- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-1864-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17975-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- E. V., P. V., Seesam Insurance AS
- Kategorijos
- 2.5.16.10Lizingas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G., atsakovių E. V., P. V. bei atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei E. V. dėl turtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovės E. V. ir ieškovės pagal priešieškinį P. V., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. V., priešieškinį ieškovui A. G. bei atsakovui pagal priešieškinį Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį vėliau patikslinęs prašė iš atsakovės E. V. priteisti 4 631,67 Eur (15 992,20 Lt) žalos už motociklo remontą, 579,24 Eur (2 000 Lt) žalos už netektą aprangą ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-05-06 apie 19:30 val. vairuojant M. G. priklausantį motociklą Honda, važiuojant Upės gatve, nuo Studentų gatvės link Kalvarijų gatvės, apie 40-50 km/h greičiu savo eismo juostoje šiek tiek dešiniau, apie 5-10 metrų atstumu staiga pamatė važiuojamojoje kelio dalyje pėsčiąją mergaitę, kurią kliudė motociklas. Nuo smūgio ir stabdymo motociklas vertėsi, nukrito ant važiuojamos dalies, nučiuožė Upės g. link Kalvarijų g. ir atsitrenkė į spūstyje stovėjusį automobilį. 2013-05-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d., tačiau jis 2013-11-04 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nustačius, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga galėjo būti neatsargūs ir Kelių eismo taisykles pažeidžiantys pėsčiosios P. V. veiksmai, jos kaltė. Minėtame nutarime nurodoma, jog įvertinus tai, kad pėsčioji P. V., neįsitikinusi saugumu ir kad nesutrukdys transporto priemonėms važiuojančioms Upės g., išbėgo į gatvės važiuojamąją dalį, esant intensyviam eismui ne pėsčiųjų perėjoje iš tarp sustojusių automobilių, vairuotojas neturėjo techninių galimybių išvengti šio eismo įvykio, kurio veiksmai atitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jis eismo įvykio metu buvo blaivus. Dėl įvykusio eismo įvykio buvo apgadintas ieškovo vairuotas motociklas, sugadinta motociklininko apranga, todėl už ieškovui kilusią žalą pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį atsako mergaitės P. V. motina E. V.. P. V. neteisėti veiksmai pasireiškė elementarių saugaus eismo reikalavimų nesilaikymu, Kelių eismo taisyklių 49, 51, 55.4 punktų pažeidimu, žala pasireiškė M. G. priklausančio motociklo ir dėvėtos motociklininko aprangos, kuriuos pastarasis neatlygintinos panaudos pagrindu buvo perdavęs ieškovui, sugadinimu. Motociklo žalos dydį ieškovas grindė UAB „Nipon auto“ remonto darbų užsakymo aktu. Nurodė, jog motociklininko apranga buvo įsigyta už 3 000 Lt, o įvertinus nusidėvėjimą, padarytą žalą ieškovas vertina 2 000 Lt ir ją įrodinėjo išrašais iš elektroninių parduotuvių su panašios į turėtos aprangos kainomis. Nurodytą žalą (iš viso 17 992,20 Lt) ieškovas atlygino M. G., todėl, remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, jis turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Atsakovė E. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Be to, atsakovė E. V. ir ieškovė pagal priešieškinį P. V., atstovaujama įstatyminės atstovės E. V., pareiškė priešieškinį ieškovui A. G. ir motociklo Honda valdytojų civilinės atsakomybės draudikui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 050,32 Eur (3 626,55 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ieškovės pagal priešieškinį P. V. naudai, 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo atsakovės E. V. naudai, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl P. V. kaltės, taip pat neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp P. V. veiksmų ir prašomos priteisti žalos. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo sprendžiamas tik ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, o administracinės teisės pažeidimo byla ir medžiaga dėl eismo įvykių tyrimo baudžiamojo proceso tvarka, neturi prejudicinės galios dėl žalos atlyginimo šioje civilinėje byloje. Ieškovas pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalies, Kelių eismo taisyklių 4, 9, 106, 133, 134, 135 punktų reikalavimus, ir būtent ieškovo veiksmai buvo pagrindinė ir tiesioginė sąlyga 2013-05-06 eismo įvykiui kilti. Ieškovas pats yra pripažinęs, kad jam išvydus mergaitę ir motociklui prieš kliudant mergaitę, ši stovėjo kelyje nejudėdama, o ieškovas, užuot elgęsis taip, kaip iš jo reikalauja KET, iki paskutinės akimirkos nesiėmė jokių tinkamų