Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei,Vilmai Marčiukaitytei , Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui,gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam V. K., jo atstovui Dainiui Povilaičiui, kaltinamajam R. G., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, -

– kaltinamas, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 294str.2d., 135str.2d.9p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. G. 2000 m. balandžio 26 d., apie 10.30 val. veikdamas bendrininkų grupe su T. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išviliojo V. K. nuo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį Ford Escort tariamam tarpusavio pokalbiui ir veikdamas su T. A. ir tyrimo nenustatytu asmeniu, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą , bet nerealizuotą savo tariamą teisę, reikalavo iš V. K. perduoti jam priklausantį turtą – 4000 JAV dolerių, kuriuos buvo paskolinęs pastarajam, ir padarė didelę žalą V. K. teisėms ir teisėtiems interesams, panaudodamas fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, t.y. sudavė V. K. smūgius bei lengvuoju automobiliu „Ford Escord“ nuvežus nukentėjusį V. K. netoli miško, esančio(duomenys neskelbtini) Palemone, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, iš savanaudiškų paskatų panaudojęs fizinį smurtą sunkiai sužalojo nukentėjusį V. K., t.y. padarė poodines kraujosrūvas nugaroje, kakle, krūtinėje, dešinėje ausyje, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, galvos sumušimą, kairio inksto sumušimą, dešinio šeivikaulio lūžimą, dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimą, daugybinį kūno sumušimą, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. G. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 294 str.2d., 135 str. 2 d. 9 p.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados

Kaltinamasis R. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir paaiškino: su nukentėjusiuoju V. K. yra seniai pažįstamas, santykiai draugiški, konfliktų niekada nebuvo, jo atžvilgiu jokios nusikalstamos veikos nepadarė . Jis su V. K. 1995-200 metais turėjo bendrą automobilių biznį, t.y. V. K. veždavo automobilius iš Vokietijos ir juos perparduodavo Lietuvoje, o jis, kaltinamasis, savo pinigus investavo į V. K. verslą, už ką pagal tarpusavio susitarimą gaudavo dalį pelno. Dar 1995m. jis paskolino V. K. 4000 JAV dolerių, o jam V. K. žodiniu susitarimu turėjo mokėti 10 procentų kas mėnesį. Taip V. K. jam už investuotus pinigus mokėjo iki 1997m. 1997m. jis davė a/m „Ford Scorpion“, kurio vertė buvo 2000 JAV dolerių V. K. naudotis už 5 procentus per mėnesį.

Kai jis 1997 metais buvo sulaikytas ir apkaltintas nusikaltimo padarymu, V. K. pradėjo nemokėti sutartų procentų – suma 300 JAV dolerių per mėnesį, todėl jis iš įkalinimo vietos parašė jo žmonai A. K. laiškus, sakydamas, kad ji perduotų vyrui Valdui, jog jei laiku mokės sutartus procentus iki kol jį išleis į laisvę, tai vėliau anuliuos procentus vėlesniam laikotarpiui už paskolintus pinigus, viso 6000 JAV dolerių. Procentai – pinigai buvo mokami, tačiau nepastoviai.

