- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- TS-3-992/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste – komisija) 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-281 (toliau tekste – nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016-11-29 nutarimu Nr. 59-281, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., nutarė netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S. pateikė teismui skundą dėl komisijos 2016-11-29 priimto nutarimo panaikinimo. Nurodo, kad komisija formaliai svarstė klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, komisijos nariai detaliau neanalizavo jo elgesio, neatsižvelgė į tai, kad jis gydosi nuo alkoholizmo ir siekia pakeisti savo elgesį. Šiuo metu jis yra įgijęs pakankami žinių ir gali kontroliuoti savo elgesį. Be to viena iš komisijos narių, siūlė jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau buvo nuspręsta priešingai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Teismas konstatuoja, jog V. S. formaliai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, neskatintas.
V. S. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, Nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programose, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė", lankė streso valdymo užsiėmimus, yra Priklausomybių reabilitacijos grupės programos dalyvis. Asmuo suvokia darbą kaip privalomumą ir žino teigiamą darbo naudą. Vilniaus pataisos namuose dėl darbo vietų stokos nedirba, atlikęs bausmę ketina įsidarbinti savarankiškai. Nuteistąjį finansiškai remia tėvai siųsdami pinigus, pinigų pakanka kasdieninėms išlaidoms, geba valdyti lėšas, vykdomųjų raštų neturi. Visa tai teigiamai apibūdina nuteistąjį V. S.. BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad V. S. dalyvauja įvairiose programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. S. praeityje teistas 8 kartus. Nuteistajam pagal ankstesnius nuosprendžius du kartus taikytas įstatymas dėl amnestijos, taip pat du kartus taikytas lygtinis paleidimas (probacijos sąlygų nepažeidė), vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (probacijos sąlygų nepažeidė). Nusikalstamos veikos, pagal nusikalstamų veikų kategoriją, sunkėja. Būdingas nusikaltimų modelis – vagystės, taip pat V. S. yra teistas už plėšimą. Šiuo metu V. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę už viešosios tvarkos pažeidimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaip ir prašyme nurodė pats nuteistasis, nusikalstamų veikų padarymą įtakojo alkoholio vartojimas. Nuteistojo teigimu, jis yra pasirengęs gydytis priklausomybę alkoholiui, tačiau 2016-11-18 Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu gydosi priklausomybių reabilitacijos grupėje, tačiau atsisako tęsti gydymą ar lankytis savitarpio pagalbos grupėse po bausmės, kas parodo, jog V. S. nėra visiškai pasirengęs keisti savo gyvenimo būdo ir elgesio. V. S. teistumų skaičius ir nusikalstamų veikų sunkumas rodo jo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų ignoravimą. Kaip nurodyta komisijos nutarime, V. S. stokoja adekvačių problemų sprendimo įgūdžių, susidūręs su emociniais sunkumais yra linkęs vartoti alkoholį. Spręsdamas tarpasmenines problemas neretai panaudoja fizinę agresiją. Asmuo supranta, kad visi jo veiksmai turi tam tikras pasekmes ir stengiasi jas apgalvoti, nors tai ne visada pavyksta.
Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais, seserimi, broliu. Pasimatymų metu nelankomas. Turi 7 metų sūnų, su kuriuo ryšiai dėl įkalinimo nutrūkę. Kaip nurodyta komisijos nutarime, nuteistojo teigimu, iki įkalinimo su vaiku artimai bendravo bei ketina bendrauti ateityje.
Teismo įsitikinimu, aplinkybės, kad V. S. išėjęs į laisvę turėtų, kur gyventi, palaiko ryšius su šeimos nariais, įvertinus aptartų aplinkybių visumą (taip pat ir nuteistojo nesugebėjimą laisvėje realiai keisti savo elgesio, paklusti teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kurių svarbą jis suvokia), nėra pakankamas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau minėta, teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad V. S. nėra pasirengęs tinkamai koreguoti savo elgesį ir pasirinkti tinkamą gyvenimo būdą, kuris būtų pagrįstas tinkamu elgesiu visuomenėje ir teisės normų laikymusi.
Teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, nutarime buvo atsižvelgta į visus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Komisija vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai V. S. apibūdinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės.
Atsižvelgdamas į V. S. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad remiantis HCR-20 vertinimu, nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia teigti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Taip pat teismas mano, jog komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės V. S. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, ugdys jo sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą bei padės įveikti priklausomybės ligas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 59-281 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.