Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-649/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
1-94-649/2011
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00131-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Civilinis ieškovas
V. M., Valstybinės ligonių kasos
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Jonas Algimantas Pakarklis, Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-649/11Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5, 2.1.15.3.3.2Proceso Nr. 1-71-1-00131-2011-9
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-09-29Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Semėnienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nekentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M., jo atstovui advokatui Raimundui Kurkliečiui, nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovui (pateiktas prašymas nagrinėti nedalyvaujant), teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas 1) 2008-02-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. 55 parų arešto bausme; 2) 2010-04-09 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) 2011-05-31 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), teistumai neišnykę, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1-oje dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. padarė šį nusikaltimą – jis 2011 m. gegužės 12 d. apie 21 val. 30 min. R. D. priklausančio namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ne daugiau du kartus V. M. į veido sritį, po ko namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sudavė ne mažiau dviejų smūgių rankomis ir kojomis V. M. į veido sritį, šiais savo veiksmais dėl lengvo laipsnio smegenų sukrėtimo, apatinio žandikaulio lūžio abiejose pusėse, viršutinio žandikaulio lūžio, abiejų skruostikaulių, abiejų žandinių sinusų sienelių lūžimo, akiduobių šoninių sienelių lūžimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą.

Pagal pareikštą kaltinimą J. M. kaltu prisipažino iš dalies.

Šalies argumentai

J. M. paaiškino, kad 2011-05-12 visą dieną dirbo, o vakare užėjo pas V. M.. Jam pažįstamas asmuo buvo pasakęs, kad girdėjęs iš V. M., jog kažkada anksčiau išgėrinėjant jis suvalgė V. M. maistą. Dėl tų apkalbų ir užėjo pasiaiškinti. Užėjęs rado V. M. sugyventinę R. D., R. D. ir Ž. N.. V. M. miegojo ir jis, norėdamas įsitikinti, pro duris pažiūrėjo į V. M., tačiau į miegamąjį neužėjo. Po kiek laiko pamatė, kad V. M. eina į tualetą, ir paskui jį išėjo į lauką. Palaukęs, kol V. M. grįš iš tualeto, jam sudavė tris smūgius ranka į veidą. Būnant kambaryje V. M. nemušė, lauke kojomis nespardė. Lauke po pirmo smūgio V. M. nukrito ant žemės, kai atsistojo, vėl smūgiavo. Po smūgių išsigando, nes V. M. labai kraujavo, įbėgęs į kambarį pasakė, kad užmušė V. M..

Pilnai sutiko su Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos 6438,24 Lt dydžio ieškiniu. Ši suma buvo išleista V. M. gydymui.

Šalies argumentai

Iš dalies sutiko su nukentėjusiojo V. M. 50715,75 Lt dydžio ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad sutinka atlyginti ieškinio turtinę – 715,75 Lt – dalį, o neturtinės žalos galėtų atlyginti apie 5000,00 Lt, bet ne iš karto.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. paaiškino, kad J. M. prieš 2011-05-12 buvo keletą kartų atėjęs, ir jis J. M. papriekaištavo dėl maisto valgymo – tai buvo 2011-05-11. Sekančią dieną – 2011-05-12 – iš darbo jis grįžo apie 18 valandą ir su R. D., Ž. N., R. D. bei R. D. broliu išgėrė 2 „bambalius“ alaus. Po to su R. D. nuėjo miegoti ir netrukus nubudo nuo J. M. smūgių rankomis į galvą. Per miegus nespėjo susivokti, kiek smūgių jam sudavė J. M., kuris buvo užšokęs ant lovos. Nuo smūgių bėgo kraujas, ir jis išėjo apsiprausti, prieš tai dar ėjo į tualetą. Grįžtant iš tualeto jį pasigavo J. M. ir kojomis bei rankomis smūgiavo į galvą. Nuo smūgių buvo netekęs sąmonės, pargriuvęs, kažkas apipylė vandeniu, kad atsigautų, ir iškvietė greitąją pagalbą. Jam buvo padaryta veide 12 lūžių, visą vasarą galėjo tik košes valgyti, dirbti pilna jėga ir dabar negali.

