Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) M. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad M. J. 2024 m. lapkričio 16 d. apie 17.04 val. (duomenys neskelbtini) važiavo troleibusu Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini) tarp stotelių (duomenys neskelbtini) be bilieto ir tokiu būdu pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais (duomenys neskelbtini) taisyklių 64 punkto reikalavimus, o būtent: kontrolės metu nepateikė jokio bilieto, pateikė tik nenuskaitomą „(duomenys neskelbtini)“. Už šio administracinio nusižengimo padarymą M. J. paskirta 30 Eur dydžio bauda (administracinė nuobauda).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundas netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus (duomenis), o administracinė nuobauda tinkamai individualizuota.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. J. apeliaciniu skundu (kaip galima suprasti iš jo turinio) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos Nutarimą. M. J. teigimu, šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme akivaizdžiai pažeidė jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdžių salėje, buvo akivaizdžiai pažeistos teisės normos, nes nagrinėjamos šios administracinio nusižengimo bylos metu buvo ruoštasi kitai bylai (įjungtos nuotolinės bylos transliavimo priemonės ir jos paliktos laukti kitos bylos dalyviams), pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Tai leidžia teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nebuvo pasiruošęs teisingai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėti M. J. skundą dėl Institucijos Nutarimo bei buvo stengtasi kuo greičiau išnagrinėti bylą. Taip pat bylos nagrinėjimą apylinkės teisme galima įvardinti kaip akivaizdžiai vienpusišką, neobjektyvų, teisėjui piktnaudžiaujant savo viršenybe. Teismo posėdžio garso įraše aiškiai girdisi teisėjo nenoras išgirsti, ką teigia M. J., kuriam kalbant (duodant paaiškinimus), atsakant į teisėjo užduodamus klausimus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nuolat nutraukiamas, grasinama baudomis ir pašalinimu iš teismo posėdžių salės, nors tam nebuvo absoliučiai jokio objektyvaus pagrindo. Kita akivaizdžiai skundą nagrinėjusio apylinkės teismo neobjektyvumą patvirtinanti aplinkybė yra tai, kad bylos nagrinėjimo metu teisėjas nurodinėdavo teismo posėdžių sekretorei ką užrašyti į posėdžio protokolą, o ko ne. Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas neatsižvelgė į teisės aktus ir M. J. neleido išreikšti savo nuomonės, savaip iškraipė įrodymus, nutraukė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens baigiamąją kalbą ir nepagrįstai jį apkaltino agresyvumu bei faktiškai naudojo psichologinį smurtą, grasinant baudomis ir pašalinimu iš teismo posėdžių salės. Galimai tai buvo provokacija.

4. Taip pat kartu su M. J. apeliaciniu skundu buvo pateiktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens 2025 m. gegužės 28 d. atskirasis skundas, kuriame teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, pažeidė lygiateisiškumo, teisingumo principus, o bylos nagrinėjimas buvo vienpusiškas ir neobjektyvus. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo iškviesti ir apklausti liudytojai, t. y. kontrolieriai, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą.

5. Institucijos atstovė atsiliepimu prašo netenkinti M. J. apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį. Institucijos vertinimu, M. J. skunduose pateikti argumentai ir teiginiai yra nepagrįsti, abstraktūs bei nepaneigiantys padaryto teisės pažeidimo.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinus su apeliaciniu ir atskiruoju skundais matyti, kad juose pagrindinis dėmesys yra skiriamas iš esmės M. J. pateikto skundo dėl Institucijos Nutarimo nagrinėjimo procesui Vilniaus miesto apylinkės teisme. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė lygiateisiškumo, teisingumo principus, o pats bylos nagrinėjimas buvo vienpusiškas ir neobjektyvus.

7. ANK 641 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta XXXVI skyriuje (ANK 639 straipsnis).

8. Kaip matyti iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančio 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžio protokolo turinio (past. – tai atsispindi ir iš apygardos teismo perklausyto teismo posėdžio garso įrašo), bylą nagrinėjant iš esmės ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui duodant žodžiu paaiškinimus, atsakant į teismo užduodamus klausimus, taip pat pasisakant dėl teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų, teismas nutraukė M. J. ir nusprendė, kad byla jau yra išnagrinėta bei paskelbė, kokią dieną ir valandą bus paskelbtas procesinis sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje (b. l. 32–35), kas laikytina procesiniu pažeidimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į gynybą esminiu suvaržymu bei tai yra pagrįstas pagrindas pripažinti, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl ji apygardos teismo panaikintina.

9. Sutiktina su tuo, kad administracinio nusižengimo bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjantis apylinkės teismas turi procesinę teisę nutraukti kalbantįjį (past. – šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktą M. J.), jeigu jis akivaizdžiai kartojasi ar nukrypsta nuo administracinio nusižengimo bylos esmės, nes paaiškinimus žodžiu duodantys asmenys neturi nukrypti nuo nagrinėjamos bylos esmės (ANK 632 straipsnio 5 dalis), tačiau tai nereiškia, kad nutraukus kalbantįjį, teismas turi procesinę teisę iš karto pereiti į bylos nagrinėjimo baigimo fazę ir paskelbti, kada bus skelbiamas procesinis sprendimas byloje. Tokiu atveju, kai nutraukiamas kalbantysis duodantis paaiškinimus, toliau bylos nagrinėjimo metu yra apklausiami liudytojai, išklausomi specialistai, ekspertai (jeigu šie minėti proceso dalyviai yra), paskelbiami byloje surinkti duomenys, su kuriais iki teismo posėdžio administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nebuvo susipažinę (ANK 632 straipsnio 5 dalis), o baigiant administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teisme, yra pradedama klausyti baigiamųjų kalbų, tik po kurių procesine prasme ir yra laikoma, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas baigtas (ANK 632 straipsnio 6 dalis) bei tik tuomet teisėjas gali paskelbti, kada bus paskelbtas procesinis sprendimas byloje. Pažymėtina, kad šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutraukęs kalbantįjį (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį), taip pat nustatęs, jog nėra kitų apklaustinų proceso dalyvių bei nėra reikalinga paskelbti byloje surinktus duomenis, privalėjo pereiti prie baigiamųjų kalbų stadijos ir leisti M. J. ją pasakyti, po ko tik galėjo procesine prasme baigti bylos nagrinėjimą, tačiau asmeniui teisė į baigiamąją kalbą nebuvo suteikta. Sutiktina, kad iš tiesų M. J. galimai kartojosi, taip pat nukrypo nuo nagrinėjamos bylos esmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai galėjo (turėjo procesinę teisę) jį nutraukti, tačiau negalėjo atimti įstatymų leidėjo jam suteiktos (garantuotos) baigiamosios kalbos pasakymo teisės.

10. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o dėl kitų argumentų susijusių su skundžiamos nutarties teisėtumu, pagrįstumu ir joje padarytų išvadų objektyvumu šiuo metu aukštesnysis teismas nepasisako. Administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti M. J. skundą dėl Institucijos Nutarimo iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti M. J. skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.