Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-21 · Civilinė byla Nr. 2A-709/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-21
Bylos Nr.
2A-709/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas, Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
S. A.
Ieškovas
P. A., R. A.
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-709/2014Procesinio sprendimo kategorija: 36.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3785-392/2013 pagal ieškovų P. A. ir R. A. ieškinį atsakovei S. A. dėl sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai P. A. ir R. A. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei S. A. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė nutraukti 2012 m. kovo 9 d. skolos grąžinimo sutartį, sudarytą tarp Prano ir R. A. ir S. A. bei priteisti iš atsakovės S. A. 300 960 Lt skolos; 8 680,00 Lt netesybų ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 3 548 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 2 299 Lt advokato išlaidų.

Nurodė, jog ieškinys kildinamas iš 2012 m. kovo 9 d. tarp šalių sudarytos skolos grąžinimo sutarties, kurios atsakovė neįvykdė. Šia sutartimi abi šalys pripažino, kad atsakovės skola ieškovams sutarties pasirašymo dieną sudarė 300 960 Lt, sutarties 1 straipsniu šalys numatė skolos grąžinimo tvarką, pagal kurią skolos mokėjimas buvo išdėstytas per penkis mokėjimus po 50 000 Lt ir paskutinis mokėjimas – 50 960 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė: nutraukti 2012 m. kovo 9 d. skolos grąžinimo sutartį, sudarytą tarp Prano ir R. A. bei S. A.; solidariai P. A. ir R. A. priteisti iš S. A. 300 960 Lt dydžio skolą, 8 680 Lt netesybas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 309 640 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 847 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2013 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti atsakovės prieštaravimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai, be jų pripažįstamų 180 000 Lt, 2009 m. gegužės 20 d. papildomai gavo dar 20 000 Lt, kurie nebuvo įtraukti į atsiskaitymo sumą, todėl įsiskolinimas ieškovams yra 20 000 Lt mažesnis. Be to, jų priskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl mažintini.

2013 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, kad atsakovė pagal 2012 m kovo 9 d. skolos grąžinimo sutartį yra skolinga jiems 220 000 Lt pagrindinės skolos ir 80 960 Lt delspinigių. Tačiau ieškovai, siekdami nevilkinti proceso ir supaprastinti bylos nagrinėjimą, ieškinį palaikė tik iš dalies - nereikalavo atsakovės ginčijamų 20 000 Lt ir sutiko, kad proporcingai priteistinai sumai būtų 9,09 proc. sumažinta visų delspinigių suma. Sumažinti delspinigių procentine išraiška nesutiko. Kadangi sutarties įvykdymo terminas jau yra pasibaigęs, reikalavimo dėl sutarties nutraukimo nebepalaikė.

Atsakovės atstovas sutiko, kad atsakovė 2012 m kovo 9 d. skolos grąžinimo sutarties pagrindu yra skolinga ieškovams 200 000 Lt. Pripažino ir sutartinę prievolę mokėti delspinigius nuo 200 000 Lt sumos – 73 600,74 Lt, tačiau prašė juos sumažinti keturis kartus, t.y. nuo 0,04 proc. iki 0,01 proc., taip pat prašė sumažinti ir delspinigius nuo pradelstų mokėjimų, tai yra 8 680 Lt - 9,09 proc. = 7 890,99 Lt / 4.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu 2012 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą pakeitė: solidariai P. A. ir R. A. priteisė iš S. A. 281 491,73 Lt ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 815 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškinio ir prie jo pridedamų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorius P. A. kartu su savo sutuoktine R. A. 2008 m. gegužės 26 d. su A. A. sudarė UAB „Geostatyba“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria sutuoktiniai pardavė 190 akcijų. Šios sutarties 2.2.2. punktu A. A. įsipareigojo 300 000 Lt sumokėti dalimis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties 2.3. punkte buvo numatyti 0,04 proc. dydžio delspinigiai nuo visos pradelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2011 m. rugsėjo 7 d. A. A. mirė ir 2009 m. balandžio 1 d. oficialiuoju testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir skolą, paliko A. A., kuri palikimą 2011 m. gruodžio 2 d. priėmė pagal antstolio A. N. paveldimo turto apyrašą (vykdomoji byla Nr. 0157/11/01061). A. A. paveldėtą skolinį įsipareigojimą perkėlė atsakovei S. A., o ieškovai 2012 m. kovo 9 d. raštu sutiko, kad ši skola būtų perkelta. Taip pat teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės yra patvirtintos 2012 m kovo 9 d. skolos grąžinimo sutartyje.

Teismas pažymėjo, jog 2012 m. kovo 9 d. skolos grąžinimo sutartimi (toliau – Sutartis) šalys pripažino, kad sutarties pasirašymo dieną atsakovės skola ieškovams sudarė 300 960 Lt (220 000 Lt pagrindinė skola ir 80 960 Lt delspinigiai). Sutarties 1 straipsniu šalys numatė skolos grąžinimo tvarką, pagal kurią suma išdėstyta per penkis mokėjimus po 50 000 Lt, paskutinis mokėjimas 2013 m. birželio 1 d. – 50 960 Lt. Vadinasi, skolos sumokėjimo terminai yra pasibaigę, todėl sutarties nutraukimas, kaip tai nurodė ieškovai, netikslingas.