2000m. jis buvo išteisintas ir paleistas į laisvę .V. K. jam toliau mokėjo po 150-200JAV dolerių per mėnesį iki 2000-04., o skolą grąžinti vengė, visaip išsisukinėjo, dar vėliau siūlė atiduoti skolą 6 000 JAV dolerių, kai parduos uošvės butą arba automobilį. 2000-04 V. K. jam paskambino iš Vokietijos, sakė radęs automobilį už 8 000Jav dolerių, kurį parduos, jam skolą atiduos. 2000-04-26 jis su V. K. sutarė dėl skolos reikalų susitikti pas jį namuose, atvažiavo, tačiau nerado. Toje gatvėje privažiavo pažįstamas T. A. su baltu Ford Escort automobiliu, su juo kalbėjosi, kai atvažiavo V. K., kuris įsėdo į T. A. automobilį, sakė, kad procentus už skolą davė S. Š./kaltinamojo sugyventinei/, bet ji pinigų nepaėmė, nes jau nebegyveno kartu. T. A. automobilyje buvo vairuotojas, T. A., nukentėjusysis V. K. ir jis, kaltinamasis. V. K. ir T. A. kalbėjosi apie senus įvykius, aiškinosi, ginčijosi. Bevažiuojant jiedu susimušė. Jis, kaltinamasis, į ginčą nesikišo. Vairuotojas sustojo netoli Palemono, iš automobilio išlipo vairuotojas, T. A. ir V. K., o kaltinamasis liko sėdėti automobilyje. Jis nematė, ką už krūmų aikštelėje veikė trise, iš automobilio nebuvo išlipęs, kalbėjo telefonu su S. Š.. Gal po 5-7 minučių jie grįžo prie automobilio, V. K. buvo purvinas, visi nieko nekalbėjo. Taip nuvažiavo į Partizanų gatvę, kur gyveno kaltinamasis, atėjo į butą, nes V. K. norėjo nusiprausti, keikėsi, o apie muštynes nieko nepasakojo. Bute buvo Ž. D. su draugu.

Bute jis su V. K. sutarė, kad šis nebemokės procentų, parašys skolos raštelį 6000 JAV dolerių sumai. Paskolos raštelį V. K. surašė savanoriškai, tą raštelį pasirašė jis, V. K. ir Ž. D.. Jis rašyti paskolos raštelio nevertė ir jokio fizinio ar psichologinio smurto prieš V. K. nenaudojo. Jis asmeniškai V. K. nemušė nei bute, nei kitur ir jam sužalojimų nepadarė. Bute užtruko apie 20 min., paskui V. K. paskambino savo žmonai, kad atvažiuotų jo parvežti. Jis V. K. palydėjo iki automobilio, matė, kaip V. K. sėdo vairuoti, matė jį šlubuojantį, jo žmona atvežė 250 JAV dolerių, kuriuos V. K. atidavė jam už procentus. Po kurio laiko jis Ž. D. nurodymu skambino V. K., šis sakė, jog yra sumuštas, gulasi į ligoninę, jam, kaltinamajam, pretenzijų neturėjo.

V. K. pakeitė savo nuomonę ir jį apkalba nepadarytu nusikaltimu ir tokiu būdu bando išvengti skolos grąžinimo. Sužinojęs iš mamos, kad yra paieškomas, kaltinamasis pats prisistatė į policiją. V. K. atžvilgiu nusikaltimo jis nepadarė, nesutinka atlyginti ir žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus.

/ 1 t., b.l. 152-153, 2t. b.l.5/.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. parodė, kad R. G. pažįsta, santykiai buvo normalūs, nes nukentėjusysis nuo 1990m. vertėsi automobilių prekyba, o R. G. 1992-1993m. į jo verslą įdėjo 4 000JAV dolerių. Už pinigus jis mokėjo R. G. po 1600-1800 litų per mėnesį 7 metus, o nuo 1995-1996m. po 800-1200Lt. Kai R. G. buvo suimtas, prašė padėti jo šeimai, mokėti pinigus sugyventinei S. Š., rašė laiškus. Jis mokėjo pinigus S. Š. apie 6 mėnesius po 900 litų, vėliau išvažiavo dirbti į Vokietiją.

