darbo vietoje pavojaus nukristi nebuvo. Jei skydas ant šachtos angos būtų buvęs uždėtas iš viršaus, jis nebūtų nukritęs. Darbams 4 aukšte vadovavo V. T.. Apie tai, kad apačioje, t.y. trečiame aukšte dirba žmonės, jis negirdėjo. Eidamas jis matė, kad šachtos anga uždengta skydu, jam reikėjo ant jo stoti, nes apeiti angos buvo neįmanoma. Betonavimo darbų technologinėje kortelėje II t. b.l. 129 yra jo parašas. Statybose jis dirbo apie 28 metus.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įvyko du nelaimingi atsikimai, kai objekte, kur buvo statomi Maskvos namai, 2010-08-17 nukrito S. A., o 2010-11-16 nukrito V. K.. Šiame objekte už darbų saugą buvo atsakingi V. T. ir M. V., abiejų kaltinamųjų atsakomybė už darbų saugą buvo vienoda. M. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo seniai, o V. T. – apie metus laiko. 2010-04-06 įsakymu Nr. 10 M. V. ir V. T. buvo nustatyta atsakomybė už saugų darbą, abu kaltinamieji buvo atsakingi už darbo saugos instruktažų pravedimą. V. T. „Maskvos namų“ objekte turėjo būti visą dieną, o M. V. dirbo dviejuose objektuose, t.y. M. V. kitame objekte buvo vienas ir buvo atsakingas už visą procesą. Buvo tokia praktika, kad darbų vadovas turi 2-3 objektus. „Maskvos namų“ plotas apie 9,5000 m², t.y vidutinio dydžio objektas. Objekto Savanorių pr. plotas 2,5000 m², du trečdaliai to pastato jau buvo priduoti valstybinei komisijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė antstatą nuo 10 iki 18 aukšto, todėl M. V. būdavo saugu palikti objektą Savanorių pr. ir būti „Maskvos namuose“. M. V. darbo laikas objekte „Maskvos namai“ nebuvo reglamentuotas, jam nebuvo reikalo ten būti visą dieną, nes V. T. kvalifikacija buvo gana aukšta, todėl M. V. užtekdavo „Maskvos namų“ objekte pabūti 15-20 min.. Objekte Savanorių pr. M. V. vienas vadovavo tol, kol buvo priimtas kitas žmogus. Savanorių pr. objekto užsakovas nebuvo labai mokus, buvo daug prastovų, šis objektas visą laiką buvo finansiškai sudėtingas, todėl laikyti du žmones buvo sudėtinga. 2010-08-17 M. V. darbo vieta galėjo būti bet kuriame objekte, nes Savanorių pr. darbo laikas prasidėdavo 7 val.. Tačiau M. V. nebuvo būtinybės būti abiejuose objektuose, todėl jo pagrindinis objektas buvo Savanorių pr.. V. T. į objektą „Maskvos namai“ atėjo dirbti, kai nulinis ciklas jau buvo beveik padarytas, o dirbti virš žemės jau buvo lengviau, todėl M. V. supažindino V. T. su esama padėtimi ir daugiau laiko skyrė Savanorių pr. esančiam objektui. Jis mano, kad visi darbininkai buvo aprūpinti saugos diržais, kiek žmonių dirbo „Maskvos namų“ objekte 2010-08-17 tiksliai nežino, galėjo būti nuo 20 iki 25 žmonių, o saugos diržų galėjo būti 10. Diržų reikia ne visiems darbininkas, o tik tiems, kurie dirba aukštyje. V. T. turėjo pasirūpinti, kad užtektų saugos diržų. Saugos diržai yra 120-150 cm. ilgio, taip pat yra ir metro ilgio saugos diržai. Jo manymu, 2010-08-17 nelaimė įvyko dėl neatsakingų S. A. veiksmų, nors negali pasakyti, dėl ko konkrečiai atsitiko ta nelaimė. Nežino, kas buvo ne taip su ta darbo vieta, nežino, ar S. A. buvo išmokėta kokia nors kompensacija. M. V. užtekdavo tik žvilgterėti į objektą ir viską įvertindavo, o jeigu V. T. kildavo kokių nors neaiškumų, jis galėjo klausti M. V. arba jo. Jo manymu, kaltinamieji padarė viską, kad nelaimė neįvyktų. Dabar kaltinamieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, iš darbo išėjo savo noru. Jis nepamena, kad M. V. būtų prašęs apriboti jo atsakomybę nuo kurio nors objekto, jei būtų prašęs, jis būtų M. V. davęs pagalbą. Kiekviename statybos objekte yra laikomasi instrukcijų, monolitiniai darbai vienas nuo kito nesiskiria, nešiojami tik aptvėrimai. Saugų darbą užtikrina įmonė, aprūpina saugos priemonėmis, šalmais, pirštinėmis, drabužiniais. V. T. ir M. V. buvo viskuo apmokyti. Nėra nustatyta normų, kiek vienas vadovas gali aprėpti kvadratinių metrų statybos ploto. Darbų vadovas žurnale rašomas vienas. „Maskvos namuose“ iš pradžių darbų intensyvumas buvo labai didelis, bet tik iki nulinio ciklo, paskui intensyvumas sumažėjo. M. V. „Maskvos namuose“ atliko milžinišką inžinerinį darbą, kai didžiausias darbų intensyvumas buvo iki nulinio ciklo. Tuo metu dirbo vienas darbų vadovas ir du padėjėjai, buvo pasamdyta įmonė, kuri atliko saugos darbų tikrinimą, dėl darbų kokybės dirbo techninė priežiūra. Darbo saugos instrukcijos darbininkams yra paruoštos lietuvių kalba. Jei darbininkas ko nors nesuprato, jis neturėjo pasirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu veikia, tačiau yra restruktūrizuojama. Jis pasirengęs vesti derybas dėl žalos atlyginimo, kaltinamiesiems buvo duoti nurodymai, kad jie klaustų nukentėjusiųjų, kokios jiems reikia pagalbos, tačiau jis pats asmeniškai nukentėjusiųjų nieko neklausė. Nėra jokių žiniaraščių, kurie padėtų nustatyti, kur konkrečiai dirbo M. V. nelaimingo įvykio dieną 2010-08-17. Jo nuomone, dviejų darbų vadovų „Maskvos namuose“ buvo per daug, vienas žmogus galėjo viską kontroliuoti. Dėl V. K. žino, kad iš apačios buvo išardyti klojiniai ir todėl žmogus nukrito. Iš apačios atramas išėmė darbininkai, tačiau išimti atramų iš apačios darbų vadovas nebūtų liepęs. Darbininkai, kurie dirbo apačioje, turėjo įsitikinti, ar viršuje nėra žmonių. Koks darbininkas taip pasielgė, nežino, tačiau tai buvo klaidingas darbininko darbas. Žino, kad V. K. patyrė stuburo kompresiją, nes po įvykio bendravo su V. K., jis buvo apdraustas, jam sumokėtas draudimas. S. A. apdraustas nebuvo, nes tada įmonėje buvo sudėtinga situacija dėl lėšų stygiaus. V. K. už traumą draudimas išmokėjo apie 6 000 Lt, ar pati įmonė ką nors mokėjo V. K., neprisimena. Šiandien finansinė padėtis neleidžia išmokėti nukentėjusiems kompensaciją, be to, niekas į jį nesikreipė. Į jį kreipėsi V. K. žmona ir iš jo kišenės gavo pinigų. Nuo V. K. draudimo sumos nenuskaičiavo 20 procentų, jis gavo visą sumą. „Maskvos namų“ objekto statybos vadovai turėjo visas priemones įgyvendinti savo pareigas.

