Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 10 kartų, paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, areštu 60 parų. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis ir A. K. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 35 parų arešto bausmės dalimi ir A. K. skirta subendrinta 70 parų arešto bausmė. 2023 m. lapkričio 27 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atlikus arešto bausmę.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijoje nurodyta, kad 2023 m. spalio 25 d. 08.57 val. L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo suteikta planinė pagalba, kurios metu pacientė skundžiasi hematomomis dešiniajame žaste ir dilbyje bei plaštakoje. Smūgiai buvo ir į veidą, tačiau ligonė dengėsi rankomis. Taip pat skauda sprandą ir dešinę krūtinę, kur buvo smūgiai. Tai jau ne primas smurto proveržis. Pasak ligonės, buvo sumušta sūnaus A. K., namuose, adresui (duomenys neskelbtini). Smūgiavo rankomis ir delnais ir kumščiais. Trauma 2023 m. spalio 20 d. arba 21, ligonė dėl streso neatsimena. Smurto proveržiai tiek psichologinio, tiek fizinio jau trunka apie 2 metus. Incidentą matė vyras. Sūnus vartoja intraveninius narkotikus ir reikalavo pinigų dozei. Būklės įvertinimas objektyviai: (duomenys neskelbtini). Dešinio skruosto srityje 6 x 2 cm poodinė kraujosruva; dešinio peties srityje 8 x 6 cm skersmens, dešinės krūtinės priekiniame paviršiuje 4 x 5,5 cm; dešinio žasto srityje 17 x 7; dešinio dilbio srityje 10 x 5 cm skersmens, dešinės plaštakos srityje 7 x 7 cm ir sprando srityje dešiniau 6 x 4 cm skersmens besirezorbuojančios kraujosruvos. Nufotografuotos ligonės mobiliuoju telefonu vizito pas (duomenys neskelbtini) metu. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) Paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius, nustatymo data 2023 m. spalio 25 d. Dešinio skruosto, dešinio žasto, dilbio, plaštakos, sprando ir dešinio peties sumušimas, kraujosruvos (el. b. l. 32-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., konstatuota dešinio skruosto, krūtinės, dešinio žasto, dilbio, plaštakos, sprando ir dešinio peties kraujosruvos, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, kurie visumoje yra labiau būdingi sužalojimams, padaromiems sudavus smūgius kitam asmeniui, pavyzdžiui kumščiu, plaštaka, koja ir panašiai, nei sužalojimams, padaromiems pačiai nukentėjusiajai susižalojant, pavyzdžiui: nugriuvus ar nukritus, nors pastaroji versija kategoriškai neatmetama. Kraujosruvos dešinėje rankoje galėjo būti padarytos ir kitam asmeniui sugriebus už šios rankos ir suspaudus. Tai yra L. K. (L. K.), gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek užduotyje nurodytomis, tik medicininiuose dokumentuose nurodytomis: „Pasak ligonės buvo sumušta sūnaus A. K., namuose adresų (duomenys neskelbtini) smūgiavo rankomis ir delnais ir kumščiais.“ - aplinkybėmis. Šiame išvados punkte nurodyti sužalojimai galėjo būt padaryti užduotyje nurodytu laiku (2023 m. spalio 21 d). Kraujosruvos visumoje ir atskirai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Išdiferencijuoti sužalojimų padarymo eiliškumo negalima. Kraujosruvos nukentėjusiajai negali sukelti jokių pasekmių (el. b. l. 120-121).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Remiantis BK 38 straipsnio nuostata asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad A. K. yra L. K. sūnus.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino jog jam reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms, negavęs pinigų iš savo mamos L. K., supyko ir konflikto metu jai sudavė keletą smūgių. A. K. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusios apklausos protokolai, 2023 m. spalio 25 d. tarnybinis pranešimas, liudytojo V. K. apklausos protokolas. Be to, aplinkybes patvirtinančias nukentėjusios L. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos (duomenys neskelbtini). Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą V. K. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet su dešinės rankos kumščiu ir delnu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius savo motinai L. K. į veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas dešinio skruosto, krūtinės, dešinio žasto, dilbio, plaštakos, sprando ir dešinio peties kraujosruvas, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. A. K. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Apibendrinant aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. K. 2023 m. spalio 21 d. apie 06.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), su dešinės rankos kumščiu ir delnu sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius savo motinai L. K. į veidą ir kitas kūno vietas, tuo nukentėjusiajai L. K. pagal 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas dešinio skruosto, krūtinės, dešinio žasto, dilbio, plaštakos, sprando ir dešinio peties kraujosruvas, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 181-183).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – mamą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini), nedirbantis (el. b. l. 73-74), teistas daugiausia už disponavimą draudžiamomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalį), taip pat kaltinamasis buvo ankščiau teistas pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis (el. b. l. 127-137), baustas administracine tvarka (el. b. l. 75-77). Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma A. K. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl tokio dydžio bausmė A. K. ir yra skiriama.

Nagrinėjamu atveju A. K. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Kartu skirtini įpareigojimai visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); gydytis nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (A. K. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, tuo pačiu sutiko ir su skirtinais įpareigojimais). Taip pat skirtinas draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso XI skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. A. K. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, teismas pažymi, kad smurtinė veika yra pakartotinė. Šiuo atveju bausmės tikslai bus efektyviau pasiekti A. K. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 72² straipsnyje – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtus įpareigojimus ir draudimus.

V. Kiti klausimai

A. K. 2023 m. gruodžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 186-189) – ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo rašte nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios L. K. gydymo žalos nepadaryta (el. b. l. 200).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Kartu paskirti įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį gydytis nuo narkomanijos;

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Kartu paliekant įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį gydytis nuo narkomanijos;

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.