2000 m. balandžio 26 d. prie savo namų adresu (duomenys neskelbtini)jis pamatė baltos spalvos automobilį Ford Escort, iš kurio išlipo T. A., ir R. G. jį pakvietė į mašiną pasikalbėti. Automobilį vairavo jam nepažįstamas asmuo. Įlipus į mašiną R. G. reikalavo pinigų, sumos neįvardino, turėjo maišą, kurį movė jam ant galvos, kad nematytų kelio. R. G. jį smaugė ranka, sudavė kumščiu 1 kartą per veidą, o T. A. peršoko ant galinės sėdynės, kur sėdėjo jis su R. G., ir sudavė 1 kartą kumščiu į veidą šalia nosies. Taip atsivežę į mišką netoli Palemono, kur visi 4 išlipo, jį parklupdė, R. G. reikalavo pinigų, sakė skolintis pinigus , auksą, o jei ne – jį pakars, žmonai kirvis į nugarą. T. A. pritarė, sakė užmušim tave. R. G. sudavė į veidą kumščiu daug kartų spardė į įvairias kūno vietas. T. A. taip pat jį spardė, daužė, reikalavo pinigų. Vairuotojas jam nieko nedarė, liko prie automobilio. 1kartą gavo su lazda per nugarą, kas mušė nežino, gal vairuotojas, gal T. A.. R. G. su T. A. jį įmetė ant automobilio galinės sėdynės ir vežė į Partizanų gatvę pas R. G.. T. A. ir vairuotojas liko automobilyje. R. G. bute, virtuvėje buvo moteris. Miegamajame R. G. jam liepė rašyti paskolos raštelį 4000 JAV dolerių sumai, kumščiu sudavė smūgį į galvą, į krūtinę, sakė, jeigu nerašys – veš į mišką, užkas. Jis parašė paskolos raštelį 4000 dolerių, be datos, kad pasižada atiduoti po 1000 Vokietijos markių per mėnesį, tada liepė skambinti žmonai, kad atvežtų pinigus kiek turi. Žmona atvežė gal 200 markių ar dolerių, kuriuos padavė palydėjusiam jį R. G..

Ligoninėje jis buvo gydomas, buvo sudaužyta galva, inkstai, sulaužyta koja, dar apie 6 mėnesius gydėsi namuose. Jis sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, nes šlapinasi krauju, svaigsta galva.

Nukentėjusysis nurodo, kad R. G. grąžino apie 17 500 JAV dolerių, rašytinių įrodymų neturi, rašėsi sau, mano, kad neskolingas. Kai jis užsiėmė automobilių verslu, dirbo neoficialiai, firmos nebuvo įregistravęs, tada ir grąžino tuos pinigus už procentus.

Nukentėjusysis V. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 32 000 litų neturtinės žalos, nes nedirbo , išlaikė žmona, su žmona dėl to įvykio išsituokė, dabar gyvena su mama.

T. A. nuteistas 2003m., iš jo pinigų atsisakė, nes turi šeimą, pagailėjo vaikų.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą miško aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo sumuštas, butą, kurio miegamajame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini)pasirašė paskolos raštelį /1t. b.l. 65-67/.

Poėmio protokolu V. K. pateikė du laiškus rašytus R. G. jo žmonai A., kurie buvo apžiūrėti daiktinių įrodymų apžiūros protokolu.( (1 t., b.l.68-71).

2000 07 04 parodymų atpažinti metu nukentėjęs V. K. atpažino R. G. kaip asmenį jį mušusį kartu su nuteistuoju T. A.. (1 t., b.l.63-64).

Liudytoja A. K. parodė, kad 1989-2003m. laikotarpiu ji gyveno santuokoje su V. K., kuris iš užsienio atsivarydavo automobilius, juos suremontuodavo ir parduodavo. Jai žinoma, kad vyras iš kaltinamojo R. G. skolinosi pinigų, sumos tikslios nežino. Už paskolintus pinigus vyras mokėjo procentus, kuriuos, kai R. G. buvo suimtas, mokėjo S. Š.. 2000 m. balandžio 26 d. apie 10 val. 30 min. ji su vyru V. K. parvažiavo namo, (duomenys neskelbtini), kur prie namų stovėjo baltos spalvos automobilis. Automobilyje sėdėjo trys vyriškiai: R. G., T. A. ir dar vienas jai nepažįstamas vaikinas, vairavęs automobilį. Jie pasikvietė jos vyrą V. K. pasikalbėti, ir vyrui įlipus į automobilį nuvažiavo. Po kiek laiko paskambino vyras ir prašė atvežti 100 Vokietijos markių į (duomenys neskelbtini). Ji su mama J. J. atvažiavo į nurodytą vietą, kur matė ateinančius vyrą ir R. G.. Vyras šlubavo, automobilyje sakė, kad sumuštas, kad parašė paskolos raštelį, važiavo į Klinikas, kur nustatė lūžius. Po sumušimo vyras gydėsi mėnesį laiko. Ji žinojo, kad R. G. jos vyrui 1995 m. buvo paskolino 4000 JAV dolerių, mokant palūkanas /procentus/, konkrečių susitarimo aplinkybių ji nežinojo, į vyro reikalus nesikišo. Rašytinės sutarties tarp jos vyro ir R. G. nebuvo. Vyras nustojęs mokėti palūkanas, nes buvo išmokėta visa suma, ir jis nesijautė skolingas. Vyras buvo sumuštas todėl, kad nemokėjo R. G. procentų nors paskola jau buvo išmokėta.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. atpažino R. G. kaip asmenį 200-04-26 kartu su Tomu ir nepažįstamu asmeniu išsivežusį jos vyrą. (1 t., b.l.61-62).