veiksmų, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko, važiuodamas dideliu greičiu, laiku nesuspėjo nei sustabdyti savo motociklo, nei apvažiuoti kliūties (P. V.) nesukeliant pavojaus. Stovinčių spūstyje transporto priemonių vairuotojai praleidinėjo einančius pėsčiuosius, dėl to P. V., atsižvelgdama į tai, kad ją praleidžia automobilių vairuotojai, įsitikinusi, kad nėra artėjančių transporto priemonių, įžengė į kelią manydama, kad tai atlikti bus saugu, kad tokie veiksmai netrukdys transporto priemonėmis. P. V. sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, ieškovui partrenkus mergaitę, ši buvo praradusi sąmonę, apžiūrint P. V. diagnozuota, kad mergaitei buvo nubrozdintas visas veidas, padaryti dešinio akies obuolio nubrozdinimai, taip pat apie 4 cm. ilgio apatinės lūpos žaizda, pažeisti dantys (nuskelti), tarpvietės plyšimas, nubrozdinimai ties abiem keliais, dėl po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mergaitei buvo atliktas pirminis chirurginis lūpos žaizdos ir tarpvietės plyšimo sutvarkymas, vėliau mergaitei buvo išimtos siūlės, ji buvo gydoma lašelinėmis kristalų infuzijomis, analgetikais, antipiretikais, antibiotikais, žaizdų perrišimais. Nukentėjusiajai po įvykio išliko šlaunies skausmai, mergaitė buvo itin nerami, visko bijojo, ją kankino nemiga, ji buvo nuolatos susijaudinusi, dėl ko buvo kreiptasi į vaikų psichologą. Mergaitei taip pat buvo plombuoti du dantys, laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2013-06-11 nukentėjusioji gydėsi sanatorijoje, ant mergaitės kūno liko randai (veido srityje ir po apatine lūpa). Tačiau po taikytų gydymų mergaitės patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, stresas bei nemiga nesibaigė, todėl E. V. nutarė su dukra vykti į Turkiją, tam kad vaikas visiškai atsigautų ir sugytų. Po kelionės mergaitė tapo ramesnė, grįžo į įprasto gyvenimo vėžias. Taigi, dėl patirto sveikatos sužalojimo ieškovės pagal priešieškinį patyrė 1 050,32 Eur (3 626,55 Lt) turtinę žalą (dantų gydymas, medikamentai, kelionės į Turkiją išlaidos), kuri priteistina solidariai iš atsakovų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovės pagal priešieškinį pažymėjo, jog dėl eismo įvykio mergaitė patyrė didelį fizinį skausmą ir šoką, buvo stipriai psichiškai sukrėsta, vėliau irgi jautė stiprius fizinius skausmus, diskomfortą, negalėjo nevaržomai vaikščioti, privalėjo dėvėti atitinkamus drabužius. Dėl sužalojimo mergaitę kankino nemiga, ji buvo sutrikusi ir nerami, negalėjo aktyviai judėti, sportuoti, gėdijosi savo išvaizdos, dėl to buvo sumažėjęs jos bendravimas su aplinkiniais ir savo bendraamžiais. P. V. motina taip pat patyrė neturtinę žalą, kadangi ji labai išgyveno ir jaudinosi dėl dukrai padaryto sveikatos sutrikdymo, rūpinosi dukros gydymu, vyko su dukra į apžiūras, užsiėmimus, pirko vaistus, išgyveno dėl to, kad dukrą reikėjo ilgai gydyti, o pastangos tinkamam dukros sugijimui E. V. sukėlė dvasinius išgyvenimus, papildomas fizines, organizacines ir materialias pasekmes.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovo A. G. ieškinį atmetė, atsakovės E. V. priešieškinį atsakovui A. G. atmetė, atsakovės P. V. priešieškinį atsakovui A. G. atmetė, atsakovės P. V. atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei P. V. iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 105,21 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 105,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-06-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškovės P. V. priešieškinio dalį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga teko ieškovui A. G., eismo įvykio metu buvusio padidinto pavojaus šaltinio valdytoju. Ieškovas P. V. kaltę (didelio neatsargumo forma) įrodinėja ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-11-04 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00476-13 dėl minėto eismo įvykio konstatuotomis aplinkybėmis. Tačiau teismas nesirėmė prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvadomis, kadangi jos, teismo vertinimu, prejudicinės galios civilinėje byloje neturi, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius liudytojų parodymus vertino kaip rašytinius įrodymus pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Bylos nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad pėsčioji P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 49, 55.4 punktuose pėstiesiems apibrėžtas pareigas bei draudimus, nes bėgo per gatvę, tarp važiuojamoje dalyje spūstyje sustojusių automobilių; bėgo per gatvę ne pėsčiųjų perėja, nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų matyti, kad pėsčiųjų perėja buvo jos matomumo zonoje. Tokį pėsčiosios elgesį teismas laikė ypač rizikingu ir neatsargiu. Tačiau teismas pabrėžė, jog vertinant pėsčiosios neteisėtą ir neatsargų elgesį, kaip padidinto pavojaus šaltinio atsakomybę šalinančią sąlygą pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, aktualūs ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojo A. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Civilinėje byloje atliktos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad prieš stabdymą motociklas Honda, vairuojamas A. G., važiavo ne mažesniu, nei 65 km/h greičiu. Ekspertės išvadas dėl motociklo važiavimo greičio taip pat patvirtino liudytojų parodymai, kurie teigė, kad motociklininkas važiavo 50-60, 90, 100-120 km/h greičiu. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teismas darė tikėtiną išvadą, kad ieškovas važiavo net didesniu, nei eksperto akte nurodytu 65 km/h greičiu, ir konstatavo, kad A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, nes viršijo leistiną greitį. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis teismas nustatė, kad įvykio metu Upės gatve eismas buvo intensyvus, matomumas nuo abiejų gatvės važiuojamosios dalies kraštų ribotas (dešinėje stovėjo automobiliai, kairėje lėtai važiavo ištisas automobilių srautas). Ši faktinė situacija leido teismui vertinti, kad A. G. neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti motociklą iki kelyje atsiradusios kliūties (į gatvę išbėgusios pėsčiosios), tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje sprendžiant didesnio pavojaus šaltinio atsakomybės klausimą, ekspertų skaičiavimai dėl techninių galimybių laiku sustoti transporto priemonei judant tam tikru greičiu negali būti vertinami vairuotojo naudai, nes jo pareiga yra visada prireikus reaguoti į kliūtį. Įvertinęs ekspertės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl atliktų ekspertinių skaičiavimų vairuotojo naudai, teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad jeigu motociklo vairuotojas šio įvykio atveju būtų važiavęs ne didesniu nei 50 km/h greičiu ir reagavęs stabdymui, toje pačioje vietoje kaip nurodyta Eismo įvykio vietos plane, tai būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, nes P. V. tikėtina, būtų turėjusi laiko nubėgti papildomą atstumą tokiu būdu būtų išvengta susidūrimo. Apibendrinęs aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad įvykio atveju A. G. nesiėmė visų įmanomų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų susidūrimo su pėsčiąja, t. y. jis nepradėjo laiku stabdyti transporto priemonės. Ekspertė teismo posėdžio metu nurodė, kad P. V. buvo partrenkta dar važiuojančio motociklo, o tai leido teismui daryti išvadą, kad būtent leistino greičio viršijimas buvo pagrindinė priežastis, kuri sutrukdė A. G. laiku reaguoti į kliūtį ir iš karto stabdyti transporto priemonę, kad būtų išvengta susidūrimo. Ieškovas nepajėgė laiku sustabdyti automobilio ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, o dėl sąmoningai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl kilę padariniai buvo ieškovo KET pažeidimų rezultatas ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismas darė išvadą, kad eismo įvykio atveju abiejų eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, todėl dėl eismo įvykio kilimo ir atsiradusių padarinių yra kalti (didelis neatsargumas) abu eismo dalyviai. Teismas vertino, kad P. V. kaltės (didelio neatsargumo forma) dalis dėl kilusio eismo įvykio yra 50 proc., A. G. kaltės (didelio neatsargumo firma) dalis – 50 proc. (CK 6.248 str.). Teismas darė išvadą, kad byloje P. V. įrodė patirtą žalą dėl sveikatos sužalojimo 240,42 Eur sumoje (odontologo paslaugos ir higienos priemonės), o išlaidos kelionei į Turkiją, teismo vertinimu, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismas, vertindamas P. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog eismo įvykio metu jai padaryti sveikatos sužalojimai medikų buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sužalojimas, padariniai nebuvo labai sunkūs, dėl padarytų sveikatos sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, ji gydyta stacionare 10 dienų, sanatorinis gydymas truko 20 dienų. Duomenų, kad būtų ypač pablogėjusi P. V. gyvenimo kokybė ar pastarosios sveikatos sužalojimo padariniai būtų turėję didelę įtaką jos mokymuisi, į bylą nepateikta. Duomenų, kad po patirto sveikatos sužalojimo būtų nustatyti liekamieji reiškiniai iš medicininių dokumentų išrašų nenustatyta, byloje tokių duomenų taip pat nepateikta. