- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- I-2343-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00585-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašydamas panaikinti Departamento 2019 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. lP-4 (toliau – ir Įsakymas) ir šiuo įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Muitinės generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, atsižvelgdamas į Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus 2018 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2419 „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus V. J. veiksmų“, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą papeikimą. Tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d., vykdydamas pareigas Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto Muitinio tikrinimo vietoje „Šiaulių tiekimo bazė“, tarnybos metu specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenėje turėjo penkiasdešimt eurų kupiūrą, nors pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 2 dalį, tarnybos metu tarnybos vietoje galima turėti ne daugiau kaip 25 proc. pareiginės algos bazinio dydžio sumą eurais (leistina norma 33,13 Eur).
Skunde paaiškinama, kad 2018 m. gegužės 7 d., pirmą dieną po kasmetinių atostogų, pareiškėjas buvo paskirtas atlikti pareigas Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto Muitinio tikrinimo vietoje „Šiaulių tiekimo bazė“. Apie 16.20 val. atvyko Muitinės departamento Imuniteto tarnybos pareigūnai ir atliko tikrinimą. Tikrinant specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenės turinį paaiškėjo, kad vienoje iš jų buvo 50 Eur kupiūra, ir tai viršijo leistiną turėti normą. Nurodoma, kad iki kasmetinių atostogų suteikimo, paskutinę darbo dieną 2018 m. balandžio 26 d., pareiškėjas irgi buvo paskirtas atlikti pareigas šioje muitinio tikrinimo vietoje. Tuomet per pietų pertrauką buvo išvykęs ir nusipirko maisto papildų, o grąžą įdėjo į specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenę. Kadangi buvo paskutinė darbo diena, darbinius rūbus, tame tarpe ir kombinezoną, pasiėmė vykdamas namo, o po atostogų uniformos kišenių nepatikrino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su tikrintojos padaryta išvada, kad vertinat pareiškėjo 2018 m gegužės 18 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. paaiškinimus, nustatyta, kad V. J. turėjo didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą ne tik 2018 m. gegužės 7 d., bet ir 2018 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. balandžio 26 d. turėjo tarnybos vietoje 50 Eur, dėl to, kad išvykdamas iš namų į tarnybą nepatikrino darbo rūbų, tačiau neaišku, kuo vadovaujantis daromas apibendrinimas ir dėl 2018 m. gegužės 25 d. Pagal nustatytą tvarką draudžiama turėti daugiau nei nustatyta suma tik muitinės posto teritorijoje. Vykdamas į tarnybą, pareiškėjas pasiima grynųjų pinigų ir juos laiko asmeniniame automobilyje. Darbo metu automobilį laiko ne muitinės posto teritorijoje.
Skunde teigiama, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes ir nesurinkus įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, taigi pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 punkto reikalavimus, tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, išvadoje išsamiai neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė paskirtą nuobaudą sušvelninti.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–11).
Departamentas nurodo, kad Įsakymu nuobauda pareiškėjui paskirta už Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 2 dalies (toliau – ir Statutas), Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 įsakymu Nr. 1B-797, 7.20 punkto reikalavimų pažeidimus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Taisyklėmis. 2018 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2419, kurios pagrindu buvo paskirta minėta tarnybinė nuobauda pareiškėjui, buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. J. tarnybos metu posto teritorijoje turėjo didesnę pinigų sumą, nei numatyta teisės aktuose, šio fakto neneigia ir pareiškėjas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad muitinė nesudarė sąlygų pareigūnui tarnyboje turėti pinigų juos deklaruoti ir saugiai pasidėti, tačiau Departamentas su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi jis turėjo visas sąlygas posto teritorijoje (zona, kurioje galioja papildomi apribojimai) neturėti draudžiamos turėti pinigų sumos, nepasiimant grynųjų pinigų sumos, kuri viršytų Statute nustatytą leidžiamą sumą, į posto teritoriją. Specialių priemonių, ar sąlygų, kaip teigia pareiškėjas, norint įvykdyti Statuto 15 straipsnio 2 dalį nustatyta nėra, todėl ir teisėtų lūkesčių pareiškėjui negali kilti. Be to, ir pats pareiškėjas nurodo, kad vykdamas į tarnybą paprastai pasiima grynųjų pinigų ir laiko juos asmeniniame automobilyje, kuris darbo metu būna ne muitinės posto teritorijoje, tai parodo, kad pareiškėjas žino minėtą Statuto 15 straipsnio 2 dalies draudimą ir iki 2018 m. gegužės 7 d. šio apribojimo laikėsi. Pareiškėjas nepateikia objektyvių argumentų, kodėl paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, nenurodo, ką pažeidė darbdavys skirdamas tarnybinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. lP-4, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai pavirtina, kad Departamento Imuniteto tarnybos 2018 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6BE-738 (b. l. 17) užfiksuota, jog Imuniteto tarnybos pareigūnai 2018 m. gegužės 7 d. nuo 16.20 val. iki 17.55 val. atlikę Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto Mutinio tikrinimo vietoje „Šiaulių tiekimo bazė“ pareigas atlikusių posto vyresniųjų inspektorių, tame tarpe ir pareiškėjo, tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą. Imuniteto tarnybos 2018 m. gegužės 7 d. tikrinimo akte (b. l. 24–25) nurodyta, kad tikrinimo metu pas pareiškėją rasta 50 Eur kupiūra.
Pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą pranešta 2018 m. gegužės 15 d. pranešimu Nr. 7B-2307 (b. l. 26) bei išaiškinta teisė pateikti paaiškinimus.
Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad Departamento Personalo administravimo skyrius 2018 m. gegužės 25 d. parengė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2419 (b. l. 12–14), kuria nustatyta, kad savo veika (veikimu) pareiškėjas pažeidė Statuto 15 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1B-797, 7.20 punkto reikalavimus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjas 2018 m. birželio 20 d. pateikė papildomus paaiškinimus Nr. 8PL-744 (b. l. 15), kuriais papildė savo 2017 m. gegužės 7 d. paaiškinimus (b. l. 23), kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas dirbo pirmą dieną po kasmetinių atostogų, prieš į jas išeidamas per pietus ketino apsipirki ir pinigus įsidėjo į specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenę, o vykstant į tarnybą pamiršo juos išsiimti.
Nustatyta, kad Departamentas 2019 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-4 (b. l. 5) paskyrė V. J., Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui, tarnybinę nuobaudą - papeikimą už tai, kad jis 2018 m. gegužės 7 d., vykdydamas pareigas Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto Muitinio tikrinimo vietoje „Šiaulių tiekimo bazė“, tarnybos metu specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenėje turėjo penkiasdešimt eurų kupiūrą, nors pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 2 dalį tarnybos metu tarnybos vietoje galima turėti ne daugiau kaip 25 proc. pareiginės algos bazinio dydžio sumą eurais (33,13 Eur). Įsakyme konstatuota, kad savo veika (veikimu) V. J. pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 2 dalies Klaipėdos teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. lapkričio 07 d. įsakymu Nr. 1B-797, 7.20 punkto reikalavimus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
Statuto redakcijoje, galiojusioje pažeidimo padarymo metu (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.), 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad muitinės pareigūnas – tai statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš nuobaudų, numatytų Statuto 34 straipsnio 1 dalyje (pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, atleidimas iš pareigų). Pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2003 m. spalio 4 d.) 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklių tikslas yra sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti muitinės pareigūnų tarnybinių nusižengimų aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tarnybos muitinėje statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-333-146/2015).
Statuto 16 straipsnis 1 dalis numato, kad muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Pagal šio Statuto 16 straipsnio 2 dalį, kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme.
Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. ) 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios šio įstatymo nuostatos be išlygų taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tarp jų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnis, kuriame numatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos.
Departamento generalinis direktorius 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1B-797 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymą, kurio 7.20 punkte įtvirtinta pareiga vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas (b. l. 18–20). Ši nuostata yra bendro pobūdžio, įpareigojanti laikytis įstatymų ir teisės aktų nuostatų. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. To paties straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai yra bendro pobūdžio, įpareigojantys laikytis teisės aktų ir vidaus tvarkos.
Statuto 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Muitinės pareigūnams draudžiama muitinės postų teritorijoje tarnybos metu turėti alkoholinių gėrimų, didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą (litais ir (arba) eurais), bet kokią sumą užsienio valiuta (išskyrus eurus), taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir kitų tarnybos metu nereikalingų daiktų.
Apibendrinus teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo jam teisės aktuose ir pareigybės aprašyme įtvirtintą pareigą muitinės postų teritorijoje tarnybos metu neturėti didesnės kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumos.
Taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Byloje nustatyta, ir pareiškėjas iš esmės neginčija pažeidimo padarymo fakto, o būtent, kad Imuniteto tarnybos pareigūnai 2018 m. gegužės 7 d. nuo 16.20 val. iki 17.55 val., atlikę Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto Muitinio tikrinimo vietoje „Šiaulių tiekimo bazė“ pareigas atlikusių posto vyresniųjų inspektorių tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą, nustatė, kad V. J. tarnybos metu turėjo penkiasdešimt eurų. Tarnybinio patikrinimo išvada parengta įvertinus Imuniteto tarnybos 2018 m. gegužės 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6BE-738, 2018 m. gegužės 8 d. tarnybinį pranešimą Imuniteto tarnybos viršininkui, 2018 m. gegužės 7 d. tikrinimo aktą, 2018 m. gegužės 7 d. techninių priemonių naudojimo protokolą, pinigų (50 Eur) pareiškėjui grąžinimo pakvitavimą, pareiškėjo paaiškinimus, filmuotą medžiagą ir kitus įrodymus.