Šalys sutarė, kad pagrindinio įsiskolinimo suma yra ne mažesnė nei 200 000 Lt. Teismas sprendė, jog ši suma, ieškovams prašant ir atsakovei sutinkant, priteistina. Ieškovams sumažinus reikalavimo sumą nuo 220 000 Lt iki 200 000 Lt, atitinkamai 9,09 procento mažintinos priteistinų delspinigių sumos, t.y. nuo 80 960 Lt iki 73 600,74 Lt ir nuo 8 680 Lt iki 7 890,99 Lt. Taip pat teismas pažymėjo, jog 0,04 % dydžio netesybos numatytos sutarties 4 straipsnyje. Atsakovės prašymas sumažinti delspinigius nuo 0,04 proc. iki 0,01 proc., pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįstas teismų praktika, nes 0,04 proc. netesybos įprastai nėra laikomos pernelyg didelėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalį dėl netesybų panaikinti ir ją pakeisti – priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 20 372,94 Lt delspinigių; panaikinti sprendimo dalį dėl 200 000 Lt skolos priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė teigia, jog teismas turėjo sumažinti netesybas, nes jos yra neprotingai didelės. Atsakovės manymu, protingas delspinigių dydis būtų 0,01 proc. per dieną. Taip pat teigia, kad bylos dalį dėl pagrindinės skolos priteisimo būtina grąžinti pirmosios instancijos teismui, nes teismas nesudarė galimybės atidėti posėdį ir teikti priešieškinį, todėl grąžinus bylą, pastarasis turėtų nagrinėti ir atsakovės keliamus reikalavimus dėl 2008 m. gegužės 26 d.akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sudarant jai galimybę pateikti priešieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas P. A. prašo skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, jog atsakovė nenurodė jokių papildomų argumentų, kurie galėtų turėti įtakos teismo 2013 m. birželio 12 d. priimto sprendimo teisėtumui, kuriuo teismas, išnagrinėjęs pateiktus įrodymus ir atsakovės argumentus, priėmė sprendimą, kad 0,04 proc. dydžio netesybos nėra nepagrįstai per didelės, o kaip tik priešingai „artimos minimaliam netesybų dydžiui“. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje neprotingai dideliais pripažįstami tik 0,2 proc. arba didesni delspinigiai. Taip pat teigia, jog atsakovės teiginys, kad teismas nesudarė galimybės atidėti posėdį ir teikti priešieškinį byloje dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra akivaizdus atsakovės siekis vilkinti bylą ir atidėti skolos išieškojimo procesą: ieškovams pateikus ieškinį, byla iškelta 2012 m. lapkričio 26 d., vadinasi atsakovė nuo to laiko iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo galėjo pateikti priešieškinį su savo reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovės S. A. atsiskaitymo su ieškovais pagal jų ir atsakovės 2012 m. kovo 9 d. sudarytą skolos grąžinimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu 2012 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą pakeitė: solidariai P. A. ir R. A. priteisė iš S. A. 281 491,73 Lt ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 815 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė savo apeliaciniu skundu be kita ko, teigia, jog teismas turėjo sumažinti netesybas, nes jos yra neprotingai didelės. Apeliantės manymu, protingas delspinigių dydis būtų 0,01 proc. per dieną.

Atsižvelgdama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog netesybų mažinimo teisė Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Teisės aktai nenustato, kokios netesybos yra aiškiai per didelės, neprotingai didelės ar lupikiškos, todėl šis klausimas priklauso teismų praktikos sričiai. Be to, netesybų dydžio mažinimo galimybė yra saistoma kiekvienos konkrečios bylos individualių aplinkybių. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai netesybos siekia 0,1?0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2013 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2013; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. kovo 9 d. tarp ieškovų P. A., R. A. (kreditorių) ir atsakovės S. A. (skolininkės) buvo pasirašyta skolos grąžinimo sutartis (9-11 b. l.). Šia sutartimi šalys susitarė, jog skolininkas už kiekvieną skolos (ar jos dalies) grąžinimo termino praleidimo dieną įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,04 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuojamus nuo laiku nesumokėtų atitinkamų sumų (Sutarties 4.1. p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokio dydžio netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir (ar) lupikiškomis nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Taigi šios taisyklės galioja ir šalių susitarimui netesybų klausimu.

Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat teigia, kad teismas nesudarė galimybės atidėti posėdį ir pareikšti priešieškinį, todėl grąžinus bylą, teismas turėtų nagrinėti ir atsakovės keliamus reikalavimus dėl 2008 m. gegužės 26 d.akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sudarant jai galimybę pareikšti priešieškinį.

Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad priešinis ieškinys – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, siekiant apsiginti nuo ieškinio reikalavimo. Pažymėtina, kad galimybė pareikšti ieškinį iš esmės yra susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiniams teisiniams santykiams, subjektus sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Taigi priešieškiniu atsakovas reiškia savarankišką reikalavimą ieškovui, kurį priešpastato ieškovo reikalavimui. Pažymėtina, jog priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Dispozityvumo principas reiškia, jog šalys yra laisvos apsispręsti, kurį teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą pasirinkti. Atsakovas nuo jo atžvilgiu pareikšto ieškinio gali gintis tiek reikšdamas prieštaravimus (CPK 42 str. 1 d.), tiek - priešieškinį (CPK 143 str.). Prieštaravimai skiriasi nuo priešieškinio, nes prieštaravimu siekiama paneigti ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, o priešieškiniu atsakovas reiškia savarankišką reikalavimą ieškovui, kurį priešpastato ieškovo reikalavimui

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovams P. A. ir R. A. pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui, byla buvo iškelta 2012 m. lapkričio 26 d., taigi nuo to laiko iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo atsakovė galėjo pareikšti priešieškinį su savo reikalavimais, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo – atsakovė pateikė prieštaravimus (33-36 b. l.).

Atsižvelgusi šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis apeliacinio skundo argumentas faktiniais bylos duomenimis nėra pagrįstas, todėl pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. 2013 m. birželio 12 d. sprendimu 2012 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą pakeitė: solidariai P. A. ir R. A. priteisė iš S. A. 281 491,73 Lt ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 815 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str.). Ieškovai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasDonatas ŠernasEgidija Tamošiūnienė