Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, 40 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad 2002 m. lapkričio 9 d. buvo pareikštas įtarimas G. V., kad jis 2002 m. lapkričio 9 d. apie 1 val., keršydamas už apgadintą automobilį, tyčia padegė jo, ieškovo, ir sutuoktinės S. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko duris, tuo sukeldamas gaisrą. Dėl gaisro padaryta 60 000 Lt turtinė žala. Gaisro metu 55 procentus kūno apdegė jo sūnus O. G., kuris 2002 m. lapkričio 19 d. ligoninėje mirė. Taip pat nuo apdegimų ir sužalojimų 2003 m. kovo 25d. mirė brolis G. G.. Ieškovas apdegė 62 procentus kūno paviršiaus ir 2003 metais jam nustatytas I grupės invalidumas, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Rokiškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02, kurioje G. V. įtariamas padegęs ieškovo butą ir padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 5, 7 p., 135 str. 2 d. 7 p., 187 str. 2 d. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Pšalgauskienė, tačiau ikiteisminis tyrimas byloje buvo vilkinamas. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės veiksmų, organizuojant ir vadovaujant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05, prokurorei dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo paskyrė drausminę nuobaudą, pastabą. Per ilgą tyrimo laiką dėl prokurorės I. Pšalgauskienės netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, įtariamieji asmenys pasislėpė, išvykdami į užsienį. Baudžiamojoje byloje ilgą laiką ieškovas nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu, taip pat ilgai juo nebuvo pripažinta ir Valstybinė ligonių kasa. Nesiimta priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūra 2005 m. kovo 17 d., vadovaujant prokurorei I.Pšalgauskienei, pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0152-05 dėl G. K. melagingų parodymų davimo. Tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų. Tik 2007 m. rugsėjo 3 d. ieškovo prašymu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, tačiau terminas patraukti atsakomybėn G. K. jau buvo praėjęs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl A. A. (K.) ir G. K. melagingų parodymų davimo. Dėl tos priežasties jis negalėjo teismui pateikti civilinio ieškinio ir apskųsti nuosprendžio. Dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo jis nuolat lankydavosi Rokiškio rajono prokuratūroje, teiraudavosi apie nusikaltimo išaiškinimą, ne kartą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydamas nedelsti atliekant ikitesiminį tyrimą ir nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis. Dėl prokurorės I.Pšalgauskienės darbo neoperatyvumo vadovaujant tyrimui įtriamasis G. V. 2004-07-30 išvyko į užsienį ir pasislėpė, o 2006-09-26 išduotas Europos arešto orderis ir paskelbta jo tarptautinė paieška. G. V. iki šiol nepatrauktas atsakomybėn. Kiekvieną kartą apklausiamas jis patirdavo dvasinius išgyvenimus, nuolat turėjo išgyventi nusikaltimo padarymo metu patirtą stresą, kaskart blogėjo sveikata, prasidėjo depresija, nerviniai priepuoliai, susijaudinus pradėdavo drebėti visas kūnas, dėl to jo sveikata kasdien blogėja. Dėl prokurorės I. Pšalgauskienės netinkamo darbo organizavimo paminėtose baudžiamose bylose, jis padarytą žalą sveikatai vertina 40 000 Lt ir prašo priteisti šią sumą iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, A. G. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Mano, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutinka su išvadomis, kurias teismas padarė, remdamasis Generalinės prokuratūros raštais apie ilgą ikiteisminio tyrimo atlikimą. Teismas nurodė, kad prokurorei Irenai Pšalgauskienei pareikšta pastaba už tai, kad ji, organizuodama, kontroliuodama ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudama baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05, aplaidžiai atliko jai pavestas tarnybines pareigas, neužtikrino, kad būtų imtasi visų įstatymo numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Kad ji, neįvertinusi visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, dėl ko ikiteisminio tyrimo atlikimas užsitęsė ir kaltinamoji išvengė baudžiamosios atsakomybės suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Mano, kad klaidos, kurios nebuvo šiurkščios, nėra CK 6. 