Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrij Charitonov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. D. ir S. D. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo – Z. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovas S. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Byloje nustatyta, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų L. D. ir S. D. sūnus. Skyriaus specialistai 2022 m. sausio 24 d. informavo policiją, kad S. D. namie galimai neblaivus, neprižiūri vaiko. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2263-892/2022 išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tėvo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės direktorės 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A27(1)- 387 nepilnamečiui J. D. buvo nustatyta laikinoji globa, o vaiko globėju paskirtas senelis Z. D.. Kauno miesto socialinių paslaugų centras nuo 2022 m. vasario 2 d. koordinuoja atvejo vadybos procesą ir teikia socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas L. D..

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

8. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai yra nusišalinę nuo nepilnamečio sūnaus priežiūros ir globos. S. D. piktnaudžiauja alkoholiu, nors gyvena šalia vaiko senelio Z. D., kur gyvena nepilnametis J. D., tačiau vaiko nelanko, juo nesidomi, neišlaiko. Atsakovė L. D. palikusi šeimą išvyko gyventi į Kauną, ten kuria kitą gyvenimą, iš dalies dalyvauja sūnaus gyvenime, 1-2 kartus per mėnesį aplanko vaiką, teikia bent minimalų išlaikymą, tačiau sūnaus pasiimti gyventi pas save neturi galimybių, nes gyvena bendrabutyje su sugyventiniu, butas be patogumų.

12. 2022 m. lapkričio 23 d. pokalbio metu nepilnametis J. D. pasakė, kad jis apie tris metus gyvena su seneliu ir pilnamečiu broliu D. Nepilnametis nurodė, kad jo mama gyvena atskirai, kitame mieste (Kaune), turi draugą Š. Pokalbio metu J. atvirai pasakė, kad buvo laikas kai jis labai norėjo gyventi su mama ir, kad ji būtų šalia, tačiau tuo metu jis jai buvo nereikalingas. Globotinis aiškino, kad paskutiniu metu jis su mama kartais į mėnesį susitinka, bendrauja telefonu, svečiavosi jos namuose, tačiau be nakvynes, kadangi mama su sugyventiniu gyvena vieno kambario bendrabučio bute (apie 12 kv. m.) be patogumų, kuriame yra mažai erdvės. Pokalbio metu nepilnametis nurodė, kad šiuo metu pas savo motiną grįžti nenori, kadangi ja nepasitiki ir bijo, kad mama vėl ji paliks, kaip tą padarė prie trys metus. Apie tėvą, vaikas pasakė, kad tėtis ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, jam neskambina ir jo nesidomi.

13. Kauno miesto socialinių paslaugų centro specialistai nurodė, kad atsakovės bendravimas su vaiku paviršutiniškas, moteris nesijungė prie elektroninio dienyno, nedalyvauja mokyklos susirinkimuose, šventėse, nelankė psichologo konsultacijų, nevyko į konsultaciją Vilniuje pas vaiką konsultuojančią psichologę, siekiant pagerinti ir atstatyti tarpusavio ryšį su sūnumi. Vaiko motinai nėra žinoma, kokioje poliklinikoje yra registruotas jos sūnus. Specialistai konstatavo, kad nuo atvejo vadybos proceso pradžios situacija šeimoje iš esmės nepagerėjo, L. D. motyvacija pokyčiams šeimoje yra žema, moteris vengia atlikti motinystės pareigas, auklėti vaiką. 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras informavo, kad L. D. vis bando surasti bendra kalba su sūnumi, bet vaikas nelabai prisileidžia, vis netiki tuo ką mama jam pažada ir neišpildo.

14. 2022 m. gruodžio 7 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis. Pagalbos plano peržiūros metu socialinė darbuotoja pateikė informaciją, jog vaiko tėvas savo gyvenimo būdo po truputi pradėjo keisti, įsidarbino, pradėjo lankyti priklausomybės konsultantą, tačiau nesiekia sugrąžinti vaiką į šeimą, vaiko tėvas nėra stipriai suinteresuotas prisiimti atsakomybę už vaiko gerovę ir saugumą, jam yra patogų, kad jo vaiku yra pasirūpinta.

15. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovai negali auginti savo vaiko ir užtikrinti jam tinkamas sąlygas vystytis ir lavėti: dėl socialinių įgūdžių trūkumo ir priklausomybės alkoholiui atsakovas nesugeba deramai rūpintis vaiku. Atsakovė gyvena kitame mieste, bendrabučio tipo būste be patogumų (12 kv. m.). Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Visgi byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovai iš dalies pripažįsta savo problemas, L. D. tvirtina, jog susigrąžins sūnų, ieškosis kito gyvenamo būsto, S. D. įsidarbino, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tik laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnamečiam jų vaikui. Atsižvelgiant į išdėstytą laikinai apribojama L. D. motinos valdžia ir S. D. tėvo valdžią jų nepilnamečio sūnaus J. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

16. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovų laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis laikino tėvų valdžios apribojimo terminas yra nustatytas įstatymu, teismo procesiniame sprendime jis nenurodomas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

17. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovų nepilnametis sūnus gyvena senelio Z. D. šeimoje, (duomenys neskelbtini). Atsakovė L. D. teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu nurodydama, kad šiuo metu neturi galimybės pasiimti vaiką pas save gyventi. Teismas neturi duomenų, kad Z. D. laikinojo globėjo (rūpintojo) pareigas vykdytų netinkamai, atvirkščiai, jo namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaiko gyvenimui, vystymuisi bei lavėjimui, tarpusavio santykiai šilti, vaikas seneliu pasitiki ir nori su juo gyventi. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečio J. D. gyvenamoji vieta nustatoma Z. D. šeimoje, (duomenys neskelbtini).

19. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

20. Ieškovas prašo iš atsakovų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis, atsakovai dirba, turi nuolatines pajamas. Atsakovai nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad jų darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, medicinos įstaigos pažymą, kad negali dirbti konkretaus darbo ir pan.), todėl jie gali dirbti, nes yra darbingo amžiaus. Pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis mažomis pajamomis, todėl atsakovai privalo pasirūpinti pajamomis, kurių pakaktų vaikų poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad vaikas lanko mokyklą, yra paauglys, į teikiamo išlaikymo realumą sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti iš atsakovų L. D. ir S. D. išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės.

21. Nepilnamečio J. D. laikinas globėjas išlaikymo lėšas valdys uzufrukto teise. Atsižvelgiant į CK 3.208 straipsnį, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

22. Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo, motinos) valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

23. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 143,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtina 75 procentai viso mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Esant nurodytam, iš atsakovų L. D. ir S. D. valstybei priteistina po 53,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

26. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 39,84 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 19,92 Eur valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 73,42 Eur (septyniasdešimt tris eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).

Priteisti iš atsakovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 73,42 Eur (septyniasdešimt tris eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).

Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.