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės amžių (nepilnametė), patirtą fizinį skausmą, stresą dėl įvykio, emocinį sukrėtimą, patirtus sužalojimus ir jų pobūdį, įvertino tai, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojas tiesiogiai nesiekė eismo įvykio pasekmių, o pačios nukentėjusiosios neatsargus ir rizikingas elgesys tai pat priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Siekdamas abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika, teismas vertino, kad P. V. priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas nesivadovavo priešieškinyje nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, kadangi nurodomų civilinių bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skyrėsi. Teismas nekvestionavo, kad E. V. patyrė emocinius išgyvenimus dėl dukters sužalojimo, tačiau byloje nebuvo nustatytų išimtinių aplinkybių egzistavimo, kurios būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą atsakovei E. V.. Be to, teismas pažymėjo, kad E. V. turėjo įstatymo nustatytą pareigą prižiūrėti savo nepilnametę dukrą P. V. taip, kad būtų išvengta eismo įvykio ir dėl jo atsiradusių neigiamų padarinių. Dėl nurodytų argumentų atsakovės E. V. reikalavimą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė. Nustatęs, kad ieškovės pagal priešieškinį P. V. reikalaujama turtinė ir neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje numatytos draudimo sumos, proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimo daliai (patenkinta 50 proc.) ieškovei P. V. priteisė iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 105,21 Eur (210,42 Eur * 50 proc.) turtinės žalos atlyginimo ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškovė P. V. reikalavimą atsakovui draudimo kompanijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Ieškovės pagal priešieškinį P. V. reikalavimą atsakovui A. G. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas laikė nepakankamais ieškovo pateiktus įrodymus žalai ir jos dydžiui nustatyti, ieškovas byloje atstovaujamas kvalifikuoto teisininko (advokato padėjėjo), įrodymų pakankamumo klausimas atsakovės buvo keliamas tiek procesiniuose dokumentuose tiek rengiantis bylos nagrinėjimui parengiamųjų teismo posėdžių metu, tačiau ieškovas savo teise teikti papildomus įrodymus dėl žalos dydžio nesinaudojo. Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė faktiškai patirtos žalos ir jos dydžio, todėl jo reikalavimą dėl 17 992,20 Lt žalos atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, prašo pakeisti sprendimą dalyje, kur iš atsakovo pagal priešieškinį Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, priteistą 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo P. V., priteistiną neturtinės žalos dydį mažinant 50 proc., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ginčo eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių kaltės ir kad P. V. patirta neturtinė žala dėl 2013-05-06 eismo įvykio yra 1 000 Eur. Tačiau teismas nepagrįstai priteistino neturtinės žalos atlyginimo ieškovei P. V. nesumažino 50 proc. dėl abipusės eismo įvykio dalyvių kaltės. Apelianto nuomone, neturtinės žalos dydis, kaip ir turtinės žalos dydis, turėjo būti mažinamas 50 proc., ko pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepadarė.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti sprendimą toje dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės E. V. 2 605,45 Eur žalos atlyginimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad remiantis bylos medžiaga ir joje esančia įrodymų visuma yra akivaizdu, jog buvo padaryta žala tiek motociklui, tiek motociklininko aprangai. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovas pateikė visus jo turimus ir galimus pateikti įrodymus. Ieškovui prašoma priteisti žala kilo jau atlyginus nuostolius dėl sugadintų daiktų jų savininkui M. G., kuri buvo atlyginta 2014 m. balandžio 16 d. susitarimo tarp A. G. ir M. G. dėl žalos atlyginimo pagrindu. Be to, nors pats susitarimas jau savaime parodo, jog ieškovas patyrė žalą dėl įvykusio eismo įvykio, šiam dydžiui patvirtinti ieškovas pateikė papildomus įrodymus patvirtinančius remonto darbų vertę (UAB „Nipon auto“ raštas) ir motociklininko aprangos kainas (UAB „MOTO4U“ raštas ir elektroninių parduotuvių išrašai). Šie įrodymai buvo pateikti siekiant patvirtinti ir pagrįsti ieškovo atlygintų nuostolių turto savininkui dydį. Todėl teismo argumentai, atmetant reikalavimą dėl žalos, jog nurodyta transporto priemonė nebuvo remontuota, yra nepagrįsti, nes būtent remiantis reikalingo remonto darbų kaina, ieškovas atlygino nuostolius turto savininkui. Taip pat yra nepagrįsti teismo argumentai, atmetant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jog ieškovas nepateikė motociklininko aprangos įsigijimo ir sugadinimo įrodymų. Iš visos bylos medžiagos yra akivaizdu, kad žala buvo padaryta. Tuo tarpu kaip ir kiekvienas eilinis asmuo, įsigyjantis aprangą, taip ir šiuo atveju turto savininkas nėra išsaugojęs įsigijimo kvitų ar kitų įsigijimo vertę patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovas objektyviai neturėjo galimybių pateikti tokius įrodymus. Tačiau yra akivaizdu, kad įvykus eismo įvykiui, kai motociklas vertėsi ir čiuožė, buvo sugadinta ir motociklininko apranga. 