Ieškinį palaikė ir prašė priteisti ir J. M. 50715,75 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl sužalojimų jaučia didelį skausmą, ilgą laiką negalėjo kalbėti, galėjo maitintis tik sriubomis ir košelėmis, tam turėjo pirkti specialų maistą, kuriam išleido 431,91 Lt. Gydymosi metu buvo padarytos žandikaulių operacijos, pašalintas dantis. Važinėjimui į gydymosi įstaigas išleido 229,23 Lt, pirko vaistus 54,61 Lt vertės. Turtinė žala sudaro 715,75 Lt, neturtinės žalos prašo priteisti 50000,00 Lt, nes patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Liudytoja R. D. paaiškino, kad 2011-05-12 jau gulėjo lovoje su V. M., kai atėjo J. M.. Ji gulėjo pakraštyje, V. M. prie sienos. Iš pradžių J. M. buvo virtuvėje, paskui atėjo į jų kambarį ir pradėjo mušti V. M. į galvą. V. M. pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir J. M. išėjo. V. M. išėjo praustis į lauką kraujų, ir J. M. jį užpuolė – parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti į galvą. Kai V. M. neberodė gyvybės ženklų, J. M. atėjo į kambarį ir pasakė Ž. N., kad žmogų turbūt užmušė. Ž. N. apipylė V. M. šaltu vandeniu, ji iškvietė greitąją. Matė, kaip J. M. mušė V. M. kambaryje, taip pat matė, kaip spardė lauke, tik nematė to momento, kaip V. M. nuo smūgių pagriuvo.

Liudytoja Ž. N. paaiškino kad 2011-05-12 su V. M. buvo darbo biržoje ir paskui abu užėjo pas V. M.. Būnant pas V. M. atėjo J. M., tiksliai laiko nepamena. J. M. atėjo perpykęs, sakė, kad reikia dėl paskalų pasiaiškinti. V. M. su R. D. jau buvo atsigulę, ir ji pasakė J. M., kad neitų prie jų. Tačiau J. M. įėjo į V. M. miegamąjį ir ji išgirdo duslius garsus, suprato, kad J. M. mušė V. M.. J. M. miegamajame užtruko trumpai, po to išėjo kruvinas V. M. ir ėjo link šulinio nusiprausti. Kai V. M. išėjo į lauką, netrukus išėjo ir J. M., kuris laukė V. M. grįžtant iš tualeto. V. M. prausiantis kraujus, J. M. trenkė V. M. ranka į galvą, pastarajam pargriuvus, spardė kojomis į veidą. Jai pasidarė baisu ir ji įėjo į kambarį, o netrukus atėjo J. M. ir pasakė, kad “gal žmogų užmušė”. Ji apipylė leisgyvį V. M. vandeniu, o R. D. iškvietė greitąją.

Liudytojas R. D. paaiškino, kad 2011-05-12 su broliu M. D. gėrė sidrą, kai atėjo J. M.. V. M. jam yra patėvis, ir J. M. pasakė, kad nori su V. M. pakalbėti. V. M. su motina R. D. miegojo, ir J. M. įėjo į jų kambarį. Trumpai užtrukęs J. M. grįžo bei prisėdo virtuvėje, ir netrukus jis pamatė iš miegamojo išeinantį kruviną V. M.. Paskui V. M. į lauką išėjo ir J. M.. Vėliau ir jis išėjo į lauką ir pamatė gulintį kruviną V. M.. Dar iki V. M. apliejimo vandeniu matė, kaip J. M. gulinčiam V. M. vieną kartą spyrė.

J. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad J. M. parodė vietą, kurioje sudavė du smūgius V. M. (b. l. 55-57).

V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. M. parodė lovą, kurioje J. M. jam sudavė smūgius, bei parodė vietą lauke, kur J. M. jį sumušė (b. l. 26-28).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – R. D. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas ir patalpa. Kieme ir miegamajame vyko konfliktas tarp J. M. ir V. M. (b. l. 5-7).

Iš specialisto išvados Nr. G 599/11 (05) matyti, kad V. M. konstatuotas lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio lūžis abiejose pusėse, viršutinio žandikaulio lūžis, abiejų skruostikaulių, abiejų žandikaulių sinusų sienelių lūžimai, akiduobių sienelių lūžimai. Sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip dviejų poveikių kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis ar panašiai. V. M. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas nesunkiu, nes jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

J. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai – jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 dalyje, nes, mušdamas V. M. rankomis ir kojomis, pastarajam padarė žandikaulių ir kitų veido dalių lūžius, tokiu būdu nesunkiai surikdė sveikatą. J. M. kaltė pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – kaltininko J. M. parodymais, nukentėjusiojo V. M. ir liudytojų R. D., Ž. N. ir R. D. parodymais, taip pat specialisto išvada.

J. M. iš esmės pripažįsta, kad mušdamas sužalojo V. M., tačiau nurodo, kad sužalojimą padarė mažesniu smūgių skaičiumi ir nesmūgiuodamas kojomis. J. M. nurodo, kad V. M. lauke sudavė 2-3 smūgius rankomis į galvą, tačiau nemušė kambaryje ir lauke nesmūgiavo kojomis.

Teismas J. M. parodymus vertina kaip gynybinę poziciją, kuria siekiama pavaizduoti save kaip asmenį, ne itin įžūliai ir žiauriai sumušusį V. M.. Kaip pats J. M. nurodo, kad jis nesąs „gyvulys“, kad muštų gulintį žmogų. Tačiau ištyrus įrodymus nustatyta, kad J. M. pradėjo mušti V. M. kambaryje, o mušdamas lauke spardė ir kojomis.