Liudytoja S. R. parodė, kad dirba Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiąja darbo inspektore. Nelaimingi atsitikimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintai lengvais, todėl VDĮ jų netyrė, buvo sudaryta dvišalė komisija, kuri viską ištyrė. 2010-08-17 apie pietus ji buvo nuvažiavusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektą, apžiūrėjo įvykio vietą. Matė, kad aikštelė buvo įrengta, tačiau nebuvo papėdės juostos, kuri dedama ant aikštelės dugno 15 cm. aukštyje. Akte nurodyta, kad darbininkas nukrito būtent per tą vietą, nes atviras tarpas buvo apie 50 cm. Jei žmogus traukė varžtą, tai iš inercijos jis laisvai galėjo nukristi. Ji susipažino su aktu, bet konstatavo aplinkybes ir aktą surašė ne ji. Kai įvyksta lengvas nelaimingas atsitikimas, darbdavys skiria atstovą tirti lengvam nelaimingam atsitikimui. Iš pradžių buvo įtarimas, kad atsitikimas gali būti sunkus, todėl į įvykio vietą nuvyko. Apie įvykį VDĮ buvo pranešta per policiją, kai ji atvyko, nukentėjusiojo įvykio vietoje nebebuvo, policija savo darbą jau buvo atlikusi. Su darbininkais ji kalbėjosi, tačiau praėjo ilgas laiko tarpas, todėl nieko daugiau pasakyti negali. Pagal įstatymus darbų saugą objekte turėtų organizuoti darbdavys, kuris rašo įsakymą, kas tame objekte yra atsakingas. Darbdavys visada atsako už darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau jis dalį pareigų perdavė darbų vadovams ir kitiems specialistams. Jei darbdavys būtų neperdavęs atsakomybės dėl darbų saugos kitiems asmenims, tai už darbų saugą objekte būtų atsakingas jis arba kitas įgaliotas asmuo - projektų vadovas, koordinatorius, bet ne darbininkas. Skiriant kitą atsakingą asmenį, jis turi būti atestuotas. VDĮ domisi, ar darbų vadovas yra atestuotas darbų saugai, ar jis žino tuos klausimus, ar gali prisiimti atsakomybę, darbų vadovas turi turėti visus reikalingus atestacijos pažymėjimus. Kiek žmonių turi būti paskirta dirbti objekte, sprendžia darbdavys. Jei yra paskirti keli darbų vadovai, tai vidaus tvarkoje turi būti nurodyta, kas už ką atsakingas. Statybos darbuose yra ta ypatybė, kad vienam darbų vadovui išvykus, atsakingas asmuo lieka kitas vadovas, nes objekte visada turi būti vienas atsakingas asmuo, jų gali būti du, trys, VDĮ nuostatos šiuo atveju nėra. Antrą kartą į statybos objektą „Maskvos namai“ ji nuvyko 2010-11-16 apie pietus, statybose nukentėjusiojo nebebuvo, apie įvykį jiems pranešė policija. Atvykusi matė, kad ketvirtame aukšte dirbo keturi darbuotojai, kurie montavo klojinius, kiti apačioje vaikščiojo nurinkdami klojinius. Jos žiniomis, oro vėdinimo šachtoje buvo nuimtos laikančios konstrukcijos ir tas klojinys iš apačios liko prikibęs prie betono, žmogui užteko atsistoti ir jis iš karto nukrito iš daugiau nei 8 metrų aukščio. Montuojant klojinius darbininkai pirmiausia turėtų atlaisvinti, pažeminti statramsčius, pirmiausia ištraukti plokštę, kuri yra prikibusi ir tik po to eilės tvarka imti laikančias konstrukcijas, tačiau buvo padaryta atvirkščiai. Buvo nepakankama vidaus kontrolė, patikrinti turėjo brigadininkas, taip pat darbų vadovas. Turėjo būti paskirtas atsakingas asmuo darbams užtikrinti. Jei skirtingos brigados dirbo skirtinguose aukštuose, tai darbus derinti turėjo arba brigadininkai, arba darbų vadovai. Taisyklėse yra pasakyta, kad montuojant klojinius privalo būti paskirtas atsakingas asmuo priežiūrai. Taip pat turi saugotis ir darbininkai. Darbų vadovui pasakius įsirengti kolektyvines saugos priemones, darbų vadovas turi matyti, ar tos kolektyvinės saugos priemonės pilnai įrengtos, ar ne pilnai. Darbuotojai įsirengia kolektyvines saugos priemones pagal darbų vadovo nurodymus.

Liudytojas A. O. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010-08-10 iki 2010-09-10, su S. A. dirbo vienoje brigadoje, į darbą jie buvo priimti kartu, buvo supažindinti su saugos taisyklėmis, supažindino V. T., jie pasirašė. Taisykles davė skaityti lietuvių kalba, jis lietuviškai skaito. Saugos priemonių nelabai buvo, jis gavo šalmą, o saugos diržų objekte iš viso buvo 5 ar 10, už juos reikėjo pasirašyti. Patys darbininkai nuspręsdavo, kada reikia saugos diržų, kada ne. Jei didelis aukštis, t.y. daugiau nei 3 metrai, tai saugos diržų jau reikia. 2010-08-17 į darbą jis atėjo 7.30 val., jo brigada turėjo sumontuoti lifto šachtą antrame aukšte, apie 5 metrų aukštyje. Diržų jau reikėjo, jis pastoviai vaikščiojo su saugos diržu, o S. A. buvo be diržo, nes toje darbo vietoje nebuvo kur prisitvirtinti diržų. Toje darbo vietoje dirbo jis, S. A. ir dar porą darbininkų. Jis su S. A. turėjo pastatyti balkoną, jį aptverti ir dirbti. Jis M. V. pasakė, kad turi būti specialus aptvėrimas, t.y. balkonas, kad reikia normalių stovų, bet M. V. atsakė, kad darytų iš to, kas yra, nors tokios priemonės buvo netinkamos, jos buvo nepritaikytos. 2010-08-17 iš vadovų buvo V. T., o M. V. buvo išvažiavęs, po to atvažiavo. Pokalbis su M. V. buvo 2010-08-17 apie 8.30 val., kai jis jo paklausė, kada bus balkonai. M. V. atsakė, kad juos šiandien atveš, o dabar darykit iš esamų medžiagų. Jie pradėjo daryti, padarę aikštelę, pastatė skydus, todėl balkonas sumažėjo. Po to jie niekaip negalėjo įkišti varžto, todėl jis S. A. pasakė, kad įlips į šachtą ir iš ten geriau matydamas jam pasakys, į kurią pusę sukti. Jam įlipus į šachtą netrukus kažkas pasakė, kad S. A. nukrito į apačią. Kaip S. A. krito, jis nematė, nes buvo šachtoje. Išlindęs iš šachtos pamatė nukritusią apatinę aptvaro lentą. Iš viso buvo dvi aptvaro lentos, viena lenta buvo 0,5 m. aukščio nuo pagrindo, kita – apie metrą aukščio, jos buvo pritvirtintos prie sijos dviem laikikliais naudojant vielą. Kai nukrito nukentėjusysis, buvo išlūžusi apatinė lenta, o viršutinė lenta stovėjo vietoje. Priėjęs prie ant žemės gulinčio S. A. jis klausė, kur jam skauda, po to priėjo V. T.. Darbininkai sakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, bet V. T. pradėjo skambinti vadovui, greitoji atvažiavo gal po 20 minučių, kas iškvietė greitąją pagalbą, jis nežino. M. V. įvykio vietoje pasirodė, kai atvažiavo greitoji, bet S. A. dar nebuvo išvežtas. Kai išvežė S. A., buvo perdaryti aptvėrimai, pakeistos lentos, uždėtos dar dvi lentos. Kai S. A. išvežė į ligoninę, darbo vieta buvo perdaryta, buvo pridėta daugiau lentų ir ta vieta praplatėjo apie 20 cm.. Kas platino tą darbo vietą, nežino, jis tos vietos neplatino. Kai oficialiai buvo apžiūrima darbo vieta, ji jau buvo pakeista, kažkas iš vadovų davė nurodymą ją pakeisti. Kai buvo keičiama darbo vieta, policijos pareigūnų dar nebuvo. Prie darbo vietos, kur įvyko nelaimė, iki nukrentant S. A., V. T. priėjęs buvo, jis visą laiką vaikščiojo prie jų. Armatūra buvo rišama iš vidaus. Darbo balkonas buvo tvirtinamas iš vakaro, įvykio dieną, t.y. 2010-08-17 ryte tik pritvirtino lentas ir sudėjo porą sijų, kad galėtų vaikščioti. Įvykio dienos rytą jis matė M. V., jis buvo prie vagonėlio ir rūkė, tuomet jis ir paklausė M. V., kada atveš balkonus, o jis atsakė, kad šiandien ir pasakė kol kas daryti iš to, kas yra. Po nelaimės buvo iškištos papildomos sijos iš po perdangos ir lentos buvo pritvirtintos kitaip. Balkoną perdarinėjo žmonės iš statybų, bet jų įvardinti dabar negali, nebeprisimina. Jis su S. A. lentas tvirtino prie metalinių stovų. Po nelaimingo atsitikimo jis matė lentų nuolaužas apačioje, jos gulėjo prie S. A.. Kai atvyko policija, sulaužyta lenta gulėjo prie namo. Papildoma sija išlindo apie 20-22 cm. ir leido šiek tiek praplėsti praėjimą bei susidėti skydus. Prieš įvykį jie nespėjo tokios aikštelės įsirengti, papildoma sija buvo įrengta po įvykio, prieš atvykstant pareigūnams.