2013-05-06 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole policijos pareigūnų buvo užfiksuoti tik išoriškai matomi motociklo sugadinimai. Tuo tarpu su pagrindinėmis dalimis susijusios kitos detalės, t. y. įvairūs laikikliai, varžtai ir kt., nebuvo ir objektyviai negalėjo būti užfiksuoti policijos pareigūnų surašytame protokole, kadangi poreikį keisti tokias detales gali įvertinti tik specialistas, atlikęs motociklo apžiūrą, kas ir buvo atlikta UAB „Nipon auto“. Dėl šių priežasčių ir nesutampa policijos apžiūros protokole ir UAB „Nipon auto“ rašte užfiksuotos detalės. Sprendime nurodytos teismo abejonės dėl motociklo remonto ekonominio tikslingumo yra nepagrįstos. Kaip ir pats teismas savo sprendime konstatavo, motociklą M. G. pardavė nesuremontuotą. Tuo tarpu vien nesuremontuoto motociklo kaina, jį parduodant 2015 m. rugsėjo 19 d. buvo 3 500 Eur (11 998 Lt) (tai patvirtina teismo posėdžio metu į bylą pateikta motociklo pirkimo-pardavimo sutartis), kas tik patvirtina, kad motociklo remontas buvo ekonomiškai tikslingas (nes priešingu atveju transporto priemonė būtų parduodama į metalo laužą už ženkliai mažesnę kainą).
Apeliaciniu skundu atsakovė E. V. ir atsakovė P. V. prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl priteistos turtinės, neturtinės žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pakeisti sprendimą dalyje dėl P. V. ir E. V. naudai priteistos turtinės žalos dydžio, neturtinės žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: 1) Solidariai priteisti atsakovės P. V. naudai 1 050,32 Eur (t. y. 3 626,55 Lt) turtinės žalos atlyginimą iš atsakovų A. G. ir Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS LR veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą; 2) Solidariai priteisti ieškovės ir apeliantės P. V. naudai 4 344 Eur (t. y. 15 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų A. G. ir Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS LR veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą; 3) Solidariai priteisti atsakovės apeliantės E. V. naudai 1 448,10 Eur (t. y. 5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų A. G. ir Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS LR veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą; 4) Solidariai priteisti atsakovės E. V. naudai 1187,67 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 241,62 EUR už ekspertizės akto Nr. 11-332(15) atlikimą; ir solidariai priteisti ieškovės ir apeliantės E. V. naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą iš atsakovų A. G. ir Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS LR veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. Apeliantė taip pat prašo prijungti prie bylos 2016-02-14 epikrizę iš ligos istorijos 16-6390, nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas nustatė neteisingą apeliantės P. V. kaltės laipsnį, nes apeliantės P. V. kaltės dalies dėl 2013-05-06 eismo įvykio nėra 50 proc. Nukentėjusioji P. V., atsiradusi važiuojamojoje kelio dalyje, neprarado galimybės pastebėti link jos artėjančio A. G. vairuojamo motociklo, nukentėjusioji šios galimybės nebūtų turėjusi, net jeigu būtų ėjusi ypač lėtai, nes motociklas HONDA važiavo ženkliai viršydamas leistiną greitį. Nukentėjusioji P. V. atsidūrė važiuojamojoje kelio dalyje įsitikinusi, kad jos atžvilgiu važiuojančių transporto priemonių tuo momentu nebuvo, be to, ją praleido automobilių vairuotojai (važiavę nuo Kalvarijų g. pusės). Taigi P. V. įžengė į kelią, matydama, kad tuo momentu tai atlikti buvo saugu, įsitikinusi, kad tuo momentu tokie jos veiksmai netrukdo transporto priemonėms ir eismui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. V. nepažeidė tuo metu galiojusios KET redakcijos 49 p. ir 55.4 p. nuostatų. 