Faktas, kad J. M. pradėjo mušti V. M. pastarajam dar būnant kambaryje (lovoje), įrodytas pirmiausia V. M. ir R. D. parodymais. V. M. patvirtino, kad atsibudo nuo J. M. smūgių į veidą, per miegus nespėjo suskaičiuoti smūgių. R. D. nurodė mačiusi, kaip J. M., persivertęs, per ją, smūgiavo V. M. į veidą, kol pasipylė kraujai. R. D. smūgių neskaičiavo, tačiau iš nukentėjusiojo ir liudytojos R. D. parodymų galima daryti išvadą, kad J. M. smūgiavo mažiausiai du kartus. Nors J. M. teigia, kad tik buvo įėjęs pažiūrėti miegančio V. M., jo smurtą prieš V. M. įrodo ir bėgantis kraujas iš veido, kruvini patalai ir pižama. Nors J. M. nurodė, kad nežino, ar V. M. iki susitikimo su juo lauke buvo sužalotas, tačiau patvirtino, kad V. M., kai jis ėjo iš tualeto, iš veido bėgo kraujas. Ž. N. ir R. D. pavirtino, kad matė, kaip netrukus po J. M. apsilankymo V. M. iš miegamojo išėjo kruvinas. Ž. N., virtuvėje girdėdama duslius garsus, suprato, kad J. M. muša V. M..

Teismo nuomone, pilnai įrodyta, kad J. M. V. M. pradėjo mušti pastarajam dar būnant lovoje, ir į veido sritį sudavė mažiausiai du kartus.

Nors J. M. pripažįsta sužalojęs V. M., neigia pastarajam būnant lauke smūgiavęs kojomis. V. M. nurodo, kad lauke nuo J. M. smūgių neteko sąmonės, tačiau prisimena, kaip jam J. M. spyrė į veidą, kad net žandikaulis išsiskėtė. V. M. prisimena, kaip pargriuvus ant žemės jam J. M. toliau smūgiavo į galvą. V. M. truputį atsigavo, kai buvo perlietas vandeniu. R. D. parodė, kad stovėdama prie lauko durų matė, kaip J. M. spardė V. M. galvą, o pastarajam iš burnos pylėsi kraujai. Ž. N. nurodė, kad jai pasidarė baisu, kai J. M. pradėjo V. M. spardyti į veidą, ir ji įbėgo į kambarį. R. D. taip pat patvirtino, kad matė, kaip J. M. gulinčiam V. M. vieną kartą spyrė į veidą.

Teismo nuomone, pilnai įrodyta, kad J. M. kieme V. M. mušė rankomis ir smūgiavo kojomis. Iš esmės J. M. veikos kvalifikavimui smūgių skaičius neturi reikšmės, nes pagal specialisto išvadą sužalojimai V. M. galėjo būti padaryti mažiausiai dviem smūgiais. Smūgių skaičius ir jų sudavimo vieta turi reikšmę nusikalstamos veikos aplinkybių patikslinimui.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos 6438,24 Lt dydžio ieškinys (b. l. 42-43) tenkintinas pilnai, yra pagrįstas dokumentais, iš kurių matyti, kad ši suma išleista V. M. gydymui (b. l. 38-41).

Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys dėl 50715,75 Lt turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš J. M. (b. l. 116-117) tenkintinas iš dalies. Ieškovas nurodė, kad patyrė 715,75 Lt turtinės žalos ir 50000,00 Lt neturtinės žalos.

Ieškovas nurodo, kad 431,91 Lt turtinės žalos patyrė pirkdamas specialų maistą ( b. l. 118-127), nes dėl žandikaulių lūžių negalėjo kramtyti kietesnio maisto, privalėjo maitintis sriubomis, košelėmis, pieno produktais. Ieškovas 54,61 Lt ( b. l. 129) išleido vaistams pirkti, 229,23 Lt kelionės išlaidoms ( b. l. 128). Nors ieškovas ieškinyje nenurodo, kelis kartus buvo vežamas į ligonines automobiliu, iš pateiktos I. M. ir M. D. sutarties ( b. l. 132) galima suprasti, V. M. buvo vežamas į Panevėžio ir Vilniaus gydymo įstaigas. Benzinui V. M. išleido 157,73 Lt ir nupirko 34,41 l benzino. Laikytina, kad kelionės atstumas į Vilnių ir atgal į Kupiškį yra 330 km, į Panevėžį ir atgal į Kupiškį 100 km. Manant, kad vidutinės klasės automobilis vartoja 100 km 8 litrus benzino, visai kelionei sunaudota 34,40 l kuro. Darytina išvada, kad visa turtinė žala pagrįsta pateiktais dokumentais, todėl priteistina iš J. M..