Liudytojas E. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010-08-11 iki 2010-09-07 „Maskvos namų“ statybose. Kai buvo priimtas į darbą, saugos instrukcijas skaityti davė darbų vadovas, kuris konkrečiai, neatsimena, jis pasirašė. Dirbo vienoje brigadoje su S. A., V. K. ir A. O., jų brigadininkas buvo V. K.. 2010-08-17 į darbą atėjo 7 ar 7.30 val., darbo dienos užduotis davė brigadininkas, kas buvo iš vadovų, nežino. Nelaimė įvyko prieš pietus, valandos nepamena. Jis įvykio nematė, jam tik pasakojo K., kad S. A. nukrito. Jis tuo metu darė kitus darbus ir jam nieko nesimatė. Iš viršaus jis pamatė, kad ant žemės guli S. A.. Jam atrodo, kad S. A. buvo su saugos diržu. Jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas IV t. b.l. 40-41 surašytas teisingai, ar 2010-08-17 ryte darbo vietoje buvo abu vadovai, tiksliai pasakyti negali, bet kai S. A. nukrito, buvo abu vadovai, medicininė pagalba nebuvo kviečiama apie 30-40 minučių. Apklausos protokolą pasirašė jis, surašytas teisingai, tačiau dabar jau nelabai viską atsimena. II t. b.l. 156 parašas jo, jis pasirašė ant technologinės kortelės, buvo supažindintas su technologiniu projektu. IV tomas b.l. 40-41 apklausos protokole parašas jo, o sakinys „perskaičiau, surašyta teisingai“ parašytas ne jo ranka. Tyrėja viską perskaitė, paklausė ar teisingai, jis pasakė, kad taip ir pasirašė. Apklausos protokolą tyrėja skaitė iš popieriaus. Jis nerimavo, kad ilgai nebuvo kviečiami medikai nukentėjusiajam S. A..

Liudytojas V. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010-08-02 iki 2010-08-31 kartu su S. A.. Priėmus į darbą, jiems buvo pravesti mokymai dėl saugos, kas juos pravedė, nežino, bet V. T. objekte pasakė, ką jie gali daryti, o ko ne, jiems buvo pravestas žodinis instruktažas, raštu skaityti nieko negavo, paskui pasirašė žurnale. Jis iš žodinio paaiškinimo suprato, kaip reikės dirbti. M. V. objekte nebuvo. Jis gavo šalmą, saugos diržą. Diržus gaudavo tik pasirašytinai, kiek buvo diržų, nežino, bet nebuvo taip, kad reikėtų diržo, o jo nebūtų. 2010-08-17 į darbą atėjo 7 val., darbus paskirstė V. T.. Jo brigada turėjo statyti klojinius, S. A. dirbo su A. O., o jis su E. K., su S. A. dirbo skirtingose vietose, apie 20 metrų atstumu. Kada įvyko nelaimė, nežino ir nematė, atėjo žmogus ir pasakė, kad S. A. nukrito. Iš kalbų girdėjo, kad jis traukė varžtą, kažkas atsikabino ir jis iš inercijos nukrito. Girdėjo, neva S. A. varžtą traukė tupėdamas. Kai jis nukrito, nuėjo pažiūrėti, tačiau neprisimena, ar ten buvo kokių lentų, ar buvo kas nors išlūžę iš apsaugos priemonių, nepastebėjo. S. A. pagalbos ant žemės laukė apie 30 minučių, kodėl jam pagalba nebuvo iškviesta iš karto, nežino. Kai jis priėjo prie S. A., V. T. jau buvo, greitajai pagalbai paskambino V. T.. Jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas IV t. b.l. 36 apie tai, kad minėti balkonai (aikštelės) neatitiko jokių reikalavimų, daug kartų buvo sakyta ir V. T. ir M. V., kadangi minėtos aikštelės nestabilios ir nestandartinės, jų montavimui trūko elementų. Tačiau ir V. T. ir M. V. sakė, kad turi montuoti aikšteles iš tų medžiagų, kurias turi. Darbui nebuvo tinkamų saugių sąlygų, nebuvo kur prisisegti su saugos diržų. Matė, kaip V. T. ir M. V. tarėsi, ką daryti, kadangi iš karto netgi nenorėjo kviesti greitosios medikų pagalbos, tačiau kai jie pradėjo nerimauti, buvo iškviesti medikai, kad V. T. ir M. V. pirmiau paskambino generaliniam direktoriui, ką daryti, ar kviesti greitąją, protokolas surašytas teisingai, savo parodymus patvirtina. Policijoje jį apklausiant dalyvavo vertėjas, pas tyrėją jis buvo tik vieną kartą, Jis jau daug ką primiršęs. Saugos diržus buvo galima prisisegti prie krabų arba iš viršaus prie armatūros, bet tuomet neužtektų diržo ilgio, nes diržo ilgis yra apie pusantro metro. Prisisegus saugos diržus prie krabų būtų nesaugu, nes jie nėra specialiai tam pritaikyti. Pagal I t. b.l. 19 nuotrauką Nr. 3, nėra kur prisisegti saugos diržo. Ar įvykio metu buvo M. V., nepamena. Balkono, iš kurio nukrito S. A., montavime jis nedalyvavo, kaip buvo įrengtas balkonas, nematė, tačiau kai jis atėjo dirbti į tą objektą, ten buvo labai mažai aptvarų.

Liudytojas I. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, kai 2010-11-16 įvyko nelaimingas atsitikimas, jis dirbo su J. M., Z. ir V. K.. Nelaimės dieną 2010-11-16 iš ryto jų brigadai nurodymą davė V. T., jiems reikėjo pasiruošti užpylimui, karkasas jau buvo surištas, stovėjo klojiniai. Jiems reikėjo apžiūrėti, kad viskas būtų lygu, kiekvienas gavo darbą, brigadininku buvo jis. Kiekvienas žinojo savo darbą, stalius buvo J. M., o jis turėjo uždėti klojinius. V. K. tikrino varžtus, visa jų brigada dirbo ketvirtame aukšte, dirbti buvo saugu. Šachta buvo uždengta iš apačios, nes teisingai uždengti šachtą reikia iš apačios, iš viršaus jos nebuvo kaip uždengti, nes buvo paruoštas betonas užpylimui. Kas davė nurodymus trečiame aukšte dirbantiems darbininkams, jis nežino, tačiau girdėjau, kad kažkas dirba trečiame aukšte. Kas turėjo koordinuoti darbus trečiame ir ketvirtame aukšte, nežino. Bedirbant Z. jam pasakė, kad kažkas nukrito ir jie nubėgę pamatė, kad antrame aukšte šachtos angoj ant dugno guli V. K.. Kai jis atbėgo, jau buvo atėjęs M. V.. Jie išnešėme V. K. ir paguldė į automobilį, jis greitai buvo išvežtas. Trečiame aukšte šachta buvo paremta statramsčiais, jie buvo nuimti ir nukentėjusysis nukrito. Kas juos nuėmė, jis nežino. Lifto šachtos kažkokiomis specialiomis priemonėmis uždengtos negalėjo būti, nes tuomet maišytų dirbti. V. K. į ligoninę nuvežė darbų vadovas. Jis yra darbininkas, todėl neklausė vadovo, kodėl nukentėjusysis nebuvo vežamas greitąja pagalba. Prieš atvažiuojant policijai jie uždarė angas, ar buvo toks nurodymas. neatsimena.

