Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22103-22,

kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, gyvena ir deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2022 m. birželio 7 d., apie 15.40 val., parduotuvėje Maxima, adresu (duomenys neskelbtini), paimdama nuo daiktadėžių paliktą piniginę su joje buvusiais pinigais 270 eurų sumoje, leidimu gyventi (duomenys neskelbtini) išduotu K. A. M. vardu, nukentėjusiosios K. A. M. nuotrauka, parduotuvės Maxima nuolaidų kortele „ačiū“, pagrobė svetimą K. A. M. priklausantį turtą, tuo padarė nukentėjusiajai K. A. M. 270 eurų turtinę žalą.

Kaltinamoji L. P. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį, kiek prisimena 8 ar 9 dieną (valandų neprisimena) buvo parduotuvėje Maxima, esančioje, (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirkusi maisto produktų susimokėjo kasoje ir su prekėmis išėjo į parduotuvės patalpą, kurioje yra daiktų laikymo dėžės. Prie minėtų daiktų dėžių stovėjo jai nepažįstama moteris, kaip suprato, užsienietė, nes buvo su skara ant galvos. Ji susidėjo savo prekes ir jau ėjo nuo dėžių link išėjimo. Tuo metu pastebėjo, kad ant dėžių, šalia kurių stovėjo moteris, guli spalvota piniginė. Ji paėmė piniginę ir ištiesta ranka laikydama piniginę pašaukė moterį „piniginę palikote“. Kadangi moteris buvo su skara pamanė, kad ji gali suprasti ją rusiškai, todėl tą pati pakartojo rusų kalba. Tačiau moteris, kai ją pašaukė atsisuko į ją, tačiau pasuko galvą, nesuprasdama, ko iš jos nori. Ji suprato, kad tai ne ji paliko piniginę. Moteris išėjo pro parduotuvės duris. Tuo metu patalpoje, kur yra daiktų laikymo dėžės, ji su ta moterimi buvo tik dviese. Ji sudėjo savo pirkinius, paėmė rastą piniginę ir išėjo iš parduotuvės. Kodėl nenunešė piniginės parduotuvės apaugos darbuotojui, nežino. Atsegusi piniginę joje pamatė pinigus, tačiau jų neskaičiavo. Ar buvo kortelės, dokumentai, nematė, jos detaliai neapžiūrinėjo. Grįžusi į namus užėjo pas kaimyne J. P., ją pakvietė ateiti į svečius. Kaimynei atėjus gėrė degtinę, kuria nupirko parduotuvėje. J. P. pasakė, kad rado piniginę. Ją kartu apžiūrėjo. Joje matė tik pinigus. Buvo 5 vnt. po 50 eurų nominalo kupiūros ir viena kupiūra po 10 eurų nominalo. Sakė, kad eis į policiją, o J. P. pasiulė neiti, „nes vis tiek ačiū niekas nepasakys“. Po kurio laiko pas ją atėjo sūnėnas B. G.. Kokiu tikslu jis buvo atėjęs, neprisimena. Jis prisijungė prie jų, kartu išgėrė degtinės. Tą dieną ji J. P. buvo paprašiusi pervesti pinigus sūnui į Rusiją, kur jis gyvena. J. P. kartu su B. G., kiek prisimena ėjo į paštą, tačiau pinigų nepriėmė, pasakė, kad į Rusiją pinigus nepersiunčia. Ji J. P. buvo davusi 250 eurų. Pinigus buvo paėmusi iš rastos piniginės. Manė, kad gavus pensiją pinigus grąžins į piniginę. J. P. grįžusi pas ją pinigus paliko ant sekcijos po servetėlę. Ji pinigų netikrino. Ar ji mokėjo iš tų pinigų kokius nors mokesčius nežino. Po kurio laiko sūnėnas B. išėjo, paprašęs duoti jam pinigų ant taksi. Ji iš savo pinigų davė jam 15 eurų. Kai jis išėjo, ji nuėjo į tualetą. Jai būnant tualete girdėjo kaip išėjo J. P.. Kai grįžo į kambarį, pinigų po servetėle netikrino. Kitą dieną pastebėjo, kad jų ten nėra. Suprato, kad J. P. juos galėjo paimti, kai ji buvo tualete. Kai J. P. buvo atėjusi pas ją, jai sakė, kad rado piniginę, kad iš jos paėmė 250 eurų, kad nori juos išsisiųsti sūnui. O gavus pensiją, grąžins pinigus į piniginę, ir ją nuneš į policiją. Piniginėje galėjo būti 270 eurų, nes buvo 5 vnt. po 50 eurų nominalo kupiūros ir viena kupiūra 10 eurų, t. y. 260 eurų kupiūromis ir buvo dar monetos, kiek tiksliai jų buvo, neprisimena. Kada monetas išėmė iš piniginės ir išleido, neprisimena. Kas dar tiksliai buvo piniginėje, ji nežiūrėjo. Kai į namus atvyko pareigūnai, kuriems pateikė piniginę, matė, kad joje buvo kažkoks asmens dokumentas, nuolaidų kortelė. Ar buvo dar kas nors neprisimena (e. b. l. 102-105, 138-141, 163-166).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiosios K. A. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. birželio 7 d., apie 15.40 val., nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje apsipirkusi nuėjo link išėjimo durų, kur yra vieta skirta pasidėti daiktams, dėjo savo pirkinius į krepšius. Su savimi turėtą piniginę buvo pasėdėjusi ant daiktadėžių viršaus. Piniginė buvo nedidelė, apie 7x9 cm, dirbtinės odos, įvairiaspalvė, dviejų pusių, viena pusė užsegama užtrauktuku, kita paprastai atsegama. Susidėjusi daiktus išėjo iš parduotuvės. Išeinant kažkokia moteris kažką jai sakė, tačiau ji nesuprato. Moteris buvo apie 170 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Moteris buvo apsirengusi vasariškais rūbais. Mano, kad galėtų tą moterį atpažinti. Kiek paėjusi, nulipusi laiptais, perėjusi gatvėje, esančią salelę pastebėjo, kad nepasiėmė piniginės, kurią buvo palikusi ant daiktadėžių viršaus. Apžiūrėjusi savo pirkinius, piniginės nerado. Iki kol grįžo atgal į parduotuvę ieškoti paliktos piniginės, praėjo 3-5 min. Grįžusi į parduotuvę piniginės neberado. Piniginėje buvo apie 270 eurų, jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir nuotrauka, taip pat buvo ir parduotuvės Maxima nuolaidų kortelė. Piniginėje buvo ne tik jos pinigai, bet ir kitų pabėgėlių, kurie jai buvo davę pinigus, juos apipirkti. Pinigai buvo 4 kupiūros po 50 eurų, ir kiti smulkesnėmis popierinėmis kupiūromis, tiksliai nežino. Piniginė, kuri yra pas policijos pareigūnus priklauso jai, ji turi nuo jos likusį pakabuką, kuris yra tokios pačios spalvos, kaip ir piniginė (e. b. l. 35-38, 78-80).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus pranešimu nustatyta, kad Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenimis S. F. Respublikos pilietei K. A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini)., 2022 m. vasario 21 d., Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą sutekti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (e. b. l. 136-137).