272 str. 1 d. prasme neteisėti veiksmai, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi šia norma ir ieškinį tenkino iš dalies. Valstybės atsakomybę, kai žala padaroma specialiais valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros, teismo) aktais, reglamentuoja CK 6.272 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos, arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Iš to matyti, kad CK 6.272 str. 1 d. nereglamentuoja žalos, atsiradusios dėl prokuroro klaidų, dėl kurių neišaiškintas nusikaltimas ir nenustatyti baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys, atlyginimo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas iki šiol nebaigtas, lėmė melagingi liudytojų parodymai, be to, pasislėpė įtariamasis. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas Panevėžio apygardos prokuratūroje. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-211/2008, nurodoma, kad įstatymas, įpareigodamas prokurorą ir ikiteisminio tyrimo institucijas atskleisti nusikaltimą per trumpiausią laiką, tokio laiko neapibrėžia. Jis nenustatytas ir jokiuose kituose įstatymuose. Praktika rodo, kad ne visi nusikaltimai, nors ir imamasi aktyvių veiksmų ir galimų priemonių, atskleidžiami. Nusikaltimo atskleidimas, baudžiamasis persekiojimas apima visą kompleksą procesinių ir operatyvinių veiksmų, kurie turi būti teisėti ir atliekami nepažeidžiant konstitucinių asmens teisių ir laisvių. Tokių veiksmų rezultatą, nusikaltimo atskleidimą, lemia ne vien šias funkcijas vykdančių pareigūnų veika, tam turi įtakos ir kiti veiksniai: nusikaltimo kategorijos pavojingumas, jo padarymo aplinkybių sudėtingumas, įrodymai, jų pakankamumas ir kt. Baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05 tyrimas buvo atliekamas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 str. 1 d. Šiame tyrime padarytos prokurorės Irenos Pšalgauskienės klaidos negali būti siejamos su ieškovo A. G. tariama žala. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios sveikatos būklės, nepatogumų ir prokurorės Irenos Pšalgauskienės padarytų klaidų vadovaujant ikiteisminiam tyrimui ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 83-1-521-02 ir baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05 yra priežastinis ryšys. Kokiais įrodymais remiantis buvo padarytos tokios išvados, pirmos instancijos teismas sprendime nemotyvavo ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad prokurorė Irena Pšalgauskienė padarė ieškovui žalą. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tiktai prielaidomis. Teismas nemotyvavo, kuo pasireiškė ieškovo A. G. dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sveikatos būklės pablogėjimas, pažeidė CPK 270 straipsnį, reglamentuojantį sprendimo turinį, nes sprendime netinkamai motyvavo aplinkybes, dėl kurių ieškinį patenkino. Liudytoja, ieškovo A. G. šeimos gydytoja V. Š., teismui nenurodė, kad A. G. sveikata pablogėjo dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose. Priešingai, ji paaiškino, kad ieškovui medžiagų apykaitos liga buvo prieš traumą, tai yra iki nudegimo gaisro metu. Invalidumas jam nustatytas 2003 metais ir kaip pasekmė, atsirado kraujo spaudimo liga, nerviniai dalykai. Yra ir kiti veiksniai, paveldimumas, padidėjęs cholesterolio kiekis. Civilinėje byloje esantys ieškovo asmens sveikatos istorijos išrašas, išrašai iš medicininių dokumentų taip pat nepatvirtina, kad jo sveikata blogėjo dėl prokurorės Irenos Pšalgauskienės veiksmų tiriant nusikaltimus baudžiamosiose bylose. Už šią žalą atsako ne valstybė, o konkretus šią žalą padaręs asmuo, t. y. asmuo, tyčia padegęs ieškovo ir jo sutuoktinės S. G. buto duris ir sukeldamas gaisrą. Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose konstatuota, kad ieškovas daugybę kartų kreipėsi į gydymo įstaigas, tačiau ne dėl prokurorės Irenos Pšalgauskienės veiksmų tiriant nusikaltimus bylose, o dėl nusikaltimo metu patirto sveikatos sutrikdymo, dvasinių sukrėtimų, patirtų dėl artimųjų žūties. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino faktą, kad ieškovo sveikata blogėjo dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo bei dėl paveldimumo, amžiaus. Byloje nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų – padarytos žalos ir priežastinio ryšio, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Pšalgauskienė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo A. G. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nesutinka su Rokiškio rajono teismo sprendime išdėstytais argumentais, laiko sprendimą nepagrįstu. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00521-02 buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų, ne kartą duoti rašytiniai nurodymai Rokiškio rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnams, taikomos procesinės prievartos priemonės, tikrinamos nusikaltimo padarymo versijos, kadangi nusikaltimo atskleidimas apima visą kompleksą procesinių ir operatyvinių priemonių. Greitą nusikaltimo atskleidimą, lemia ne vien tik prokuroro, vadovaujančio ir organizuojančio bylos tyrimą veikla, tačiau ir kiti veiksniai, įrodymai, jų pakankamumas ir pan. Pranešimai apie įtarimus tuoj po nusikaltimo padarymo buvo pateikti eilei asmenų ir šiuo metu nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiam G. V.. Jis buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka tuoj pat po nusikaltimo padarymo. Tačiau nei jis, nei kiti įtariamieji bei liudytojai nedavė reikšmingų bylai parodymų, kitų įrodymų byloje nepavyko surinkti, nors ir toliau buvo vykdomas operatyvinis darbas, apklausiami liudytojai ir pan. Be to, analizuojant šios bylos duomenis, gautoje gaisro specialistų tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad degių skysčių, kurie būtų buvę panaudoti gaisrui sukelti, nebuvo nustatyta. Imtis priemonių dar kartą sulaikyti ar kreiptis į teismą dėl G. V. suėmimo nebuvo tesėto pagrindo. Baudžiamoji byla du kartus buvo pateikta patikrinimui Generalinei prokuratūrai ir jokia drausminė nuobauda dėl šios bylos tyrimo jai nebuvo skirta, jokių neteisėtų veiksmų šioje byloje ji neatliko. Teismas sprendime konstatuodamas, kad liudytoja, šeimos gydytoja V. Š., patvirtino, kad ieškovo sveikatos būklė blogėja, neturi ryšio su jos veiksmais, tiriant nusikaltimą. Ieškovo sveikata pablogėjo būtent po traumos, o padidintu kraujospūdžiu skundžiasi ir jauni žmonės, cukraus svyravimai nepriklauso nuo patirto sužalojimo ar streso. Iš to daro išvadą, kad A. G. sveikatos pablogėjimo negalima sieti su jos, kaip prokurorės veiksmais, tiriant nusikaltimus baudžiamosiose bylose. Ieškovas A. G. neįrodė pačio sveikatos pablogėjimo fakto, vykstant nusikaltimų padarymo aplinkybių tyrimo ir kaltų asmenų išaiškinimo procese, o jo, A. G., sveikatos pablogėjimas yra jo sužalojimo nusikaltimo metu pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovo teiginiai, įšrašai iš medicininių dokumentų, nepatvirtina, kad žala jo sveikatai padaryta prokurorės veiksmais. Už šią žalą atsako ne valstybė, o konkretus šią žalą padaręs asmuo, šiuo atveju asmuo tyčia padegęs ieškovo buto duris ir sukeldamas gaisrą. Ieškovas daug kartų kreipėsi į gydymo įstaigas, būtent dėl nusikaltimo metu patirto sveikatos sutrikdymo, dvasinių sukrėtimų, patirtų dėl artimųjų žūties. CK 6.272 str., pagal kurį valstybės atsakomybė galima tik už tokią žalą, kuri atsiranda dėl neteisėtų procesinių teisinių aktų, taikant procesines prievartos priemones, taip pat teismų sprendimų, nuosprendžių. CK normos nereglamentuoja žalos, atsiradusio dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių neišaiškintas nusikaltimas ir nenustatyti baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys. Įstatymas, įpareigodamas prokurorą ir ikiteisminio tyrimo institucijas atskleisti nusikaltimus, laiko