2013-05-06 eismo įvykis įvyko išimtinai tik dėl motociklo HONDA vairuotojo neatidumo, neatsargumo ir nerūpestingumo. Motociklo HONDA vairuotojas iki paskutinės akimirkos nesiėmė jokių tinkamų veiksmų, kad eismo įvykio būtų išvengta, nors tokią galimybę objektyviai turėjo. Pėsčioji P. V. buvo jo matomumo zonoje, be to, kaip teisingai nurodyta priimtame sprendime, pėsčioji buvo partrenkta važiuojančio motociklo, o ne stabdančio. Aplinkybę, kad mergaitė buvo partrenkta važiuojančios transporto priemonės byloje 2015-11-30 posėdžio metu patvirtino ir ekspertė L. L.. Ta aplinkybė - ar P. V. būtų judėjusi labai lėtai, ar labai greitai, ar vidutiniu greičiu - nekeičia esmės. Byloje atliktas ekspertizės aktas neginčytai patvirtina, kad A. G. viršijo leistiną greitį, turėdamas techninę galimybę neišvengė P. V. partrenkimo. Vadinasi eismo įvykį išskirtinai sąlygojo A. G. elgesys ir veiksmai. Jeigu A. G. būtų atsižvelgęs į tuo metu buvusias važiavimo sąlygas, pasirinkęs ir važiavęs saugiu greičiu, pėsčioji P. V. būtų perėjusi gatvę ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi P. V. elgesys ir sprendime įvardyti pažeidimai neduoda pagrindo išvadai, kad P. V. veiksmai turėtų priežastinį ryšį su 2013-05-06 eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ir nukentėjusioji P. V. nėra atsakinga už eismo įvykio kilimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nustatytos turtinės žalos atlyginimą 50 proc., t. y. nuo 210,42 Eur (t. y. 726,55 Lt) iki 105,21 Eur. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad 839,89 Eur (2 900 Lt) turtinė žala yra neįrodyta. Aplinkybes, kad po patirtų sužalojimų P. V. gydėsi, vyko į užsienį delfinų terapijai byloje patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, bet ir E. V. duoti parodymai. Dėl to, apeliančių įsitikinimu, turtinė žala 839,89 EUR sumai yra įrodyta ir turėjo būti priteista. Be to, nei A. G., nei atsakovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, LR veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo ir neįrodė, kad delfinų terapija buvo nereikalinga ar netikslinga, neturėjo įtakos nukentėjusiosios gijimui. Į bylą pateiktas UAB sanatorijos “Pušyno kelias” medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2013-06-11 nukentėjusioji P. V. gydėsi sanatorijoje. Tačiau po taikytų gydymų mergaitė buvo vis dar sutrikusi ir įsitempusi. Jos patirtas skausmas, dvasiniai išgyvenimai, stresas bei nemiga nesibaigė. Atsižvelgiant į tai, taip pat į gydytojų rekomendacijas ir patarimus, būtiną užimtumo-poilsio-mitybos rėžimo taikymą, apeliantė E. V. nutarė vykti į Turkiją, kur vaikui ir toliau būtų taikomas užimtumo-poilsio-mitybos rėžimas, atlikta delfinų terapija. Taigi UAB sanatorijos “Pušyno kelias” medicininių dokumentų išrašas (rašytinis įrodymas) patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo rekomenduotas užimtumo-poilsio-mitybos rėžimas. Tokia gydytojų rekomendacija buvo būtina ir reikalinga tikslu visiškai sugyti. Teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas, padidinant šią žalą iki 4344 Eur, nes nukentėjusioji P. V. patyrė pakankamai ženklius sveikatos sužalojimus, dvasinius išgyvenimus, sužalojimo padariniai turėjo ir turi didelę įtaką jos tolesniam gyvenimui. Atsakovė nurodė, kad įvykio padariniai turėjo įtakos jos sveikatai, 2016-02-14 jai įvyko persileidimas, neturtinė žala vaiko tėvams gali būti priteisiama. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi P. V. nėra atsakinga dėl įvykio, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neturėjo būti sumažintos. Išlaidos ekspertizei, t.y. 241,62 Eur turėjo būti atlygintos atsakovei, nes ekspertizės aktas buvo jai palankus. Kadangi ieškinys buvo atmestas, ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Atsakovė patyrė 1187,67 Eur atstovavimo išlaidų, jos visos turėjo būti priteistos. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos, nes ieškinys buvo atmestas.
2016-06-14 byloje gautas atsakovės atstovo prašymas priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas atsakovei E. V. sumoje 920 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo A. G. ir atsakovo Seesam Insurance AS skundai atmestini, atsakovės ir nepilnametės P. V. atstovės E. V. skundas dalinai tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių procesinę padėtį, todėl šioje nutartyje nurodo, kad šalys byloje turėjo būti įvardijamos sekančiai – ieškovas A. G., atsakovė ir nepilnametės P. V. įstatyminė atstovė E. V., atsakovas Seesam Insurance AS, LR veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, todėl toliau byloje proceso dalyviais bus įvardijami asmenys pagal šią procesinę padėtį. Byloje buvo nagrinėjamas ieškovo A. G. ieškinys ir atsakovės bei nepilnametės P. V. atstovės E. V. priešieškinys ieškovui A. G. ir atsakovui Seesam Insurance AS.