2022 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – patalpa parduotuvėje Maxima, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į parduotuvę per automatines duris, koridoriuje, dešinėje pusėje matomos rakinamos daiktų laikymo spintelės. Per kitas automatines duris galima patekti į parduotuvės patalpas, kur yra vaizdo stebėjimo kameros. Pati įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietoje pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta (e. b. l. 5-10).

2022 m. birželio 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint vaizdo įrašus iš parduotuvės Maxima, užfiksuota kaip nukentėjusioji (su skara ant galvos), stovint patalpoje kurioje yra daiktų saugojimo dėžės, dedasi pirkinius iš vežimo. Į patalpą iš prekybos centro išeina moteris šviesiais rūbais (L. P.) prieina prie nukentėjusiosios. Nukentėjusioji su pirkinių maišais abejose rankose ir kuprine ant nugaros išeina iš parduotuvės, prie durų akimirkai stabtelėjus, atsigręžė į L. P., išeina iš parduotuvės. Nukentėjusiajai išėjus iš parduotuvės išeina L. P.. Nukentėjusioji grįžta, prieina prie daiktų saugojimo dėžių, nueina į prekybos salę. Laikotarpyje nuo jos išėjimo ir grįžimo į parduotuvę, niekas išskyrus L. P. prie daiktų saugojimo dėžių priėjęs nebuvo (e. b. l. 50-52).

2022 m. birželio 16 d. UAB „Maxima LT“ pranešimu Nr. R-22-1514 nustatyta, kad AČIŪ kortelė priklauso L. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 72).

2022 m. birželio 17 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad L. P. pateikė piniginę (e. b. l. 56), kuri 2022 m. birželio 21 d., apžiūrėta apžiūros protokolu. Nustatyta, kad piniginė marga, joje rastas leidimas gyventi K. A. M. vardu, Maxima „ačiū“ nuolaidų kortelė (e. b. l. 65-71). Po apžiūros piniginė su joje buvusiais dokumentas pakvitavimu gražinta nukentėjusiajai K. A. M. (e. b. l. 81-82).