Kaip minėta, pareiškėjas neginčija pinigų buvimo pas jį fakto, tačiau teigia, kad atliekant patikrinimą nebuvo įvertintos aplinkybės, kuriomis šie pinigai pas jį atsirado, taip pat teigia, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. gegužės 7 d. dirbo pirmą dieną po kasmetinių atostogų, prieš į jas išeidamas per pietus ketino nusipirkti maisto papildą ir pinigus įsidėjo į specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenę, o vykstant į tarnybą pamiršo juos išsiimti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 18 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 7 d. (paaiškinime nurodoma 2018 m. gegužės 15 d.), pirmą dieną po kasmetinių atostogų, buvo paskirtas į Muitinio tikrinimo vietą „Šiaulių tiekimo bazė“. Paskutinę darbo dieną (2018 m. balandžio 26 d.) prieš atostogas, per pietų pertrauką, nusipirko maisto papildų, o grąžą įsidėjo į kombinezono specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenę. Kadangi buvo paskutinė darbo diena, o darbą baigia tik po 20.00 val., darbinius rūbus, tame tarpe ir kombinezoną, pasiėmė su savimi vykdamas namo. Jis pamiršo apie įdėtus pinigus į specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenę, o vykdamas į tarnybą po kasmetinių atostogų nepatikrino specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenių. 2018 m. gegužės 25 d. papildomame paaiškinime pareiškėjas patikslino paaiškinimus, nurodydamas, kad pirmą dieną po kasmetinių atostogų jis dirbo 2018 m. gegužės 7 d., ir tą dieną nusipirko maisto papildų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo paaiškinimai buvo įvertinti kritiškai kaip prieštaringi, kadangi vienuose paaiškinimuose pareiškėjas teigia, kad kupiūrą turėjo dėl to, kad ketino pirkti maisto papildus, kituose paaiškinimuose jau nurodė, kad pirko maisto papildus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).
Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, ir tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, kadangi posto vyresnysis inspektorius nenumatė, kad gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (muitinės sistemoje dirba daugiau nei 21 metus) galėjo ir turėjo tai numatyti, daro išvadą, kad Departamentas tinkamai ir pagrįstai nustatė būtiną sudėties elementą – kaltę ir jos rūšį – aplaidumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei teiktuose Departamentui paaiškinimuose, nei kreipdamasis į teismą nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių turėjo 50 Eur banknotą, kaip tik tai, kad pamiršo juos specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenėje prieš išeidamas kasmetinių atostogų, tokie objektyvūs pareiškėjo veiksmai suponuoja aplaidumo buvimą pareiškėjo veiksmuose. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas susipažinęs su savo pareigybės aprašymu ir žinodamas savo pareigą vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas (pareigybės aprašymo 7.20 punktas), be to, žinodamas Statuto 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą turėti didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą, pasirinko aplaidų veikimo variantą, o būtent, paskutinę dieną prieš kasmetines atostogas 2018 m. balandžio 26 d. dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių jis įsidėjo kupiūrą į specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenę ir ją pamiršo, kai tuo tarpu jis turėjo teisės aktuose įtvirtintą pareigą elgtis apdairiai, atsakingai bei laikytis teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju neturėti didesnės kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumos.
Pažymėtina, kad Departamentas, tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis iš esmės įvertino teisingai ir pagrįstai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo veiksmuose nustatyto aplaidumo nešalina ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis 2018 m. balandžio 26 d. pirko maisto papildų, kadangi Statuto 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas suformuotas imperatyviai ir nenumato jokių šios nuostatos netaikymo išimčių, taigi pareiškėjas šio draudimo privalėjo laikytis.
Pareiškėjas skunde nesutinka su neva Departamento daromu apibendrinimu dėl 2018 m. gegužės 25 d., tačiau teismas pažymi, kad Departamento skundžiamu 2019 m. sausio 9 d. įsakymu nuobauda paskirta tik už 2018 m. gegužės 7 d. padarytą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas taip pat dėsto argumentus, susijusius su tuo, jog grynuosius pinigus laiko asmeniniame automobilyje ne muitinės posto teritorijoje, taigi ten nėra draudžiama turėti grynųjų pinigų, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šie argumentai nėra susiję su skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda, kadangi ji paskirta tik dėl to, kad pareiškėjas turėjo su savimi specialiosios uniformos kelnių (puskombinezonio) kišenėje 50 Eur banknotą, o ne dėl pinigų, kuriuos turėjo automobilyje.
Teismas daro išvadą, kad Departamentas išsamiai išanalizavo kaltės formą, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į reikšmingas aplinkybes ir surinkęs pakankamai įrodymų dėl netinkamo pareigų vykdymo, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą 2019 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. lP-4. Paskirta nuobauda yra teisėta, todėl nėra pagrindo jos švelninti.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.