Dėl nukentėjusiosios P. V. didelio neatsargumo ir eismo įvykio kilimo priežasties
Atsakovės E. V. argumentai, jog teismas nustatė neteisingą apeliantės P. V. kaltės laipsnį, nes apeliantės P. V. kaltės dalies dėl 2013-05-06 eismo įvykio nėra 50 proc., dalinai pagrįsti.
Teismo nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė, 2015-06-29 ekspertizės akte buvo atsakyta į klausimus, koks buvo motociklo greitis betarpiškai prieš įvykį, ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei būtų važiavęs 50 km/val. greičiu? Ekspertas pateikė išvadą, kad motociklas prieš įvykį važiavo 65 km /h greičiu, kad turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jei būtų važiavęs 50 km/val. greičiu, bei turėjo tokią galimybę ir važiuodamas 65 km/h greičiu. Ekspertas 2015-12-01 teikė eksperto akto patikslinimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti pėsčiosios nuo pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tai vienareikšmiškai negalima duoti išvados, ar vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, važiuodamas 50 km/h greičiu, nes negalima vienareikšmiškai nustatyti, kokį atstumą pėsčioji judėjo vairuotojo matomumo zonoje. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog motociklas važiavo 65 km/h greičiu, buvo padaryta remiantis ekspertizės išvada, todėl, konstatavus iš vairuotojo pusės, t.y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojo Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl važiavimo greičio, esant eksperto išvadai, jog ir tokiu greičiu važiuodamas jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, daryti išvadą, jog dėl autoįvykio nėra vairuotojo kaltės, nebuvo pagrindo. Padarius išvadą, kad vairuotojas yra kaltas dėl autoįvykio, ta aplinkybė, kad mergaitė išbėgo į kelią ne perėjoje, tuo nesilaikydama Kelių eismo taisyklių reikalavimų, negali būti vertinama kaip nukentėjusiosios didelis neatsargumas, nes pėsčiajam einant per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, jam būnant pakankamai atsargiu, šis pažeidimas nesąlygoja autoįvykio. Būtent transporto priemonę vairuojančiam asmeniui taikomi padidinti atsargumo reikalavimai, nes jo vairuojama transporto priemonė kelia grėsmę kitam eismo dalyviui - pėsčiajam. Nukentėjusioji P. V., atsiradusi važiuojamojoje kelio dalyje, praėjo tarp automobilių, kurie judėjo lėtai priešinga, nei motociklas, kryptimi. Tuo atveju, jei ieškovas būtų važiavęs leistinu greičiu, tikėtina, kad pėsčioji būtų galėjusi jį pastebėti, be to, tokiu atveju, tikėtina, ieškovas būtų galėjęs pastebėti pėsčiąją ir sustabdyti motociklą.
Tuo atveju, jei nustatoma didesnio pavojaus šaltinio valdytojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir šis pažeidimas yra priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, būdamas kaltas dėl autoįvykio, tik dalinai atsakingas už padarytą žalą. Tuo atveju, jei nebūtų vairuotojo kaltės, dėl didelio nukentėjusios neatsargumo, tai įrodžius, vairuotojas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės CK 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau šiuo atveju byloje pateikti įrodymai dėl vairuotojo padaryto pažeidimo, todėl konstatuotina, kad vairuotojas važiavo neatsižvelgdamas į eismo intensyvumą, neatsižvelgdamas į tai, kad matomumas jam buvo apribotas priešpriešinėje eismo juostoje judėjusio transporto, todėl visi šie pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad vairuojamos transporto priemonės vairuotojo atsakomybę apdraudęs draudikas turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos ir jų dydžio
Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji P. V. nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, kadangi jos didelis neatsargumas nenustatytas, kuriam esant didesnio pavojaus šaltinis, kokiu buvo šiuo atveju ieškovas, neprivalėtų atlyginti žalos, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlygintina turtinė ir neturtinė žala turi būti mažinama, nepagrįsta. Teismas sumažino nustatytos turtinės žalos atlyginimą nuo 210,42 Eur (t. y. 726,55 Lt) iki 105,21 Eur, nustatęs, kad dėl žalos atsiradimo yra 50 procentų nukentėjusios kaltės, tačiau, padarius išvadą, kad didesnio pavojaus šaltinio atlygintina žala negali būti mažinama ( CK 6.270 straipsnio 1 dalis ) , kolegija padidina priteistą turtinę žalą iki 210,42 Eur. Atsakovės nurodyti argumentai, jog 839,89 Eur (2 900 Lt) turtinė žala buvo įrodyta, atmestini. Teismas pripažino, jog po patirtų sužalojimų P. V. gydėsi, vyko į užsienį delfinų terapijai, dėl to atsakovė turėjo 839,89 EUR sumai išlaidų, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios išlaidos buvo būtinos, nes žalą sudaro ne tik pagrįstos, bet ir būtinos išlaidos, todėl atsakovei nepateikus įrodymų, kad tik tokio pobūdžio gydymas padėjo pasveikti mergaitei, šios išlaidos nepripažintinos būtinomis. Atsakovė nurodė, jog į gydytojų rekomendacijas ir patarimus, būtiną užimtumo-poilsio-mitybos rėžimo taikymą, apeliantė E. V. nutarė vykti į Turkiją. Gydymuisi nustačius užimtumo-poilsio-mitybos režimą nebuvo būtina vykdyti į Turkiją, todėl pagrįstai teismas nepripažino atsakovės nurodytų delfinų terapijai išlaidų būtinomis.