Liudytojo B. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. P. yra jo teta, su ja bendrauja, kartais ją aplanko. Paskutinį kartą, kai buvo pas ją, svečiavosi jos kaimynė J. Kai jis atėjo pas tetą, J. jau buvo. Jis atsinešė butelį alkoholinio gėrimo, kurį kartu su teta L. ir jos kaimyne išgėrė. Po kurio laiko L. P. paprašė J. P., kad ji nueitų pervestu jos sūnui į Rusiją pinigų. Kaip jam atrodė, ji norėjo sūnui pervesti 100 eurų, tačiau jis tiksliai nežino. Nei L. P., nei J. P. apie sumą nieko nekalbėjo. J. P. sutiko nueiti išsiųsti pinigus, kartu ėjo ir jis. Tačiau pinigų pervesti nepavyko, nes pasakė, kad į Rusiją pinigų nesiunčia. Prie jo J. P. neatkalbinėjo L. P. siųsti pinigų sūnui, o geriau sumokėti mokesčius. Kiek prisimena, jam L. P. sakė, kad jos sūnus paprašė atsiųsti jam pinigus. Kiek jam yra žinoma, tai pirmas kartais, kai L. norėjo išsiųsti pinigus sūnui. Jos sūnus D. savo motinai L. pinigų niekada nesiuntė ir nežadėjo. Su D. bendrauja labai retai, kartais su juo susiskambina. Jis prašė prižiūrėti jo motiną L., todėl kartais pas ją užeina. Bet tai būna labai retai, nes teta L. dažnai vartoja alkoholį. Tą dieną jis buvo taip pat vartojęs alkoholį, todėl užėjo pas tetą dar išgerti. Ar su J. P., kai nepavyko išsiųsti pinigų į Rusiją, ėjo kur nors mokėti kokius nors mokesčius, neprisimena. Kai grįžo pas tetą L., nematė kaip J. P. perdavė jai pinigus, kurios L. buvo davusi išsiųsti sūnui. Po kurio laiko sužinojo, kad teta L. su J. P. jį apkaltino pinigų vagyste. Prisimena, kad kartą sėdėjo su draugais prie Neries išgėrinėjo. Pamatė einančius J. P. su jos sugyventiniu. Jis J. P. paklausė, kodėl jos jį kaltina L. pinigų vagyste. Viso jų su J. P. pokalbio neprisimena, todėl detalių nurodyti negali. Tik prisimena, kad J. P. pasakė, kad ji jo nekaltino. Pas L. aiškinti nuėjęs nebuvo, nes manė, kad L. P. tiesiog prišnekėjo, būdama girta. Kiek jam yra žinoma, teta L. nedirba, gauna pašalpą, kokią sumą, jis nežino. Ar ji turi kokių nors skolų, nežino, apie tai ji niekada nekalbėdavo (e. b. l. 111-114, 132-135).