Liudytoja J. K. parodė, kad 2000 m. balandžio 26 d. apie 10³⁰ val. jai paskambino sūnaus žmona A. K. ir pasakė, kad vyrą išsivežė R. G. su draugais. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad jį stipriai sumušė R. G. ir T. A., dar trečias miške. Ji žinanti, kad jos sūnus yra skolinęsis iš R. G. pinigų, tačiau kokią sumą negali pasakyti. Iki tol sūnus traumų neturėjo, dabar skundžiasi sveikata, pasekmės liko.

Liudytoja J. J. parodė, kad 2000 m. balandžio 26 d. apie 10 val. 30 min. jos duktė A. K. sakė, kad jos vyrą V. K. išsivežė trys vaikinai. Po kiek laiko paskambino V. K., prašė atvažiuoti jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, prašė atvežti 100 Vokietijos markių. Ji kartu su dukra nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) g., rado V. K. sumuštą. V. K. gydėsi ligoninėje apie 1 mėnesį, tęsė gydymą ir ambulatoriškai. Jai žinoma, kad V. K. skolinosi pinigų iš R. G., ar skola grąžinta, jai nežinoma. V. K. sakė, kad R. G. jį sumušė prie miško už skolą. Iki tol V. K. traumų neturėjo. Buvo grasinimų šeimai, V. K. buvo nedarbingas, moraliai sužlugo.

Liudytoja S. Š. parodė, kad 1992-1997 metais ji artimai bendravo ir kartu gyveno su R. G.. Ji žinojo, kad R. G. paskolino V. K. pinigų. V. K. pradžioje mokėjo kas mėnesį procentus nuo 100 iki 200- 300 JAV dolerių. Suėmus R. G., ji paimdavo iš V. K. pinigus ir nuveždavo R. G. į kalėjimą, pirkdavo už tuos pinigus maisto produktus. Ji nežinanti ar visa skola buvo grąžinta, nes su R. G. santykius nutraukė 1999m. rudenį.

Liudytoja Ž. D. parodė, kad R. G. laikinai nuomojo vieną jos buto kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2000 m. balandžio 26 d. apie 12 val. ji grįžo į namus su L. L. ir namuose rado R. G. su nepažįstamu asmeniu. R. G. jos prašė, kad ji pasirašytų skolos raštelyje, kaip liudytoja. Ji pasirašė. Tuo metu ji nepastebėjo, kad tas nepažįstamas asmuo būtų sumuštas. Kaip nukentėjęs raštelį rašė, ji nematė.