Liudytojas V. F. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju. 2010-11-16 dirbo „Maskvos namuose“ su M. K. ir I. Z., V. K. buvo ne jų brigadoje. Jie trise dirbo trečiame aukšte, įvykio jis nematė, tik girdėjo. V. B. dirbo jų brigadoje, bet ne su jais, atskirai. V. B. buvo jų aukšte, tik už kampo dirbo tokius pačius darbus, kaip jie trise. Toje vietoje, kur dirbo jis su M. K. ir I. Z., keturiese nepadirbsi. Jie dviese nuiminėjome klojinius, o trečias darbininkas juos laikė. Kodėl V. B. atokiau dirbo vienas, jis nežino. jų darbas buvo prie krašto, buvo pavojus numesti skydus. Rytais darbus jiems paskirstydavo darbų vadovas, daugiausiai M. V.. Rytais susirinkus darbininkams M. V. visada pasakydavo, kad dirbtų labai atsargiai. Jo ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas IV t. b.l. 50-51 surašytas teisingai, 2010-11-16 iš ryto darbo užduotis skyrė M. V., davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius. Nelaimingo įvykio jis nematė, tik girdėjo labai didelį garsą, bet į tai nekreipė dėmesio. Paskui bendradarbiai pasakė, kad kažkas nukrito. Į įvykio vietą, kur nukrito žmogus, jis nežiūrėjo ir nesiaiškino, kaip jis nukrito. Tą pačią dieną jam rodė skylę, kur nukrito žmogus. Po įvykio darbų vykdytojas pasakė tęsti savo darbus. M. V. visada sakydavo rūpintis savo ir kitų žmonių, kurie dirba viršuje, saugumu, kad niekas nenukristų. Jie dirbo iš krašto, kur žmonių nėra, pas juos buvo specialūs pastoliai. Su V. B. sukonfliktavę nebuvo, neprašė V. B. išeiti į kitą vietą, bet gal jis pats norėjo kuo greičiau išardyti tuos skydus. V. B. nuo jų dirbo apie 10-15 metrų atstumu. Jiems buvo liepta įsitikinti, kad niekas iš ketvirto aukšto į jų barą nenukristų. Dirbo jie trečiame aukšte pagal eilę, visko ardyti iš karto negalėjo, ardė barais, dirbo tik savo bare, Ar su jais kartu buvo brigadininkas, nežino. Jų brigadą sudarė 3 žmonės. Iš pradžių jų komandoje buvo 8 žmonės, V. B. buvo jų brigados narys. Vadovas nurodymą davė brigadai, o ji pati turėjo pasidalinti, kas ką darys. Nežino, ar vienas žmogus gali nuimti skydą, kuris dengė šachtą, abejoja, kad buvo daugiau žmonių, be V. B., kurie vieni nuiminėjo skydą.

Liudytojas M. K. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte „Maskvos namai“ suvirintoju-betonuotoju brigadoje su B., F. ir Z.. Iš pradžių jų brigadoje buvo daug žmonių, po to jų liko apie 10. 2010-11-16 buvo rytinis susirinkimas, darbus paskirstė M. V., o V. T. buvo vagonėlyje. 2010-11-16 M. V. paaiškino, ką daryti, paaiškino darbo apsaugą, reikėjo išrinkti klojinius, sutvarkyti lubas. Jų brigadoje brigadininko nebuvo. 2010-11-16 jis dirbo su F., o B. dirbo su A. kitoje pusėje. Po kažkiek laiko atėjo žmonės ir pasakė, kad kitoje pusėje už kampo nukrito žmogus, pasakė, kad B. išmušė statramstį ir žmogus nukrito. Žmogaus, kuris nukrito, jis nepažįsta. Tą dieną jis dirbo trečiame ar ketvirtame aukšte. Pagarsintas ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas IV t. b.l. 53-54 surašytas teisingai, kad 2010-11-16, iš ryto darbus skirstė M. V.. Jo brigadai M. V. davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, ką jie ir darė. Jie nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus. Jis dirbo poroje su V. F.. M. V. davė užduotį išrinkti klojinius 3-ame aukšte, tačiau nebuvo nurodyta, kad būtent tam tikroje vietoje. 2010-11-16 jis dirbo trečiame aukšte. 2010-11-16 dirbdamas trečiame aukšte žinojo, kad ketvirtame aukšte dirba žmonės, nes jiems tai matėsi. Prieš pradedant darbus jie buvo supažindinti su betonavimo kortele, žodžiu buvo pasakyta atlikti konkrečius darbus. M. V. ir V. T. buvo jų viršininkai, tai vienas prieina, arba kitas pasako ką daryti. V. B. dirbo su Arvydu, paskui Arvydas kažkur išėjo ir V. B. liko vienas. Anga buvo iš apačios uždengta, V. B. išmušė statramstį, o žmogus užlipo ir nukrito. Jis tokį darbą dirba apie 5 metus, mano, kad ta anga buvo uždengta tinkamai. Dirbo atskirai su V. B. ir Arvydu todėl, kad nemaišytų vieni kitiems. V. B. buvo apie 20 metrų atstumu nuo jo, buvo arka, kurią reikėjo apeiti. Prieš tai dieną dirbo toje vietoje, todėl ir kitą dieną toje pačioje vietoje tęsė savo darbus, kur buvo nurodęs M. V.. M. V. nesakė V. B. dirbti kitoje vietoje, nei jie.

Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2010 m. pabaigoje. Žino apie 2010-11-16 nelaimingą atsitikimą su V. K.. Kai atsitiko nelaimė, jis tuo metu nuplėšinėjo klojinius. 2010-11-16 jis dirbo su porininku, tačiau jo vardo nei pavardės neprisimena. Virš jų dirbo kita brigada, kiekvienas iš jų turėjo savo darbus. Jam tiesioginius darbo nurodymus davė jo tiesioginis viršininkas, tačiau kas konkrečiai – neatsimena. Pagarsintas ikiteisminio tyrimo jo apklausos protokolas IV t. b.l. 57-59 surašytas teisingai, savo parodymus palaiko, kad 2010-11-16, iš ryto darbus skirstė M. V., jo brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, kad jie taip ir darė, nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus, kad M. V. davė užduotį išrinkti klojinius 3-ame aukšte, tačiau nebuvo nurodyta, kad būtent tam tikroje vietoje. kad buvo duota užduotis išrinkinėti klojinius visame 3-ame aukšte, o ne kažkokiame atskirame bare, kad jis vykdė M. V. nurodymą ir savavališkai nieko nedarė, kad iš karto po įvykio, kai nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, M. V. davė žodinį nurodymą greitai, kol neatvažiavo policija ir darbo inspekcijos atstovai, 4-o aukšto perdangoje uždengti lifto šachtų angas. Jam buvo nurodyta darbo vieta, tai ten jis ir dirbo. Nelaimingas atsitikimas įvyko jam tiesiai už nugaros, nes išgirdo triukšmą, o atsisukęs pamatė, kad apačioje guli žmogus. Policijoje tyrėja jo daug klausinėjo, atspausdintą tekstą jam perskaitė vertėja, jokių pataisymų jis nedarė. Objekte jam buvo duotas darbas ir jis jį dirbo. Buvo likęs nedidelis baras, tai jis jį ir ardė. Objekte darbininkai dirbo visuose aukštuose, kiekvienam duoda užduotis ir kiekvienas dirbo savo darbą. Kiekvienas savo darbo vietą žiūri pats, pats turi žiūrėti, kur eina, kur dirbti, niekas jų už rankų nevedžioja. Betonavimo darbus jis kartais dirbo, su tarpais, jo darbo patirtis daugiau nei 10 metų. Klojinių ardymas vyksta taip: yra medinis lapas, ant kurio liejamas betonas. Juos reikia nuplėšti nuo betono. Paskui po vieną nuimti statramsčius. 2010-11-16 įvykių tiksliai nepamena, kai pagarsino jo apklausos protokolą, tai maždaug prisimena, nes jis pamena įvykį, bet ne viską. Paties įvykio, kaip krito nukentėjusysis, nematė. Kuris konkrečiai vadovas jam davė darbo nurodymus, neprisimena. Apklausiamas policijoje konkrečiai pavardžių nežinojo, taip pat nežinojo, kas konkrečiai davė nurodymus. Kaltinamuosius jis vadino vyresniuoju darbų vykdytoju, t.y. M. V., ir jaunesniuoju darbų vykdytoju. Kuris iš darbų vykdytojų jam konkrečiai davė nurodymą išrinkti klojinius, nežino. Jų brigadoje brigadininko nebuvo. Tame objekte jis dirbo antrą mėnesį ir žinojo, kad ko nebaigė daryti dieną prieš tai, reikia pabaigti kitą dieną. Jam niekas konkrečiai nenurodė, kad ardytų klojinius būtent toje vietoje, kur nukrito V. K.. Jis dirbo iš eilės, kiti jo brigados nariai dirbo tame pačiame bare. Koks buvo jo atstumas nuo jų, nežino. Klojinių nurinkimas vyksta taip: jis nuima lapą ir jį paduoda kitam žmogui, kuris jį tvarkingai padeda. Keliese kiti darbininkai nurinkinėjo lakštus, pasakyti negali. Kas padalino jų brigados žmones į grupeles, neatsimena. Pirma reikia nuimti statramstį, paskui klojinį. Kai buvo nuimtas statramstis, V. K. nukrito ne iš karto. Kai jis nuiminėjo statramstį, šalia savęs matė angą. Žinojo, kad ta anga gali būti ir viršuje, bet ar tiksliai ji ten buvo ar ne, nežino. Šachta šalia jo buvo atvira.