Liudytojos J. P. – R. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. P. pažįsta gerai, gyveno kaimynystėje. Su L. bendrauja apie 12 metų. Dažnai lankydavosi vieną pas kitą. L. turi problemų su alkoholiu, vartoja jį, galima sakyti, kiekvieną dieną. Prisimena atvejį (datos nurodyti negali), kai buvo pas ją užėjusi į svečius. Po kurio laiko buvo atėjęs jos sūnėnas B. Ar tą dieną visi gėrė, neprisimena. Prisimena, kad L. P. paprašė jos nueiti į paštą pervesti pinigus jos sūnui, gyvenančiam Rusijoje. Kartu su ją ėjo ir B. G.. Jonavos pašte pervesti pinigų nepavyko, nes pasakė, kad į Rusiją pervedimų nedaro. Kiek prisimena, L. P. jai davė 250 eurų pervesti sūnui. Ji dar paklausė, iš kur pas ją pinigai ir kodėl ji nori sūnui pervesti pinigus. L. P. sūnus gyvena Rusijoje, jis jai skambina, pats siūlė atsiųsti pinigų, kad ji galėtų atvažiuoti aplankyti jo šeimą. Pati L. P. gauna pašalpą, apie 250-280 eurų (tikslios sumos nežino). Todėl nustebo, iš kur pas ją pinigai. Kai L. paprašė pervesti pinigus, ji pasakė, kad ji geriau sumokėtu už butą, nes turi didelę skolą, tačiau L. pasakė, kad nori pervesti sūnui. Tai buvo pirmas kartas, kai ji norėjo pervesti sūnui pinigus. Kai pervesti pinigų nepavyko, ji iš tų pinigų, kurios davė jai L. P., nuėjo sumokėjo už jos telefoną. Ji visada mokėjo L. mokesčius, nes L. arba buvo girta, arba buvo problemų su sveikata, tindavo kojos, todėl L. prašydavo sumokėti, nes ja pasitikėdavo. Už telefoną lygtai mokėjo Maximoje, tačiau tiksliai neprisimena. Grįžus pas L. P., jai pasakė, kad jos pinigus padėjo po servetėlę ant sekcijos. B. G. užėjo pas L. P. kartu su ja. Jis turėjo matyti, kaip ji padėjo pinigus ant sekcijos, tačiau jis negalėjo jų paimti, nes kartu su juo išėjo iš buto. Kiek prisimena, po kelių dienų jai paskambino L. P. ir paklausė „už mano pinigus gerai geriasi“. Jai atsakė, kad jos pinigų neėmė. Po kurio laiko jai paskambino B. G., paprašė išeiti į lauką pakalbėti. Jis pasakė, kad L. P. pradžioje apkaltino jį, kad jis paėmė pinigus, po to pasakė, kad ji jį apkaltino, kad būtent jis pavogė pinigus. B. G. paskambino L. P., pasakė, apie jų pokalbį, tada L. pasakė, kad pinigus paėmė ji (J. P. – R.). Ji su L. P. asmeniškai nekalbėjo. B. G. negalėjo apkaltinti, nes matė, kad kai padėjo pinigus, jis sėdėjo toliau nuo sekcijos, po to kartu išėjo. Prisimena, kad B. G. paprašė L. pinigų ant taksi. Ji dar pasakė L. duoti jam pinigų, nes vis tiek pragers. Iš kaimynų sužinojo, kad L. P. ją apkaltino pinigų vagyste, kad neva ji iš jos paėmė 260 eurų. Su L. ji aiškintis nuėjusi nebuvo, nes L. visą laiką buvo girta. Kai buvo pas L., ji neminėjo, kad rado piniginę. Jokios piniginės jai nerodė. Apie tai, kad L. P. rado piniginę su pinigais, sužinojo tik šios apklausos metu. Kai L. P. apkaltino iš pradžių B. G., po to ją, manė, kad ji kalba apie pinigus, kurios norėjo pervesti sūnui. Ji jokių pinigų iš L. P. buto neėmė. L. pati pas ją atėjusi aiškintis dėl pinigų nebuvo. Žino, kad L. turi skolų, bet tuo laikotarpiu alkoholį vartojo kiekvieną dieną. Jai buvo įtarimas, iš kur L. P. turi pinigų. Manė, kad gavo vienkartinę pašalpą, kaip kompensaciją už pirktus vaistus (e. b. l. 127-130).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai, šiuo konkrečiu atveju – piniginė su jame buvusiais pinigais (270 Eur, leidimu gyventi ir nuolaidos kortele). Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, užfiksuoti kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole – patvirtina, kad L. P. 2022 m. birželio 7 d., apie 15.40 val., parduotuvėje Maxima, adresu (duomenys neskelbtini), paimdama nuo daiktadėžių paliktą piniginę su joje buvusiais pinigais 270 eurų sumoje, leidimu gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) išduotu K. A. M. vardu, nukentėjusiosios K. A. M. nuotrauka, parduotuvės Maxima nuolaidų kortele „ačiū“, pagrobė svetimą K. A. M. priklausantį turtą, tuo padarė nukentėjusiajai K. A. M. 270 eurų turtinę žalą. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio. Kaltinamoji tai darė slapta, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. L. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais. Prašė teismo leisti įmoką į nukentėjusiųjų fondą mokėti kas mėnesį (e. b. l. 171-173)

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamosios L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji L. P. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka bausta vieną kartą 2021 m. liepos 7 d., pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda sumokėta (e. b. l. 154-155), neteistas (e. b. l. 147-148), pensinio amžiaus, Jonavos PSPC PSC lankėsi 2004 m., Gdn: organiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai. 2018 m. Dgn. – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, kita patikslinta raminamoji ar migdomoji medžiaga (e. b. l. 180).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai L. P. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime prašo kaltinamajai L. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, jos materialinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės tikslai bei kaltinamosios elgesiui teigiama įtaka gali būti pasiekta taikant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamoji įpareigotina paskirtą įmoką sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės kaltinamajai nepaskirtos.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir narinėti nėra.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1, 3 dalimis, L. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 – penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.