- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- eI3-1124-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03475-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos projektų valdymo agentūra, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. spalio 8 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21R-613 (AG-508/03-20199) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Ministerija) priimti bei pagal savo kompetenciją įvertinti 2019 m. birželio 18 d. projekto „LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos korpuso atnaujinimas (modernizavimas), siekiant sumažinti energijos vartojimo sąnaudas“ pirmų metų energijos sąnaudų vertinimo ir CO₂ emisijų skaičiavimo ataskaitą (toliau – ir Patikslinta ataskaita); 2) esant tinkamam sutartimi apibrėžto projekto įgyvendinimui, panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. D1-259 „Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms skirtos subsidijos iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų sumažinimo iš išmokėtų grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 8 d. su Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) sudarė „Projektų finansavimo klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį“ Nr. KKS-S-26(2015)/SUT-l 5-0777 (toliau – ir Sutartis). Paaiškino, kad Sutartimi buvo nustatytos finansavimo sąlygos ir suteiktų lėšų administravimo tvarka, teikiant pareiškėjai finansavimą klimato kaitos specialiosios programos lėšomis, įgyvendinant Kauno klinikų projektą „LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos korpuso atnaujinimas (modernizavimas), siekiant sumažinti energijos vartojimo sąnaudas“ (toliau – ir Projektas). Nurodė, kad Projektą įgyvendino 2017 m. gegužės mėnesį. Paaiškino, kad 2018 m. birželio 6 d. įvykdė Projekto pirmų metų energijos sąnaudų vertinimo ir CO₂ emisijų skaičiavimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) bei pateikė ją Ministerijai. Nurodė, kad Ministerija 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (52)-D8-1745 informavo Pareiškėją, jog Įsakymu nusprendė susigrąžinti dalį pareiškėjai išmokėtos subsidijos sumos (80 333,64 Eur).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Ataskaitoje pateikti duomenys yra neteisingi, Sutartyje numatyto Projekto rodikliai įgyvendinti visa apimtimi. Nurodė, kad prašė Ministerijos pakartotinai įvertinti naujus duomenis. Paaiškino, kad Ministerija atsisakė pakartotinai vertinti pareiškėjos pateiktus duomenis.
Pareiškėja skunde pažymėjo, kad, nors galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės teikti Agentūrai ar Ministerijai kitą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ataskaitą už tą patį laikotarpį po galutinio projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, tačiau remiantis Sutarties šalių bendradarbiavimo, gero viešojo administravimo ir turinio viršenybės prieš formą principais buvo prašoma įvertinti duomenis, kurių skundo šalys neturėjo ir negalėjo įvertinti teisės aktuose numatytais terminais. Teigia, kad Ministerija ir Komisija situaciją įvertino siauruoju teisės normų aiškinimo metodu, neatsižvelgdama į Sutarties šalių bendradarbiavimo, gero administravimo, turinio viršenybės prieš formą principus, bei neįvertindama fakto, jog nepaisant formaliųjų klaidų pirminėje Ataskaitoje Sutarties tikslas yra pasiektas. Pareiškėja teigia, kad Ministerija veikė nesivadovaudama viešojo administravimo subjektų veikoje taikomais teisės principais.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70–75). Mano, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, ištyrė ir išsamiai išanalizavo visas faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Pažymėjo, kad Ataskaitoje buvo konstatuota, kad pareiškėja Projektą įvykdė iš dalies, ataskaitos duomenys buvo patvirtinti ekspertų. Pažymėjo, kad siūlė pareiškėjai patikslinti Ataskaitą.
Atsakovė Ministerija atsiliepime teigia, kad Įsakymas dėl subsidijos tikslinimo priimtas remiantis laiku ir tinkamai pateikta nepriklausomų vertintojų patvirtinta Ataskaita. Pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės po sprendimo dėl subsidijos tikslinimo priėmimo pakartotinai vertinti pareiškėjų pateiktas ataskaitas už tą patį laikotarpį ir keisti ir (arba) naikinti sprendimus dėl subsidijos tikslinimo. Mano, kad Ministerija, atsisakydama pakartotinai vertinti pareiškėjos Patikslintą ataskaitą už tą patį laikotarpį, veikė pagal sako kompetenciją, laikydamasis teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti Patikslintos ataskaitos skaičiavimai nėra patikrinti ir patvirtinti nepriklausomų vertintojų
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja skundą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo Komisijai pateikė tik 2019 m. liepos 26 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46–49). Pažymėjo, kad pareiškėja, teikdama paraišką, pati atliko paskaičiavimus ir nurodė, kokius rezultatus planuoja pasiekti. Kadangi paraiškų vertinimas vyko konkurso būdu, tai planuojamas pasiekti modernizavimo efektyvumas buvo vienas iš esminių pareiškėjų vertinimų kriterijų. Pažymėjo, kad pareiškėjos planuojami pasiekti rezultatai buvo įtraukti į sutartį, juos pareiškėja įsipareigojo pasiekti atlikdama pastato modernizavimą. Mano, kad pareiškėjos teiginys, jog Ataskaitos sudarymo metu galimai taikytos klaidingos skaičiavimo prielaidos ir elektros sąnaudos buvo apskaičiuotos visų klinikų mastu, nors buvo apšiltintas tik vienas iš 38 Kauno klinikos korpusų – Kardiologinis korpusas, yra galimai klaidinantis, nes per daug didelis skirtumas tarp vieno korpuso ir 38 korpusų elektros sąnaudų, kad šiuos skaičius būtų galima sumaišyti.