Liudytojas I. Z. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. septynis mėnesius, bet iki kada - nepamena. Pamena nelaimingą atsitikimą su V. K., kuris įvyko 2010-11-16, tuomet dirbo prie Žalgirio stadiono „Maskvos namuose“. 2010-11-16 dirbo įvairius darbus, virš jo dirbo nukentėjusysis. Ryte juos surinko M. V. ir paskirstė darbo vietas, 2010-11-16 atlikinėjo montažinius darbus, t.y. jis hole rinko statramsčius, dirbo poroje su V. F.. Jis visada pasižiūri, ar virš jo dirba kiti darbininkai, tuomet eina dirbti į kitą pusę. Kaip nukrito nukentėjusysis jis nematė, kodėl nukrito – pasakyti negali. Ikitreisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas IV t. b.l. 64-65 surašytas teisingai, kad 2010-11-16 iš ryto darbus skirstė M. V. ir jų brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, tačiau nebuvo nurodyta, kad būtent tam tikroje vietoje, kad jie nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus. Jis dirbo nuo stadiono pusės, nuo Rinktinės gatvės pusės, šalia V. F. ir M. K.. Žmonės dirba ir ketvirtame pastato aukšte, bet jam nepatinka, kai kas nors virš jo dirba, todėl jis eina dirbti į kitą vietą. Pagarsintus parodymus palaiko. Ar matė V. B. iš savo darbo vietos, neatsimena, tačiau jis dirbo tame pačiame aukšte. Dirbdamas trečiame aukšte ir vaikščiodamas po holą jis matė daug šachtų. Šios šachtos turi būti uždengtos iš viršaus, o ne iš apačios. Jis pats sau šachtą buvo užsidengęs taip, kad atsistojęs nenukristų, jis apsidraudžia pats. V. B. buvo jo darbo kolega, su juo nekonfliktavo, kartu pietaudavo. Su V. B. dirbo tik brigadoje, asmeniškai su juo nebendravo. Kai dirba, jis pasideda sau po kojomis apsaugą, apie kitus darbininkus, ar jie taip daro, pasakyti negali. Kai buvo apklausiamas policijoje, vertėjas apklausoje dalyvavo, tyrėja uždavinėjo klausimus, o jis atsakinėjo. Su kuo dirbo V. B., nežino. Jiems neleisdavo dirbti po vieną žmogų, darbams buvo reikalingi 2-3 žmonės. Vadovas pasakydavo ir parodydavo, kur dirbti. V. B. buvo jų brigadoje ir jų aukšte. Negirdėjo, kad kažkas duotų V. B. nurodymą dirbti toje vietoje, kur jis dirbo. Prie klojinių ir statramsčių išrinkimo dirbo trise: jis, F. ir K.. Tą patį darbą galima atlikti ir dviese, bet geriau nereikia, nes ten reikia virvėmis nuleisti, perduoti, dirbant aukštyje trečias žmogus reikalingas. Grupeles skirsto brigadininkas, aukštyje dirba trys žmonės.

Liudytoja N. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos antrojo poskyrio vyriausiąja tyrėja. Buvo sujungtos dvi medžiagos, pirmojoje medžiagoje tyrimą pradėjo kita tyrėja, o sujungus ji tęsė tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Visus procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi LR BPK nuostatomis. Kiekvienai apklausai ji visada pasiruošia, o kai proceso dalyvis atvyksta apklausai, ji jau žino, ko turi paklausti, ką turi sužinoti. Atvykus liudytojui viską išklauso, tada pradeda rašyti apklausos protokolą. Rašant protokolą, jei yra kažkokių netikslumų ar papildomų klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, tuos klausimus užduoda. Surašius protokolą, liudytojas su juo susipažįsta, jei turi pastabų ar patikslinimų, tai padaro, pasirašo. Užbaigiant protokolą ji parašo, kad „protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“. Paskutinį sakinį protokole rašau ji, įstatymas nereglamentuoja, kad paskutinį sakinį, „protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“ būtinai rašytų apklausiamasis. Apklausiamasis protokolą pasirašo. Parašytą protokolą skaito apklausiamasis. Apklausiamasis protokolą skaito elektroninėje versijoje, o paskui atspausdintą variantą, nes paskui jis turi pasirašyti. Elektroninį variantą surašo kaip projektą, jis jį paskaito, jei turi kokių patikslinimų, ji įrašo, paskui dar peržiūri atspausdintą. Kai yra rašomas apklausos protokolas, jei asmuo turi kažkokių pastabų, jos yra įrašomos, jei kažkas netinka, yra išbraukiama. Kai yra surašomas projektas, tada jau pats liudytojas žiūri, ar dar nori kažką įrašyti, ar ne. Protokolą asmuo pasirašo jį perskaitęs. Vertėjas buvo visose apklausose šioje byloje. Jei apklausa vyksta su vertėju, tai pirma vertėjas išverčia tekstą skaitydamas iš kompiuterio ekrano. Apklausos protokole sakiniai iš kitos apklausos protokolo negalėjo užsilikti, nes kiekvienas buvo apklausiamas individualiai ir nebuvo naudojamas šablonas. Visa apklausa buvo rašoma iš liudytojo žodžių. Kiek prisimena, buvo nukentėjusiųjų prašymai pripažinti juos nukentėjusiaisiais, ieškinio ji nematė. Nukentėjusieji gal turėjo ieškinį tikslinti, nes jie tik išreiškė valią pripažinti juos nukentėjusiaisiais ir ateityje turėjo tikslinti ieškinį, kur norėjo atskirti turtinę ir neturtinę žalą. Ji nukentėjusiesiems išaiškino teisę dėl ieškinių detalizavimo ir sakė, kad tai padaryti yra būtina. Su nukentėjusiaisiais buvo kalbėta, kad jie turi detalizuoti savo ieškinius, bet jie nusprendė patikslintą ieškinį teikti teisme. Jos manymu, jie tai suprato, nes nukentėjusysis V. K. visada ateidavo su savo sūnumi. Apie tai, kad nukentėjusieji turi teisę kreiptis dėl advokato, jiems buvo išaiškinta. S. A. buvo padaryta nutarimo kopija pripažinti jį nukentėjusiuoju, kad jis galėtų kreiptis į tarnybą dėl advokato. Sakinį „perskaičiau, surašyta teisingai“ ji rašė, nes tokia yra apklausos taktika. Iš tokio sakinio galima suprasti, kad tą tekstą perskaitė liudytojas. Apklausiamasis pasirašo, kad tekstas surašytas teisingai. Išsikvietusi liudytoją ji turi jam pasakyti, dėl ko liudytojas yra iškviestas apklausai, ji paaiškino, kad jis kviečiamas dėl nelaimingo atsitikimo tam tikrame objekte, kur nukentėjo asmuo. Du tekstai gali būti panašūs, jei tie du žmonės yra iš tos pačios brigados, bei jie abu kartu atliko tuos pačius veiksmus, tai ta parodymų dalis nesikeičia. Jei kalbėti apie technologijos procesą, jie galėjo tą dalį papasakoti vienodai. Apklausų ji nekopijavo. Protokolo projektas yra jos juodraštinis variantas, rašytas ranka su tam tikrais klausimais, momentais, ką ji turi sužinoti. Apklausos projekte rašo tai, ką turi sužinoti iš liudytojo, tai yra klausiamai, Darbo inspekcijos išvada, teiginiai, iš kurių paskui formuluoja klausimus liudytojui. Jeigu liudytojas prieš tai rašė paaiškinimą Darbo inspekcijoje, tai ji užsirašo, ką jai dar reikės išsiaiškinti. Po to viskas yra surašoma į apklausos protokolą, kurį apklausiamas perskaito, susipažįsta ir jei su juo sutinka, pasirašo. Prašymą pripažinti S. A. nukentėjusiuoju rašė pats nukentėjusysis. Dėl I t. b.l. 30, jei dalyvavo vertėjas, tai šį prašymą galėjo surašyti ji diktuojant tekstą S. A.. Dėl I t. b.l. 129, šį ieškininį pareiškimą turėjo rašyti V. K., tai ne jos ranka rašytas ieškinys. Dėl I t. b.l. 27, kas surašė šį pareiškimą, nežino, nes jis buvo pateiktas, kai ji tyrimo dar neatlikinėjo. Jei žmogus pareiškia prašymą, kad ji surašytų, tai ji gali jam užrašyti tai, ko jis prašo. Ji nukentėjusiojo interesų neatstovauja, tai tiesiog techninis darbas. Direktorius A. M. savo įsakymu skyrė du atsakingus asmenis už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą, atsakomybę paskyrė dviems žmonėms ir ji yra, nes jie yra darbdavio įgalioti asmenys. Jos nuomone, technologinį projektą turėjo parengti kaltinamieji, jiems tai pavedė direktorius. Jis dar vadinamas technologijos arba vykdymo projektu, kuriame turi būti numatyta, kaip darbuotojai turi saugiai dirbti. Tai yra įgalioto asmens, atsakingo už saugų darbą, atsakomybė.