Liudytojas T. A. parodė, kad R. G. buvo jo kaimynas, jokių bendrų verslų su juo ir konfliktų nebuvo. Nukentėjusįjį V. K. liudytojas pažinojo, su juo kartu buvo Vokietijoje dėl automobilių, bendravo dėl verslo/automobilių/. Apie skolas jam nebuvo nežinoma. 2000-04-26 jis su draugu, Ford Escort baltos spalvos automobiliu 2 durų, atvažiavo į Pašilės gatvę, kur sutiko R. G., kalbėjosi, sakė, laukiąs V. K., nes šis jam skolingas, prašė pavežti, nes pats be automobilio. Besikalbant atvažiavo V. K. su žmona, R. G. ir V. K. pasikalbėjo, sėdo į automobilį Ford Escort ir R. G. prašymu važiavo link Partizanų gatvės. Bevažiuojant tarp jo, vairuotojo ir V. K. įvyko konfliktas, į kurį R. G. nesikišo. Vairuotojas sustojo kelkraštyje, pamiškėje, (duomenys neskelbtini), išlipo trise: jis, vairuotojas- E. V. /žuvęs Lenkijoje 2005-2006m./ ir V. K., ir jis su vairuotoju mušė V. K. už senus reikalus, suduodami kumščiais į šonus, į kojas, bet į galvą nemušė, gal vairuotojas sudavė. Tuo metu R. G. sėdėjo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Jokio maišo ar lazdos nebuvo. Jis, liudytojas , ir vairuotojas iš V. K. pinigų nereikalavo, į skolos reikalus nesikišo. R. G. V. K. nemušė, o savo teisme R. G. apkalbėjo, nes taip „ įklimpo dėl nieko“. Muštynės truko apie 10 min., po ko susėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie namų išlipo R. G. su V. K.. Jis, liudytojas, nuteistas už V. K. sumušimą, pinigų reikalavimą, atlygino padarytą žalą apie 3 000 JAV dolerių. R. G. nesakė reikalauti skolos, mušti nukentėjusįjį. Su R. G. jis susitiko teisme.

Apie nukentėjusiajam V. K. atlygintą žalą patvirtina liudytojo T. A. pateiktas 2003-04-25 raštas /2t. b.l.115/.

2003-06-30 nuosprendžiu T. A. nuteistas už 2000-04-26 nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį V. K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 294str.2d. /2000-09-26 LR BK redakcija/ - 1t. b.l. 112-113.

2000-04-27 teismo medicinos specialisto išvada Nr.1820 patvirtina 2000-04-26 padarytus sužalojimus nukentėjusiajam V. K. : poodinės kraujosruvos nugaroje, kakle, krūtinėje, dešinėje ausyje, dešiniame skruoste, galvos sumušimas, kairio inksto sumušimas, dešinio šeivikaulio lūžimas, dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimas. Sužalojimas sunkus, nes dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimas yra pavojingas gyvybei. (1 t., b.l.29-33). Teismo posėdyje apklausta ekspertė Sofija Makšimaitė patvirtino, kad ankstesni sužalojimai, dėl kurių nukentėjusysis gydėsi 1996-10-22 – 1996-10-29 laikotarpiu /2t. b.l.109 -110/ neturėjo įtakos 2000m. padarytų sužalojimų /2t. b.l. 111/ sunkumo nustatymui, nes ankstesnių sužalojimų forma buvo lengva, reiškiniai praėję. 2006-08-18 specialisto išvadoje V. K. padaryti sužalojimai įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu, kvalifikuojant pagal naujas 2003—05-23 taisykles, vadovaujantis medicininiais dokumentais.

Nors kaltinamasis R. G. neigia savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, teismas sprendžia, kad jo kaltė savavaldžiavus, panaudojant fizinę prievartą ir taip padarant nukentėjusiajam V. K. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, įrodyta.

Nukentėjusysis V. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad dėl skolos 2000-04-26 bendravo su kaltinamuoju R. G., dėl skolos buvo sumuštas automobilyje, miške ir R. G. bute, kol parašė paskolos raštelį R. G.. R. G. su T. A. ir vairuotoju jį sumušė, padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą. Jo parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojai A. K., J. K., J. J., kurios matė sužalotą nukentėjusįjį ir kurioms pastarasis sakė, kad R. G. su draugais jį sudaužė dėl skolos, išreikalavo parašyti paskolos raštelį, ką nurodė ir liudytoja Ž. D.. Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo piniginės pretenzijos, pripažino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, patvirtino kaltinamojo laiškai, liudytoja S. Š..

Faktinės 2000-04-26 įvykio, kurio metu dėl pinigų R. G. buvo sumuštas nukentėjusysis V. K., nustatytos ir 2003-06-30 teismo nuosprendžiu/1t. b.l. 112-113/.