Dėl neturtinės žalos V. M. nurodė, kad jam buvo padaryti daugybiniai veido kaulų lūžiai, patyrė skausmą ir jį jaučia iki šiol, ilgą laiką negalėjo normaliai maitintis, negalėjo dirbti, bendrauti su aplinkiniais. Iš epikrizės matyti ( b. l. 130), kad po veido operacijų V. M. turėjo laikyti 3 savaites įtvarus, po to 3-4 mėnesius buvo nustatyta minkšto maisto dieta. Ligoninėje V. M. gydėsi nuo 2011-05-17 iki 2011-06-06.

Civilinis ieškinys pareikštas laikantis LR BPK 109 str. nuostatų, pateiktas teismo posėdyje prieš įrodymų tyrimą. LR CK 6. 263 str. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą- privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6. 250 str. nuostatos nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, surinkta pakankamai įrodymų, kad nukentėjusysis V. M. patyrė neturtinę žalą - jautė skausmą, įvairius kitus nepatogumus, buvo gydomas ligoninėje, patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam daugelyje vietų buvo sulaužyti veido kaulai.

Pripažinus, kad dėl sužalojimo V. M. patyrė moralinę žalą, konstatuotina, kad ši žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu (50000,00) Lt, kadangi nustatant šios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į daugelį kitų aplinkybių – į J. M. turtinę padėtį ( yra nedirbantis), yra nevedęs, neturintis nuosavybėje nekilnojamųjų daiktų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, mano, kad V. M. naudai priteisus 10000,00 Lt žalos, tai bus pakankama suma jo neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį, tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimas negali tapti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu.

Civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinamas iš dalies, V. M. iš J. M. priteisiant 10715,75 Lt žalos atlyginimą.

Dėl bausmės

Nenustatyta J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors iš esmės J. M. prisipažino sužalojęs V. M., tačiau, teismo nuomone, J. M. sužalojimus nukentėjusiajam padarė suduodamas daugiau smūgių rankomis nei teigia pats kaltininkas ir spardydamas kojomis (J. M. spardymą neigia), todėl teismas J. M. parodymų teismo posėdyje nelaiko pilnu prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi.

Taip pat teismas nelaiko J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybę fakto, kad J. M. buvo neblaivus, ką prokurorė nurodo kaltinamajame akte. J. M. neblaivumas nebuvo nustatinėjamas, jis pats nurodė išgėręs alaus buteliuką, o pas V. M. išgėrė tik stiklinę alkoholinio gėrimo. Teismo nuomone, toks apsvaigimas neturėjo lemiamos įtakos J. M. veiksmams, nes pas V. M. jis atėjo konkrečiu tikslu – išsiaiškinti dėl apkalbų.

J. M. teisiamas ketvirtą kartą ( b. l. 62-64, 66-76), nusikalstamą veiką padarė turėdamas du neišnykusius teistumus už vagystes, šiuo metu atlieka 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal 2011-05-31 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pagal LR BK 178 str. 1 d. J. M. baustas administracine tvarka, nesumokėtos baudos pakeistos viešaisiais darbais ( b. l. 79-81), nėra priklausomybių ligų psichiatrinio kabineto įskaitoje ( b. l. 77).

J. M., remiantis LR BK 27 str., yra recidyvistas, nes, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Remiantis LR BK 56 str., teismas recidyvistui paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgtina, kad J. M., nors ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą V. M., nekentėjusiajam padarė daugybinius galvos kaulų lūžius. J. M. elgėsi įžūliai, agresyviai ir ciniškai, pasinaudojo nukentėjusiojo neblaivumu ir jį žiauriai mušė kitų žmonių akivaizdoje.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis nepriėmė kaltininko atsiprašymo.

Nors J. M. yra gana jauno amžiaus, teisiamas jau ketvirtą kartą. Nusikalstamas veikas dažnai įvykdo būdamas neblaivus, nes piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais – tai matyti iš ankstesnių nuosprendžių ir baudimo administracine tvarka istorijos. Toks J. M. elgesys neatsakingas ir netoleruotinas, nes būdamas sveikas ir darbingas, auginantis su sugyventine vaikus, nebando užsidirbti lėšų pragyvenimui visuomenei priimtinu būdu ir daro nusikalstamas veikas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, J. M. skirtina artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, numatyta LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendžia:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 –oje dalyje, ir paskirti vienerių metų ir 4 (keturių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę bausmę – vienerių metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką J. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-24 15 val. 30 min. iki 2011-05-25 15 val. 10 min. (viena para), prilyginant vieną laikinojo sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendį dienos ir įskaityti pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmę.

Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti valstybinei ligonių kasai iš J. M. 6438,24 Lt žalos atlyginimą.

V. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš J. M. 10715,75 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas