Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. I., jo atstovui advokatui Algiui Kojalai,

teismo posėdyje išnagrinėjusi N. I., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. I. 2020 m. kovo 3 d., apie 17.55 val., Vilniuje, Antakalnio g. 128, degalinės plovykloje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo, atsitrenkė į užsidariusius plovyklos vartus ir juos apgadino. Tokiais savo veiksmais N. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 114 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą.

Taip pat N. I. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais N. I. kaltinamas pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. I. teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei paaiškino, kad jis gyvena netoliese protokole nurodytos plovyklos ir toje degalinėje praktiškai būna kiekvieną dieną. Protokole nurodytą dieną jis įvažiavo į plovyklą nusiplauti automobilio, užvažiavo ant vieno bėgio, pamatė, kad blogai įvažiavo, bandė sugrįžti, truputį pavažiuodamas atbulas. Tuo metu nusileido plovyklos vartai ir jis automobilio kabliu galimai į juos įsirėmė, tačiau jokio susidūrimo garso neišgirdo. Nusiplovęs automobilį, jis iš degalinės išvažiavo. Išvažiavęs jis apžiūrėjo savo automobilį, kuris yra pakankamai didelis, nes lyg pojūtis kažkoks buvo, tačiau ant jo jokių apgadinimų nepastebėjo. Praėjus porai mėnesių nuo šio įvykio ji surado policijos pareigūnai ir, sužinojęs apie apgadintus plovyklos vartus, jis nuvažiavo į degalinę, norėdamas geranoriškai viską sutvarkyti, įvykio vaizdo įrašą matė. Prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu N. I. pripažino savo kaltę bei nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. vairavo automobilį Mercedes Benz R350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Lankėsi plovykloje „Baltic Petroleum“, Antakalnio g. 128. Manevruodamas plovykloje kliudė pakeliamus garažo vartus. Tokio įvykio nepajautė ir nepastebėjo. Automobilio civilinis draudimas galioja ir tikrai būtų jį suforminęs. Savo kaltę pripažįsta ir labai apgailestauja dėl padaryto nusižengimo (b.l. 13).

Be N. I. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rintinės vyriausiojo patrulio D. A. 2020 m. kovo 4 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 4 d., apie 08.20 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Antakalnio g. 128 „Baltic Petroleum“ degalinėje automobilis Mercedes, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 3 d. apgadino plovyklos vartus ir pasišalino apie įvykį nepranešęs. Policijos pareigūnams apie 09.00 val. atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi degalinės atstovė J. M., kuri paaiškino, kad 2020 m. kovo 3 d., apie 17.55 val., plovykloje automobilis Mercedes, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga kliudė ir apgadino plovyklos vartus. Automobilis po įvykio pasišalino. Įvykis yra nufilmuotas (b.l. 3);

- 2020 m. kovo 4 d., val. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti apgadinti degalinės, esančios Antakalnio g. 128, Vilniuje, automobilių plovyklos vartai (b.l. 4);

- J. M. (degalinės vadovės) 2020 m. kovo 4 d. duotais paaiškinimais, kad 2020 m. kovo 3 d., apie 17.55 val., pilkos spalvos automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) plovykloje pozicionavo blogai automobilį ir manevruodamas atbuline eiga, kliudė su kabliu plovyklos įvažiavimo vartus, kurie tuo metu užsidarinėjo. Vairuotojas apie įvykį degalinės operatorei nepranešė ir pasišalino (b.l. 6);

- UAB „Baltic Petroleum“ 2020 m. kovo 20 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad degalinei yra padaryta 1568,59 Eur be PVM žala, taip pat pateiktas vaizdo įrašas (b.l. 7);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad pilkos spalvos automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra N. I. individuali įmonė (b.l. 8);

- UAB „Baltic Petroleum“ pateiktu vaizdo įrašu iš degalinės, esančios Antakalnio g. 128, Vilniuje. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas į degalinės plovyklą įvažiuojantis pilkos spalvos automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas N. I.. Automobilis pavažiavęs į priekį, pajuda atgal ir tuo metu užsidaro plovyklos pakeliamieji vartai. Tada automobilis vėl pajuda į priekį, sustoja ir prasideda plovimo procesas, kuriam pasibaigus, automobilius išvažiuoja iš plovyklos. (b.l. 15).

Bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, iš kurios matyti, kad jo vairuojamas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. kovo 21 d., taip pat UAB „Baltic Petroleum“ pranešimą bei kitus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog žala degalinei dėl sugadintų vartų yra atlyginta visiškai.

Taigi įvertinęs minėtus surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog N. I. veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius), kadangi jis, vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo nepakankamai atidus, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti yra pakankamai saugu, kliudė nusileidžiančius plovyklos vartus bei juos apgadino, todėl jis baustinas už nurodyto nusižengimo padarymą.