Nukentėjusiojo V. K. parodymai dėl esminių nusikaltimo aplinkybių yra nuoseklūs, detalūs, papildantys parodymų visumą, todėl jais suabejoti teismas neturi pagrindo.

Liudytojo T. A. parodymus teismas laiko nepatikimais, nes jis dėl nusikalstamų veiksmų 2000-04-26 prieš nukentėjusįjį pripažintas kaltu ir nuteistas 2003-06-30 nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str.2d./1t. b.l.112-113/. To teisminio proceso metu apklaustas kaltinamuoju T. A. nurodė, jog miške R. G. ir draugas pradėjo V. K. mušti, kalbėjo apie pinigus, o jis sudavė 4 smūgius dėl skolos R. G./1t. b.l.101/ Šio proceso metu apklaustas liudytoju T. A. nurodė, jog savo teisme apkalbėjo R. G., o šiame procese parodė, kad R. G. V. K. nemušė. Liudytojo T. A. parodymai yra prieštaringi ir nepatikimi, jų nepatvirtina kiti įrodymai, , todėl teismas dėl kaltinamojo kaltumo prezumpcijos jais nesivadovauja.

2000-04-26 faktinių įvykių seka rodo, kad kaltinamasis R. G. prie nukentėjusiojo namų laukė nukentėjusiojo tikslu gauti ar aptarti skolą, tuo tikslu pašaukė nukentėjusįjį sėsti į automobilį, kuriuo atvažiavo jau nuteistas T. A. su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, važiavo link (duomenys neskelbtini), kai jo namai-(duomenys neskelbtini) yra priešingoje miesto pusėje, po įvykio prie(duomenys neskelbtini), kur buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, kartu su nukentėjusiuoju grįžo į butą (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis pasirašė paskolos raštelį, tai yra, kaltinamasis R. G. savo nusikalstamą tyčią įvykdė.

Skola yra civilinių santykių dalykas. Nukentėjusysis sprendė, jog jis pagal savo apskaičiavimus jau grąžino skolą, o kaltinamasis teigia, jog jam nukentėjusysis yra skolingas 6000JAV dolerių, tačiau įstatymų numatyta tvarka kaltinamasis nesinaudojo, o savo teisę tariamą ar tikrą vykdė panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu, padarydamas didelę žalą jo asmens teisėms ir sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.

Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai- žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė, kitos turtinės teisės ir interesai.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti ginčo subjektai. /Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2006/.

Savavaldžiavimo, numatyto LR BK 294 str., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališku savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyvusis požymis – kaltė – gali pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje savavaldžiavimas, padarytas naudojant fizinę ar psichinę prievartą, pripažįstamas nusikalstamu ir kvalifikuojamas LR BK 294 str. 2 d., net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio /Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-171/2005, 2K-464/2007/. Taigi pripažįstama, kad fizinės ar psichinės prievartos naudojimas rodo didesnį veikos pavojingumą, kuris yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei už savavaldžiavimą pagrįsti. /Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-778/2007/.

Faktiniais bylos duomenimis, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamojo R. G., nuteistojo T. A., nenustatyto asmens veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo suderinti, jie veikė bendrai, tikslingai, todėl teismas sprendžia, kad nusikalstami veiksmai padaryti susitarusių asmenų grupe.

Nusikaltimo padarymo metu savavaldžiavimas atitiko LR BK 214str. 2d./1961m. BK red/, kas šiuo metu teisingai kvalifikuota veika atitinka LR BK 294 str.2d./2000-09-26 BK red./dėl lengvesnės nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. G., veikdamas su bendrininkais T. A. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu nesilaikydamas įstatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam V. K., sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą dėl savanaudiškų paskatų, padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 294str.2d. ir 135str.2d.9p.