Atsakovės prašymas padidinti priteistą neturtinę žalą atmestinas, nes nurodyti argumentai, jog P. V. patyrė pakankamai ženklius sveikatos sužalojimus, dvasinius išgyvenimus, sužalojimo padariniai turėjo ir turi didelę įtaką jos tolesniam gyvenimui, negali būti pagrindu padidinti priteistą neturtinę žalą. Kadangi įstatymo normos nenumato, kokio sužalojimo sunkumo atveju koks turi būti priteisiamas žalos dydis ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tai turi būti nustatoma atsižvelgiant į teisminę praktiką analogiškose bylose. Atsakovei nepateikus argumentų, jog teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiško sužalojimo bylose, pripažintina, kad 1000 Eur neturtinės žalos dydis buvo nustatytas pagrįstai.
Atsakovės E. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos pritesimo buvo atmestas pagrįstai, nes ta aplinkybė, jog motina buvo kartu su mergaite įvykio metu ir neprižiūrėjo jos tinkamai, t.y. kad mergaitė neitų per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, leidžia daryti išvadą, kad ji pati savo elgesiu sąlygojo įvykio kilimą, todėl jai negali būti atlyginama neturtinė žala.
Ieškovo skundas atmestinas, padarius išvadą, kad tenkintinas atsakovės skundas dėl nukentėjusios kaltės įvykiui kilti. Atsakovo – draudiko apeliacinis skundas atmestinas, nes padarius išvadą, kad P. V. padaryta 1000 Eur neturtinė žala, šią žalą turi atlyginti transporto priemonės draudikas.
Atsakovės prašymas priteisti žalą iš ieškovo ir atsakovo –draudiko solidariai atmestinas, nes draudėjas turi atlyginti žalą tuo atveju, jei jos neatlyginti draudėjo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovei E. V. turi atlyginti išlaidas, turėtas apmokėjimui už ekspertizę atsakovas, iš kurio priteisiama žala - Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. Taip pat jos turėtas atstovavimo išlaidos turi dalinai atlyginti atsakingas pagal reikalavimą atsakovas. Nustatoma atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma - 541,62 Eur, į šią sumą įskaitant išlaidas ekspertizei ir atstovavimo išlaidų dalį. Tai, kad atsakovės reikalavimai buvo patenkinti dalinai, yra pagrindu mažinti priteistinas atstovavimo išlaidas.
Ieškovo reikalavimai byloje buvo atmesit, todėl jo turėtų išlaidų neturi atlyginti atsakovė, kurios reikalavimai buvo dalinai patenkinti. Atsakovės E. V. turėtas atstovavimo išlaidas turi atlyginti ne asmuo, kurio atžvilgiu jos reikalavimai atmesti, bet atsakovas, iš kurio priteistas žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas procesinio veiksnumo neturinčiai nepilnametei, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina, teismui pažeidus CPK 38 straipsnio 4 dalies reikalavimą, jog nepilnamečių iki 14 metų interesus teisme atstovai jų atstovai pagal įstatymą, bei netinkamai įvertinus įrodymus dėl to, kas byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės atstovo prašymas priteisti 920 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme , tenkintinas dalinai, atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkintas skundas tik dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, bei pakeisti teismo motyvai dėl nukentėjusiosios kaltės. Priteistina 50 Eur atstovavimo išlaidų.
Teismo sprendimas keičiamas ir dalyje naikinamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą nukentėjusiajai P. V. iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiantį per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą turtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 210,42 Eur. Teismo sprendimo dalį, kuria P. V. priteista 115,42 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiantį per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą atsakovei E. V. 541,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės E. V. ieškovui A. G. 376,50 Eur ir priteista iš A. G. atsakovei E. V. 714,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir prašymus atmesti.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei E. V. iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.