Pažymėtina tai, kad administracinio nusižengimo protokole N. I. padaryta veika – KET pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius - buvo klaidingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, be kita ko nurodant šio įstatymo galiojimo laiką iki 2020 m. sausio 1 d. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad administraciniai nusižengimai, kurių padarymu yra kaltinamas N. I., buvo padaryti 2020 m. kovo 3 d., t.y. tuo metu, kai minėta protokole nurodyta įstatymo redakcija jau nebegaliojo. Atitinkamai atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius, nuo 2020 m. sausio 1 d. yra numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Šis apsirikimas taisytinas, nes administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnio dalį (ANK 617 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad administracinio nusižengimo protokole N. I. inkriminuotas ir nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012 dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo, kuris atitinka ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalių sudėtį).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Jeigu asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. I. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek teismo posėdžio metu savo kaltės dėl eismo įvykio neneigė, teigdamas, jog bandydamas gerai ant bėgių pastatyti automobilį plovykloje, jis truputį pavažiavo atgal ir tuo metu pradėjo nusileidinėti plovyklos pakeliamieji vartai. Jis jokio susidūrimo garso neišgirdo, nors kažkoks pojūtis buvo. Išvažiavęs, jis apžiūrėjo savo automobilį, tačiau nepamatęs jokių apgadinimų ant savo automobilio, buvo įsitikinęs, kad nieko neįvyko.

Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi juos iš dalies patvirtina pateiktas degalinės vaizdo įrašas. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą matyti, kad plovyklos viduje, dar net neprasidėjus automobilio plovimo procesui, nuolat girdimas veikiančių įrenginių garsas, todėl N. I. nurodyta aplinkybė, kad jis neišgirdo jokio susidūrimo garso yra nepaneigta ir, teismo vertinimu, įtikinama. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad N. I. iš pradžių užvažiavo ant vieno plovyklos bėgio, todėl, bandydamas tinkamai pastatyti automobilį, jis truputį pavažiavo atgal, tuo metu pradėjo nusileidinėti plovyklos pakeliamieji vartai ir jis tada pavažiavo į priekį. Jokios išskirtinės reakcijos N. I. elgesyje nusileidžiant plovyklos vartams nesimatė, taip pat iš pateikto vaizdo įrašo nesimato, kad N. I. būtų akivaizdžiai neblaivus ar būtų kitokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad asmuo galėjo siekti sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, norėdamas nuslėpti atitinkamas aplinkybes ir pan. Pastebėtina ir tai, jog vaizdo įraše akivaizdžių plovyklos vartų apgadinimų taip pat nesimato.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, jog jis protokole nurodytoje degalinėje lankosi praktiškai kiekvieną dieną, todėl jam neabejotinai yra gerai žinoma, kad visa degalinės teritorija, įskaitant ir plovyklos vidų, yra filmuojama, taip pat įvertinus tai, kad jis nuo pat pradžių savo kaltės dėl pačio įvykio neneigė, jo automobilis nusižengimo padarymo metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, UAB „Baltic Petroleum“ jokių pretenzijų N. I. neturi – žala yra visiškai atlyginta, taip pat įvertus tai, kad plovyklos vartai buvo apgadinti iš vidaus (uždaroje patalpoje), veikiant plovimo įrenginiams, kur nėra jokios galimybės išlipti iš automobilio ir pažiūrėti, ar kas nors neatsitiko, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog N. I., išvažiuodamas iš degalinės, siekė apsunkinti įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą. Minėta, kad vaizdo įraše akivaizdžių plovyklos vartų apgadinimų taip pat nesimato (padaryta pakankamai didelė 1568, 59 Eur žala yra siejama su tuo, kad dėl mažo įlenkimo reikia keisti visus vartus), bei nepaneigta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas patirtas kažkoks pojūtis galėjo būti siejamas su tuo, kad jo automobilis iš pradžių netinkamai įvažiavo į plovyklos vidų (užvažiavo ant vieno plovyklos bėgio, dėl ko buvo manevruojama ir pan.). Kita vertus, N. I. nurodyta aplinkybė, kad išvykęs iš plovyklos jis visgi apžiūrėjo savo automobilį ir neradęs ant jo jokių apgadinimų nusprendė, kad nieko neatsitiko, taip pat leidžia daryti išvadą, kad N. I. gerai nesuprato sukėlęs eismo įvykį ir iš degalinės išvažiavo sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena N. I. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (tyčios) (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 417 straipsnio 7 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą N. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius N. I. – neteistas, per paskutinius penkerius metus penkis kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 2). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, N. I. skirtinas ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

N. I. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą.

N. I. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20115180083.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).