Atsiliepime pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės tikslinti jau pateiktą ir nepriklausomų ekspertų patvirtintą ataskaitą. Pažymėjo, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, po sprendimo dėl subsidijos tikslinimo priėmimo nėra galimybės pakartotinai vertinti pareiškėjų, įgyvendinančių projektus Klimato kaitos programos lėšomis, pateiktas ataskaitas ir keisti ir (arba) naikinti sprendimus dėl subsidijos tikslinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas 2015 m. balandžio 8 d. sudarė Sutartį, kurioje nustatytos finansavimo sąlygos ir administravimo tvarka teikiant finansavimą Projektui (b. l. 78–85, 86).
Byloje pateikta Projekto primų metų energijos sąnaudų vertinimo ir CO2 emisijų skaičiavimo ataskaita (b. l. 87). Agentūra 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. (29-2-ll)-APVA-234 informavo Ministeriją apie tai, kad pareiškėja neįvykdė Sutarties priede Nr. 6 nustatytų projekto aplinkosauginių rodiklių (įvykdymas siekia 93,683 procentus), todėl pareiškėjai skirta subsidija turi būti tikslinama (b. l. 110–111).
Ministerija Įsakymu pareiškėją įpareigojo per 60 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos sugrąžinti permokėtą 80 333,64 Eur subsidijos dalį (b. l. 26, 112). Ministerija 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (52)-D8-1745 pranešė pareiškėjai apie priimtą Įsakymą (b. l. 25, 113).
Pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. S-(1.18)-4787 pateikė Ministerijai prašymą įvertinti Patikslintą ataskaitą (b. l. 27, 114). Ministerija 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. (52)-D8-2379 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo pakeisti ir (ar) panaikinti Įsakymą ir jame numatytas prievoles pareiškėjai bei pareiškėjos prašymo netenkino (b. l. 28–29, 115–116).
Pareiškėja Komisijai 2019 m. liepos 26 d. pateikė skundą, kuriame prašė įpareigoti Ministeriją priimti ir įvertinti 2019 m. birželio 18 d. Projekto Patikslintą ataskaitą ir panaikinti Įsakymą (Komisijos byla, b. l. 1–7). Komisija Spendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Įsakymą nutraukė, pareiškėjai praleidus skundo padavimo terminą (b. l. 8–14).
Pareiškėja teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Komisijos Sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti Ministeriją priimti bei pagal savo kompetenciją įvertinti Patikslintą ataskaitą; 2) esant tinkamam sutartimi apibrėžto projekto įgyvendinimui, panaikinti Įsakymą.
Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja pateikė skundą Komisijai dėl Įsakymo panaikinimo praleidusi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju Komisijos Spendimu bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą buvo nutraukta nustačius, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti (b. l. 8–14). Esant šioms aplinkybėms, teismas toliau pasisako dėl šios Komisijos Spendimo dalies, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.
Iš bylos duomenų matyti, kad Ministerija Įsakymu pareiškėją įpareigojo per 60 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos sugrąžinti permokėtą 80 333,64 Eur subsidijos dalį (b. l. 26, 112). Ministerija 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (52)-D8-1745 pranešė pareiškėjai apie priimtą Įsakymą (b. l. 25, 113). Pareiškėja skundą dėl Įsakymo panaikinimo Komisijai pateikė 2019 m. liepos 26 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi skundo dėl Įsakymo panaikinimo terminą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-175/2013). Pagal LVAT praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes. LVAT praktikoje konstatuota, kad, sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, turi būti vertinama, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis LVAT praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, gavęs jam nepalankią teismo nutartį, turi neatidėliodamas pasirūpinti dėl jos apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012).
Iš pareiškėjos skunde teismui teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja pati apsisprendė neskųsti Įsakymo teisės aktuose nustatytais terminais, kadangi ji nebuvo parengusi Patikslintos ataskaitos. Teismas pažymi, kad Įsakyme aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Teismas pažymi, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, todėl jai yra keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai
(LVAT 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-395-525/2016). Aplinkybė, kad pareiškėja nesikreipė į administracinius ginčus nagrinėjančias institucijas teisės aktų nustatytais terminais, kadangi tuo metu ji dar nebuvo parengusi Patikslintos ataskaitos, negali būti pripažinta svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Įsakymą.