Nusikaltimas prieš nukentėjusįjį padarytas 2000-04-26.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis/ LR BK 95 straipsnis/ – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, negali būti nuteistas. Sutinkamai su LR BK 95 str. 2 d. senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio 1961 m. LR BK 49 str. nustatė 10 metų senaties terminą. Taikytinos naujųjų įstatymų įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2002 spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 4 str. 1 d., 13 str. 1 d., 2000 m. BK 3 str. 2 d. palengvinančios kaltinamojo padėtį nuostatos ir senaties terminą reglamentuojančios nuostatos, kurios nustatytos 2000 m. LR BK. Po nusikaltimo padarymo kaltinamasis R. G. sąmoningai, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, slapstėsi. Tai patvirtinama faktine bylos medžiaga: nutarimas patraukti kaltinamuoju 2000-08-28,2003-03-04, nutarimas paieškoti ir paskirti kardomąją priemonę 2000-08-28, paskelbta paieška 2000-08-28, 2003-03-04 teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, laikinai sulaikytas 2010-08-18, nustatytas suėmimo laikas teismo nutartimi 2010-08-19/1t. b.l. 20-21,83,94, 114,116-118,119,121-123, 124-128, 130-140,143-145, 2t. bl. 3/. LR BK 95 str. 3d. nustato, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Ji atnaujinama, kai asmuo yra sulaikomas arba pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad R. G. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nesuėjo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę R. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 54 str., 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra apysunkis/LR BK 294 str.2d./ ir labai sunkus/LR BK 135str.2d./ - LR BK 11 str.4,6d.

R. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe-LR BK 60 str.1d.1p.

R. G. psichiatrijos ligoninėje nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas / 1 t., b.l. 195-196/, praeityje neteistas/2t. b.l. 28/, nedirbantis, 2010-12-13 įregistravo santuoką/2t. b.l.94/.

Teisinių pagrindų kaltinamojo atžvilgiu taikyti baudžiamojo įstatymo lengvatas /LR BK 54 str.3d., 62str./ byloje nenustatyta.

Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis teisės pažeidimų nepadarė/nėra duomenų/, todėl skirtinos artimos minimalioms bausmėms , numatytoms atitinkamų straipsnių sankcijose, bausmes.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu dėl 2625 Lt išieškojimo už nukentėjusiojo V. K. gydymą/1t. b.l. 41-44/. Ieškinio dydį patvirtinantys dokumentai pateikti byloje/1t. b.l. 35/.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK / 109, 115 str. civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 32000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. /1 t., b.l.59-60/. Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese tokią teisę turi – LR BPK 109 str. V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis dėl nusikalstamų R. G. ir kitų asmenų veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo gydomas ligoninėje, patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl to iširo jo šeima, patirti sveikatos sužalojimai jaučiami ir dabar, todėl neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltinamojo 32 000Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso /toliau- LR CK/ 6.250 str. 2d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinti pinigais/LR CK 6.250str.1d./. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko-atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes/2003-06-30 nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista žalos atlyginimui 2 000Lt -1t. b.l. 112-113, žala atlyginta -2t. b.l. 115, 2003-07-02 teismo sprendimu santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nenurodžius šeimos iširimo priežasties – nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį -2t. b.l. 126/ vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į Lietuvos teismų praktiką ir konkrečias bylos aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį, galimybę atlyginti žalą/ sveikas, darbingas/ neturtinės žalos dydis mažintinas iki 20 000Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 301-305,307-308, 115str., LR BK 66 str.

nusprendžia:

R. G., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimus ir nuteisti:

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str.2d. – laisvės atėmimu 1/vieneriems/ metams;

-už nusikaltimą, numatytą LR BK 135str.2d.9p. – laisvės atėmimu 5/penkeriems/ metams.

Vadovaujantis LR BK 63str.2,5d.1p. bausmes apimti ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5/penkeriems/ metams.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010-08-18 iki 2010-09-17/1t. b.l.143, 2t. b.l.3, 16-17/.

Kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje/2t. b.l.16-17/ – nekeisti iki nuosprendis įsiteisės, po to panaikinti.

Priteisti iš R. G. Valstybinei Ligonių kasai 2 625/du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis/litus ir V. K. neturtinei žalai atlyginti 20 000/dvidešimt tūkstančių/ litų.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų Lietuvos Apeliaci niam teismui per Kauno apygardos teismą.