neapibrėžia. Praktika rodo, kad ne visi nusikaltimai, nors imamasi priemonių, atskleidžiami tuoj pat. Nagrinėjamos bylos atveju, galima teigti, kad tokie veiksniai ir buvo: visi įtariamieji bei liudytojai iki 2005 m. davė melagingus parodymus, paminėtina ir gaisrų tyrimo specialistų duota išvada, kad gaisras kilo tarp dviejų durų varčių, bet degių skysčių panaudojimo atvejis nenustatytas, kas paprastai, kaip rodo praktika, naudojama padegimo atvejais. Bute esantys asmenys vaikščiojo į koridorių parūkyti. Visos šios aplinkybės apsunkino bylos tyrimą ir buvo tikrinamos įvairios versijos. Ieškovas ieškinio pagrindu nurodo CK 6.272 str. l d. Civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Visų šių trijų sąlygų egzistavimas yra būtinas, kad būtų galima konstatuoti jog asmeniui padaryta žala dėl pareigūno neteisėtų veiksmų, turi egzistuoti tam tikras ryšys tarp pareigūno veiklos ir atsiradusios žalos. Visų šių sąlygų egzistavimas, nagrinėjant A. G. ieškinį dėl neturtinės žalos nėra įrodytas, t.y., priežastinis ryšys tarp jos, prokurorės Irenos Pšalgauskienės, veiklos ir atsiradusių pasekmių. Neteisėti veiksmai nenustatyti, ieškovas neįrodė ir pačio sveikatos pablogėjimo, susijusios su vykdomu nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kaltų asmenų išaiškinimo procesu. Visi šie nurodyti duomenys rodo, kad A. G. sveikatos sutrikdymas, jos pablogėjimas, nusikalstamos veikos pasekmė.

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros, priteisti 40 000 Lt neturitinei žalai atlyginti. Teigia, kad žala jam padaryta dėl Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės netinkamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje organizavimo ir vadovavimo. Nurodė, kad 2002-11-09 apie 2 valandą buvo padegtos jo ir sutuoktinės S. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys, nuo kurių užsidegė koridoriaus, kambarių sienos, baldai. Gaisro metu nukentėjo jis pats, jo sūnus O. G. ir brolis G. G.. Dėl patirtų sužalojimų jie buvo gydomi Kauno medicinos universiteto klinikose, o O. G. ir G. G. mirė. Mano, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė I. Pšalgauskienė vilkino tyrimą, todėl iki šiol nusikaltimas neatskleistas, kalti asmenys nenustatyti ir nenubausti. Dėl užsitęsusio ikiteismninio tyrimo jis patyrė papildomus dvasinius išgyvenimus, blogėjo sveikata: kilo kraujo spaudimas, prasidėjo depresija, nerviniai priepoliai. Būtent dėl prokurorės I. Pšalgauskienės netinkamo darbo organizavimo šioje baudžiamojoje byloje jo sveikatai padaryta labai didelė žala, kurią vertina 40 000 Lt ir prašo priteisti žalą iš valstybės.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad dėl prokurorės I. Pšalgauskienės veiksmų, netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas, neišaiškinti kalti asmenys, padarę nusikaltimą, ir būtent su tuo susijęs jo sveikatos pablogėjimas, depresija ir kiti sveikatai pasireiškę neigiami reiškinai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais, jo nurodomos aplinkybės negali būti priskiriamos prie Civilinio kodekso, Konvencijos garantuojamų asmens teisių ir laisvių pažeidimų. Ieškovas baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs, jam nebuvo taikytos jokios neteisėtos prievartos priemonės, suėmimas, sulaikymas ir pan. Žinoma, tai nereiškia, kad tam tikrų pareigūnų veiksmų, kurie gali būti pagrindas atsakomybei atsirasti, neįvardijimu paneigiama ieškovo teisę į žalos atlyginimą, jei žala buvo padaryta atitinkamias veiksmais, ar neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-7/2007). Kaip jau minėta, šios rūšies žalos atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Įstatymas reglamentuoja neturtinės žalos vertinimo kriterijus, o būtent: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str.). Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes. Įrodyti žalą ir neteisėtą valstybės pareigūnų, o šiuo atveju prokurorės, veiką ir priežastinį ryšį tarp tos veikos ir atsiradusių pasekmių turi ieškovas (CK 6. 246 - 6. 248 str., CPK 178 str.).