Pareiškėja Komisijai 2019 m. liepos 26 d. pateiktame skunde taip pat prašė įpareigoti Ministeriją priimti ir įvertinti 2019 m. birželio 18 d. Patikslintą ataskaitą (Komisijos byla, b. l. 1–7). Komisija Spendimu šią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 8–14).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. S-(1.18)-4787 pateikė Ministerijai prašymą įvertinti Patikslintą ataskaitą (b. l. 27, 114). Ministerija 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. (52)-D8-2379 informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo pakeisti ir (ar) panaikinti Įsakymą ir jame numatytas prievoles pareiškėjai, bei pareiškėjos prašymo netenkino (b. l. 28–29, 115–116).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-275 patvirtintas Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašas (redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 7 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato tikslinio Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo tvarką ir, be kita ko, ataskaitų teikimo reikalavimus, pareiškėjų, aplinkos ministro paskirto Aplinkos ministerijos struktūrinio padalinio, koordinuojančio Programos administravimą, ir už techninių funkcijų vykdymą atsakingos institucijos, atliekančios Programos lėšomis finansuojamų projektų paraiškų surinkimą, vertinimą ir priežiūrą, teises ir pareigas. Pagal Tvarkos aprašo 84².1 papunktį, pareiškėjas kartu su galutiniu mokėjimo prašymu atsakingai institucijai turi pateikti pagal finansavimo sutarties priedą parengtą ir įformintą galutinio įgyvendinimo ataskaitą. Tvarkos aprašo 86.1 papunktyje nustatyta, kad praėjus 15 mėnesių po projekto galutinio įgyvendinimo laikotarpio pabaigos – už pirmus 12 mėnesių veiklos po galutinio projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Pirmų metų ataskaitas turi patvirtinti nepriklausomi vertintojai. Nepriklausomų vertintojų patvirtinta Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ataskaita (ataskaitoje tikrinamas projekto aplinkosaugos rodiklių įvykdymas procentais) per 20 darbo dienų nuo jos gavimo datos atsakingos institucijos patikrinama ir patvirtinama arba priimamas sprendimui pagal Tvarkos aprašo 98 punktą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja Agentūrai pateikė Ataskaitą (b. l. 87). Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pateiktą Ataskaitą, 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. (29-2-ll)-APVA-234 informavo Ministeriją apie tai, kad pareiškėja neįvykdė Sutarties priede Nr. 6 nustatytų Projekto aplinkosauginių rodiklių (įvykdymas siekia 93,683 procentus), todėl pareiškėjai skirta subsidija turi būti tikslinama (b. l. 110–111).
Ginčo dėl aplinkybės, jog pagal Ataskaitos duomenis pareiškėja neįvykdė Projekto aplinkosauginių rodiklių, nėra. Teismas pažymi, kad pareiškėja, teikdama duomenis Agentūrai, sutiko su aplinkybe, kad Ataskaitoje yra pateikti duomenys, jog Projekto aplinkosauginiai rodikliai nėra visiškai įvykdyti (b. l. 58, 95, 99, 103). Iš ginčo šalių teiktų duomenų ir Ataskaitos matyti, kad Projekto įvykdymas siekia 93,683 procentus. Pagal Tvarkos aprašo 98.2 papunktį, jeigu projekto aplinkosaugos rodikliai įvykdomi mažiau kaip 95 procentais, bet ne mažiau kaip 80 procentų – pareiškėjui priklauso 90 procentų subsidijos. Esant šioms aplinkybėms, Ministerija turėjo teisę spręsti dėl subsidijos mažinimo pagal pateiktą Ataskaitą.
LVAT, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos, pirma, Europos Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas, antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas, pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Tačiau akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju (LVAT 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016).
Teismas pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nesuteikė atsakovei kompetencijos pasinaikinti Įsakymą ar iš naujo atlikti Projekto įgyvendinimo vertinimą. Pažymėtina, kad, pagal viešojoje teisėje taikomą teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktas įgaliojimų ribas, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra negalimas. Esant šioms aplinkybėms, Ministerija neturėjo teisėto pagrindo spręsti dėl pareiškėjai taikomos subsidijos dydžio pagal pateiktą Patikslintą ataskaitą ir panaikinti / pakeisti Įsakymą.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad atsakovė, atsisakydama vertinti Patikslintą ataskaitą, pažeidė gero viešojo administravimo principus. Teismas pažymi, kad Agentūra iki Įsakymo priėmimo kreipėsi į pareiškėją, atkreipdama dėmesį dėl Ataskaitoje esančių skaičiavimų, jų tikslinimo galimybės bei galimų pasekmių už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą (dalinį įvykdymą). Pareiškėja 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. S-C1.18/01167 nurodė Agentūrai, kad Ataskaitoje pateikti duomenys yra teisingi ir nauja ataskaita nebus teikiama (b. l. 58, 95, 99). 2018 m. spalio 29 d. elektroniniame pranešime pareiškėjos atstovas Agentūrai nurodė, kad Ataskaitos duomenys yra teisingi (b. l. 103). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog Agentūra ar Ministerija netinkamai vykdė joms teisės aktuose nustatytas pareigas vertinant pareiškėjos Projekto įgyvendinimą.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Komisija Sprendime išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kurios priimtos remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, todėl nėra pagrindo naikinti Komisijos Sprendimą, įpareigoti Ministeriją įvertinti Patikslintą ataskaitą ar panaikinti Įsakymą. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.