2010-09-27 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3639/10 (01) nurodyta, kad S. A. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 37-38).

2011-08-09 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2447/11 (01) nurodyta, kad V. K. nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas iš peties sąnario, suspaustinis krūtinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimu, didelė kraujo išlaja dešinėje šlaunyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. V. K. padaryti kūno sužalojimai (tikėtina) buvo padaryti ne atskirais poveikiais, bet nukrentant iš aukštumos ir petimi, šlaunimi atsimušant į kietus bukus daiktus bei per krūtinės apatinę dalį perlekiant liemenį (1 t., b.l. 142-144).

I. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t. b.l. 15-20); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kur nurodyta, kad betonuotojas S. A. darbdavio, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo apdraustas (1 t., b.l. 33); pažyma apie traumos sunkumą, kur Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikai konstatavo, kad 2010-08-17 S. A. patirta trauma nepriskiriama prie sunkių (1 t., b.l..48); 2010-08-25 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1-10, iš kurio matyti, kad nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1) netinkamas pavojingų darbų vykdymas, netinkamai įrengti aikštelės aptvėrimai, pažeistas „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00“, patvirtintų LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 d. įsakymu Nr. 346, 21 p. 4 d., kurioje sakoma, kad “aptvarai saugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m., su porankiu viršuje, 0,15 m. aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones“. 2) pažeistas „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos betonuotojui Nr. 35“, patvirtintos 2004-05-24 įsakymu Nr. 11, 4.52 punktas, kur nurodyta: „Pastoviai sekti, kad darbo aikštelių, paaukštinimo priemonių darbo paklotas ir aptvėrimai turi būti tvarkingi ir patikimai pritvirtinti. Darbo paklotas turi būti lygus, horizontalus, be angų. Kai darbo paklotas išdėstytas aukštyje 1,3 m. ir daugiau, turi būti įrengtas 1,1 m. aukščio aptvėrimas, kuris turi susidaryti iš porankio, tarpinio horizontalaus elemento viduryje ir bortelio, ne mažiau 15 cm aukščio“ (1 t. b.l. 46-47), kad vadovaujantis 2004-09-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 patvirtintais „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais“ darbdavys - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tyrimą ir 2010-08-25 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1-10, kur nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas pavojingų darbų vykdymas; 2010-01-31 darbų saugos techninio tyrimo specialisto išvada Nr. 11-3388(10), kur nurodyta, kad 2010-08-17 nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra tai, jog nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio (visų pirma - apsauginiai aptvėrimai), atliekant darbus aukštyje, pavojingoje zonoje ant pastolių, kur yra rizika kristi iš aukščio. Vykdyti darbai neatitiko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimų, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir būtent tai, kad nebuvo naudotos atitinkamos techninės priemonės, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (1 t., b.l. 99-103); UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošta „Betonavimo darbų technologinė kortelė“, kuri nei forma, nei turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimų bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimų, jog „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą“, nes jame nėra nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai bei saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos statybvietėje (1 t., b.l. 72-87-93); II. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad betonuotojas V. K. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraustas ir UADB „ERGO Lietuva“ dėl 2010-11-16 patirtos traumos V. K. išmokėjo draudimo išmoką per tris kartus: 2011-03-28 3 936,00 litų, 2011-10-27 2 400,00 litų ir 2011-12-19 2 000,00 litų (1 t., b.l. 156); pažyma apie traumos sunkumą, kur Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikai konstatavo, kad 2010-11-16 V. K. gauta trauma nepriskiriama prie sunkių (1 t., b.l..192); 2010-12-03 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2-10, iš kurio matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, kai 4-ame aukšte buvo montuojami klojiniai, o trečiame demontuojami klojiniai nesuderinus darbuotojų tarpusavio veiksmų, nepakankamai prižiūrint darbus. Pažeistas „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 6 ir 8 punktai, kur sakoma, kad „statybos metu statybvietėje darbdavys privalo vykdyti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nustatytas darbdavio pareigas bei užtikrinti darbų arba darbų etapų trukmę ir eiliškumą, numatytus statybos darbų technologijos projektuose, darbų ar jų trukmės koregavimą, atsižvelgdamas į darbų eigą“, bei kur sakoma, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai, laikinos sijos ir ramsčiai turi būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik prižiūrint kompetentingam asmeniui“, kad vadovaujantis 2004-09-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 patvirtintais „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais“, darbdavys - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto tyrimą ir 2010-12-03 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2-10, kur nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas (1 t . b.l. 168-169); 2011-11-25 darbų saugos techninio tyrimo išvada Nr. 11-2899(11), kur nurodyta, kad 2010-11-16 nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra tai, kad nebuvo užtikrintas klojinių stabilumas jų demontavimo metu, netinkamai buvo parengtos technologinės kortelės, kurios neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimų ir tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 punkto ir 5 priedo reikalavimų, kur nurodyta, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą“, kad tokios technologinės kortelės organizaciniu požiūriu įtakojo nelamingą atsitikimą. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra ir tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, atliekant darbus aukštyje, pavojingoje zonoje ant pastolių, kur yra rizika kristi iš aukščio. Vykdyti darbai neatitiko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimų, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“ ir kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir 44.1, 44.2 ir 44.3 punktų reikalavimų, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik prižiūrint kompetentingam asmeniui“, jog „būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, o „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, ir būtent tai, kad nebuvo naudotos atitinkamos techninės priemonės, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (3 t., b.l. 9-13); UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė „Betonavimo darbų technologinę kortelę“, tačiau minėtas dokumentas nei forma, nei turiniu neatitinka nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo, Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimų, nei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 punkto ir 5 priedo reikalavimų, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, ir, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys technines priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą“. Minėtoje kortelėje nėra suprojektuota, kaip (ir kada) statybvietėje reikia saugiai demontuoti aukšto (iš esmės – 3 –ojo aukšto perdangos lygyje) perdangos klojinius (šalia angų perdangoje), kad jie atlaikytų demontavimo metu esančias apkrovas ir išliktų stabilūs (2 t., b.l. 129-151-156).

Pareikšti civiliniai ieškiniai - V. K. – 20 000 Lt (1 t., b.l. 129-130), S. A. – 12 000 Lt (1 t., b.l. 30-31) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, išanalizavęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamųjų V. T. ir M. V. kaltė dėl to, kad V. T. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, M. V. dirbdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovu ir jiems būnant atsakingais už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, statybos darbus, jie turėjo užtikrinti, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo iš aukščio, montuojant lifto šachtos klojinius privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė ir pažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“, bei pažeidė 5 priedo 6 p. reikalavimus, kad „Siekiant išvengti darbuotojų kritimo iš aukščio, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodytos laikinų aptvarų montavimo vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams atlikti“, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo 37.1 ir 37.2 p. reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, bei kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-08-17 apie 10.20 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams – betonuotojams S. A. ir A. O. ant sumontuotos prie išorės pastato sienos aikštelės įrengus aptvarus – viršutinį ir vidurinį aptvėrimo elementus, o papėdės juostos neuždėjus, S. A. atsiklaupus ant sumontuotos aikštelės ir bandant įkišti horizontalių apatinių klojinių skydų tarpusavio sujungimo varžtą, kuris užkliuvo už armatūros karkaso, A. O. įlipus į lifto šachtos vidų tikslu pasakyti S. A., į kurią pusę pakreipti varžtą, traukdamas pagal A. O. komandas sujungimo varžtą atgal, S. A. iš inercijos pargriuvo ant aikštelės ir per aikštelės pagrindo bei aptvėrimo vidurinio elemento tarpą nukrito nuo aikštelės iš 4,2 metrų aukščio ant žemės bei dėl to nukentėjusiajam S. A. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilnai įrodyta, kaltinamųjų V. T. ir M. V. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 176 str. 1 d..

Taip pat kaltinamųjų V. T. ir M. V. kaltė dėl to, kad V. T. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, M. V. dirbdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovu ir jiems būnant atsakingais už darbų saugą atliekant statybos objekto – statomo pastato „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančio Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, 4-o aukšto monolitinės sienos klojinių surinkimo darbus, 3-iame aukšte vienai darbuotojų brigadai išrenkant klojinius, o 4-ame aukšte kitai darbuotojų brigadai surenkant klojinius, privalėjo tinkamai organizuoti pavojingus darbus ir apsaugoti darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, turėjo užtikrinti, kad laikinų konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, nepakankamai prižiūrėjo darbus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 42 punkto reikalavimus bei tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5 - 00“ 16 p. ir 5 priedo reikalavimus, kad „Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai“ bei, kad „Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų “Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų” 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų statybvietėse“ 37.1 ir 37.2 punktų reikalavimus, kad „nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, o jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“, 44.1, 44.2 ir 44.3 p. reikalavimus, kad „plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai, plieno arba betono konstrukcijos ir jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos ir ramsčiai turi būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik prižiūrint kompetentingam asmeniui“, jog „būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams“, jog „klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai turi būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas“, ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, kai 2010-11-16 apie 9 val. statybos objekte - statomame pastate „Maskvos kultūros verslo centro „Maskvos namai““, esančiame Vilniuje prie A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžos, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – betonuotojas V. K. 4-ame pastato aukšte suveržinėjo sieninių klojinių skydų sujungimo varžtų veržles, apačioje, pastato 3-iame aukšte tuo metu buvo išrenkami 4-ojo aukšto perdangos klojiniai, nuleidžiami statramsčiai, išimamos sijos, nuimami faneros skydai ir toje vietoje, kur buvo suformuota technologinė ventiliacijos anga, buvo nuleisti statramsčiai ir išimtos sijos, tačiau prie perdangos liko prilipęs faneros skydas ir V. K., norėdamas užveržti veržlę, atsistojo ant šio 4-ojo aukšto perdangos iš apačios jau neparemto faneros skydo, kuris lūžo ir V. K. nukrito iš 8,3 metrų aukščio žemyn į statomo pastato antrą aukštą bei dėl to nukentėjusiajam V. K. nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas iš peties sąnario, suspaustinis krūtinės 12-to slankstelio lūžis su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimu, didelė kraujo išlaja dešinėje šlaunyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, pilnai įrodyta, kaltinamųjų V. T. ir M. V. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 176 str. 1 d..

Teismas iš kaltinimo V. T. ir M. V. epizode dėl nukentėjusiojo S. A. šalina kaltinimą, jog jie buvo atsakingi, kad būtų parengtas statybos darbų technologijos projektas, bei iš kaltinimo V. T. ir M. V. epizode dėl nukentėjusiojo V. K. šalina kaltinimą, kad jie privalėjo prieš pradedant statybos darbus parengti Statybos darbų technologijos projektą, kuriame turėjo būti numatyti konkretūs projektiniai sprendimai, nustatantys techninės priemones ir darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą, tačiau dėl neatsargumo to nepadarė. Teismo nuomone, šių dokumentų ruošimas priklauso ne kaltinamųjų, o jų darbdavio kompetencijai. Tačiau kaltinamieji V. T. ir M. V. yra atsakingi, kad vykdė darbus esant netinkamai parengtam darbų technologijos (vykdymo) projektui, kuriame turėjo būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, tokie kaip laikinų aptvarų montavimo vietos bei saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, bei numatytas ir užtikrintas darbų eiliškumas, kad konstrukcijos, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai, laikinos sijos ir ramsčiai būtų išardomi trečiame ir ketvirtame aukštuose suderinus darbų eigą ir tik prižiūrint kompetentingam asmeniui.

Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų V. T. ir M. V. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamojo V. T. parodymus, kad nelaimingas atsitikimas darbe su nukentėjusiuoju S. A. įvyko dėl jo paties neatsargumo, bei kad jis matė, jog darbų aikštelę A. O. ir S. A. paruošė gerai, ji buvo tvirta, stabili, apsauginiai aptvarai buvo paruošti tinkamai, aptvarus patikrino jis arba M. V., bei kaltinamojo M. V. parodymus, kad 2010-08-17 nelaimingo atsitikimo darbe su nukentėjusiuoju S. A. metu jis visą dieną dirbo kitame objekte adresu Savanorių pr., Vilniuje ir įvykio vietoje 2010-08-17 nebuvo, paneigė nukentėjusiojo S. A. ir liudytojų A. O., E. K., V. K., A. M., S. R. parodymai. Nukentėjusysis S. A. parodė, kad darbininkai antrojoje šachtoje padarė broką, todėl jis pakvietė V. T. ir šis davė nurodymą iš vidinės pusės pataisyti broką, davė kopėčias ir liepė montuoti, nors jis klausė, kaip montuoti su kopėčiomis skydą ir sakė V. T., jog jų darbo vietoje turi būti specialus prikabinamas balkonas, bet V. T. atsakė, kad reikia dirbti iš to, kas yra, t.y. iš lentų, kurios buvo skirtos skydams dėti. Jis turėjo įsukti 1 metro ilgio varžtą, bet varžtas užstrigo, pastolių plotis buvo apie 80 cm., nuo stipraus varžto patraukimo jis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito, jei pastoliai būtų buvę pakankamai platūs, jis būtų išsilaikęs, kad pastolių lentos buvo 80 cm. pločio, o turėjo būti 150 cm., kad trečios lentos neįrengė, nes trūko lentų, be to, nebuvo prie ko pritvirtinti lentų, jos buvo pritvirtintos vielomis prie metalinio karkaso. Saugos diržą jis buvo užsidėjęs, bet jis nebuvo prisegtas, nes nebuvo prie ko jį prisegti. Liudytojas A. O. parodė, jog jis 2010-08-17 apie 8.30 val. M. V. pasakė, kad jų darbo vietoje turi būti specialus balkonas, kad reikia normalių stovų, klausė, kada bus balkonai, bet M. V. atsakė, kad juos šiandien atveš, o dabar darykit iš esamų medžiagų, nors tos priemonės buvo netinkamos, jos buvo nepritaikytos, kad 2010-08-17 įvykio metu darbo vietoje buvo V. T., M. V. buvo išvažiavęs, bet po to atvažiavo. Kai S. A. nukrito, jis išlindęs iš šachtos pamatė nukritusią apatinę aptvaro lentą, kad iš viso buvo dvi aptvaro lentos, viena buvo 0,5 m. aukščio nuo pagrindo, kita – apie metrą aukščio, jos buvo pritvirtintos prie sijos dviem laikikliais naudojant vielą, o kai nukrito nukentėjusysis, buvo išlūžusi apatinė lenta, viršutinė lenta buvo vietoje, kad M. V. įvykio vietoje pasirodė, kai atvažiavo greitoji, bet S. A. dar nebuvo išvežtas, o kai išvežė S. A., buvo perdaryti aptvėrimai, pakeistos lentos, uždėtos dar dvi lentos, t.y. jų darbo vieta buvo perdaryta, buvo pridėta daugiau lentų ir darbo vieta praplatėjo apie 20 cm., kad oficialiai apžiūrint įvykio vietą, ji jau buvo pakeista kažkurio iš vadovų nurodymu, kad po nelaimingo atsitikimo jis matė lentų nuolaužas apačioje, jos gulėjo prie S. A., kad papildoma sija, išlindusi apie 20-22 cm. ir praplėtusi praėjimą, buvo įrengta jau po įvykio, prieš atvykstant pareigūnams. Liudytojas E. K. parodė, jog S. A. nukritus įvykio vietoje buvo abu vadovai M. V. ir V. T.. Liudytojas V. K. parodė, kad 2010-08-17 darbus paskirstė V. T., kad daug kartų buvo sakyta ir V. T., ir M. V., kad darbo aikštelės nestabilios, nestandartinės, jų montavimui trūko elementų, tačiau V. T. ir M. V. sakė, kad turi montuoti aikšteles iš tų medžiagų, kurias turi, bei parodė, kad darbui nebuvo tinkamų, saugių sąlygų, jog nebuvo kur prisisegti saugos diržų, kad jis matė, kaip V. T. ir M. V. tarėsi, ką daryti ir iš karto nenorėjo kviesti greitosios medikų pagalbos S. A., tačiau darbininkams pradėjus nerimauti, iškvietė medikus, kad V. T. ir M. V. pirmiau paskambino generaliniam direktoriui, kad pagal I t. b. l. 19 esančią nuotrauką Nr. 3 matyti, jog nukentėjusiajam S. A. nebuvo kur prisisegti saugos diržo. Liudytojas A. M. parodė, kad objekte už darbų saugą buvo atsakingi V. T. ir M. V., abiejų atsakomybė vienoda, tai nustatyta 2010-04-06 įsakymu Nr. 10. V. T. „Maskvos namų“ objekte turėjo būti visą dieną, o M. V. dirbo dviejuose objektuose, jo darbo laikas objekte „Maskvos namai“ nebuvo reglamentuotas, todėl 2010-08-17 M. V. darbo vieta galėjo būti bet kuriame objekte, tiek objekte „Maskvos namai“, tiek Savanorių pr., kad nepamena, jog M. V. būtų prašęs apriboti jo atsakomybę dėl kurio nors objekto, kad „Maskvos namų“ objekto statybos vadovai turėjo visas priemones įgyvendinti savo pareigas. Liudytoja S. R. parodė, kad 2010-08-17 apie pietus ji apžiūrėjo įvykio vietą, aikštelė buvo įrengta, tačiau nebuvo papėdės juostos, kuri dedama ant aikštelės dugno 15 cm. aukštyje, kad darbininkas nukrito būtent per tą vietą, nes atviras tarpas buvo apie 50 cm., todėl, traukdamas varžtą, žmogus iš inercijos laisvai galėjo nukristi, kad statybos darbuose yra ta ypatybė, jog vienam darbų vadovui išvykus, atsakingas asmuo lieka kitas vadovas, kad taisyklėse yra nurodyta, jog montuojant klojinius privalo būti paskirtas atsakingas asmuo priežiūrai, kad įsirengiant kolektyvines saugos priemones, darbų vadovas turi matyti, ar tos kolektyvinės saugos priemonės pilnai įrengtos, kad darbuotojai įsirengia kolektyvines saugos priemones pagal darbų vadovo nurodymus. Iš šių parodymų ir rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamieji V. T. ir M. V. netinkamai atliko pavojingų darbų vykdymą ir priežiūrą, netinkamai organizavo kolektyvinės darbo vietos paruošimą, neužtikrino, kad darbo aikštelės paklotas ir aptvėrimai būtų tvarkingi ir patikimai pritvirtinti, kad daugiau nei 1,3 m aukštyje būtų įrengtas 1,1 m. aukščio aptvėrimas, kuris turi susidaryti iš porankio, tarpinio horizontalaus elemento viduryje ir bortelio, ne mažiau 15 cm aukščio“ (1 t. b.l. 46-47), leido dirbti nenumačius konkrečių projektinių sprendimų, nurodančių laikinų aptvarų montavimo vietas bei saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietas (1 t., b.l. 72-87-93), todėl nebuvo panaudotos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio pavojingoje zonoje nuo pastolių, neužtikrino saugių darbo sąlygų ir tai sudarė prielaidą nelaimingam įvykiui, kurio metu nukentėjo S. A., įvykti.

Teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamojo V. T. parodymus, kad 2010-11-16 darbininkams jis darbo nurodymų nedavė, bei kaltinamojo M. V. parodymus, kad nelaimingas atsitikimas darbe su nukentėjusiuoju V. K. įvyko dėl darbininko V. B. kaltės, nes šiuos parodymus paneigė nukentėjusiojo V. K. ir liudytojų I. S., V. F., M. K., V. B., I. Z. parodymai. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2010-11-16, 7 val. darbo vietoje buvo M. V. ir V. T., jis su savo brigada dirbo 4 aukšte ir iš ryto tvarkė savo darbo vietą, matė, kad metro skersmens ventiliacijos anga tarp trečio ir ketvirto aukštų buvo uždengta skydu, bet į trečią aukštą nuėjęs nebuvo ir žmonių ten nematė, kad jam reikėjo atsistoti ant klojinio, nes apeiti angos buvo neįmanoma, kad atsistojęs ant klojinio virš ventiliacijos angos, jis nukrito į apačią iš 8 m. 14 cm aukščio. Liudytojas I. S. parodė, kad 2010-11-16 iš ryto jų brigadai nurodymą dirbti ketvirtame aukšte davė V. T., jis turėjo uždėti klojinius, o V. K. - tikrinti varžtus, jog šachta (ventiliacijos anga) buvo uždengta iš apačios, nes buvo paruoštas betonas užpylimui. Liudytojas V. F. parodė, kad 2010-11-16 iš ryto darbo užduotis jiems paskirstė M. V. ir davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, kad V. B. dirbo jų brigadoje, bet ne su juo poroje. Liudytojas M. K. parodė, kad 2010-11-16 iš ryto darbus paskirstė M. V., jo brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, tačiau nebuvo nurodyta, kurioje konkrečiai vietoje, kad jis su V. F. nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus, nors ketvirtame aukšte dirbo žmonės. Liudytojas V. B. parodė, kad 2010-11-16 M. V. jo brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, tačiau nenurodė atskiro baro ar konkrečios vietos, todėl jie nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus visame 3-ame aukšte, kad jis vykdė M. V. nurodymą ir savavališkai nieko nedarė, kad iš karto po įvykio, kai nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, M. V. davė žodinį nurodymą greitai, kol neatvažiavo policija ir darbo inspekcijos atstovai, 4-o aukšto perdangoje uždengti lifto šachtų angas. Liudytojas I. Z. parodė, kad 2010-11-16 iš ryto darbus skirstė M. V. ir jų brigadai davė žodinę užduotį 3-ame aukšte išrinkti klojinius, tačiau nebuvo nurodyta, kurioje konkrečiai vietoje, kad jie nuleidinėjo statramsčius, išiminėjo sijas, nuiminėjo faneros skydus. Iš šių parodymų ir rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamieji M. V. ir V. T. neužtikrino, kaip saugiai demontuoti 3 –ojo aukšto perdangos lygyje perdangos klojinius šalia angų, kad jie atlaikytų demontavimo metu esančias apkrovas ir išliktų stabilūs (2 t., b.l. 129-151-156), neužtikrino darbų eiliškumo, darbų koregavimo atsižvelgdamas į darbų eigą, neužtikrino, kad konstrukcijos, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai, laikinos sijos ir ramsčiai būtų išardomi tik prižiūrint kompetentingam asmeniui (t.1. b.l. 168-169), netinkamai atliko pavojingų darbų organizavimą ir vykdymą paskirstydami darbus trečiame ir ketvirtame statomo objekto aukštuose, tarpusavyje nesuderino darbų eigos ir tai sudarė sąlygas nelaimingam įvykiui, kurio metu nukentėjo V. K., įvykti.

Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. T. neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 126-127), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (3 t., b.l. 106, 124), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 125), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka V. T. nebuvo sulaikytas, 2011-08-18 jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 111-112). Jo padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, padarytų dėl neatsargumo (LR BK 16 str.), todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant baudą (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., b.l. 128-129), psichiatrijos ligoninėse nesigydė (3 t., b.l. 106, 107), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 108), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka M. V. nebuvo sulaikytas, kardomoji priemonė jam nepaskirta. Jo padaryta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, padarytų dėl neatsargumo (LR BK 16 str.), todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant baudą (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Nukentėjusiojo S. A. civilinis ieškinys dėl 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintini (LR BPK 115 str. 1 d.). Įstatyme nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str.), taip pat nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (LR CK 6.264 str.). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. V. ir V. T. inkriminuojamos veikos padarymo metu darbo sutarčių pagrindu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio yra priteistinas neturtinių žalų atlyginimas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems S. A. ir V. K. dėl nusikalstamo kaltinamųjų M. V. ir V. T. neatsargumo padarytos neturtinės žalos, nes dėl patirtų kūnų traumų jie patyrė trauminį šoką, fizinį skausmą, nepatogumus. Nustatydamas neturtinių žalų dydį, teismas atsižvelgia į patirtų sužalojimų pobūdį bei pasekmes. Nukentėjusysis S. A. patyrė dešinio šlaunikaulio kaklo lūžį, negali dirbti aukštyje, gydėsi 8 mėnesius, po traumos jautė skausmą, negalėjo miegoti, iki šiol keičiantis orams labai skauda koją, jis nebuvo darbdavio apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Nukentėjusysis V. K. patyrė dešinio žastikaulio išnirimą iš peties sąnario, suspaustinį krūtinės 12-to slankstelio lūžį su antketerinio ir tarpketerinio raiščių plyšimu, didelę kraujo išlają dešinėje šlaunyje ir juosmens kairės pusės odos nubrozdinimą, neteko daugiau nei 60 % darbingumo, jis ilgesnį laiką negali nei stovėti, nei sėdėti, jam labai skaudą koją, nugarą, naktį miegoti gali tik ant pilvo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir darbdavio, kurio objekte įvyko nelaimingi atsitikimai darbe, galimybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam S. A. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, o nukentėjusiajam V. K. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

LR BK 176 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis S. A.) ir paskirti 25 MGL (3250 Lt) baudą.

LR BK 176 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis V. K.) ir paskirti 25 MGL (3250 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 33 MGL (4290 Lt) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. V., a. k, (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

LR BK 176 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis S. A.) ir paskirti 25 MGL (3250 Lt) baudą.

LR BK 176 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis V. K.) ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 38 MGL (4940 Lt) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomosios priemonės, kol įsiteisės nuosprendis, neskirti.

S. A. naudai 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;

V. K. naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.