Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo, A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad jis būdamas darbdaviu, leido nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. imtinai dirbti statybos darbus N. Š. nesudaręs su juo minėtu laikotarpiu rašytinės darbo sutarties, nepranešęs apie jo įdarbinimą VSDFV Vilniaus skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. Šiuo nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. padarymą A. T. buvo paskirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda.Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. T. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.A. T. apeliaciniame skunde nurodė, jog nagrinėjamoje byloje netinkamai paskirtas atsakovas, kadangi materialiniai teisiniai santykiai susiklostė ne tarp A. T., o tarp juridinio asmens UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir N. Š., o A. T. veikė tik kaip bendrovės valdymo organas. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas nuobaudą, vadovavosi vien suinteresuoto asmens, t.y. protokolą surašiusios institucijos atstovo darbo inspektoriaus S. L. prieštaringais paaiškinimais, kuris suinteresuotas bylos baigtimi turint tikslą nubausti kuo daugiau asmenų, tuo parodant aktyvią veiklą, ko reikalauja LR Valstybinės darbo inspekcijos 2016 metų veiklos planas. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. T. 2016 m. birželio 8 d. m. buvo surašytas ATP protokolas, kuriame nurodyta, jog su dirbančiu fasado šiltinimo darbus N. Š., nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įforminta darbo sutartis. Aplinkybės, kuriomis remiantis konstatuotas šis faktas, pareiškėjo įsitikinimu, rodo, kad apklausiamajam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti vertėju (kurio buvo prašyta), dėl ko N. Š. ne visiškai suprato klausimų esmės. Nebuvo apklausti kiti tuo metų objekte dirbantis darbuotojai, kas leidžia teigti, kad patikrinimo metu inspektoriaus surinkta informacija neobjektyvi, o tai tik inspektoriaus požiūris į situaciją.Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad atlikęs patikrinimą objekte adresų (duomenys neskelbtini), pareigūnas neprašė pateikti individualios veiklos sutarties iš N. Š., o individualios veiklos sutartį A. T. pateikus inspektoriui, buvo atsisakyta ją priimti, teismo posėdžio metu inspektorius tai pripažino. Nagrinėjamoje byloje neatsižvelgta, kad yra visi individualios veiklos kriterijai, prisiėmimas rizikos dėl veiklos rezultato, kurio ir reikalavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. T. ir būtent, esant tinkamam veiklos rezultatui, tarp šalių buvo susitarta apmokėti. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, vykdant jai pavestus uždavinius, nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnis. Iš šio straipsnio nuostatų matyti, kad šiai institucijai nėra suteikta teisė vertinti individualaus pobūdžio darbo sutarčių ir priiminėti dėl jų sprendimus, be to aiškintis ar N. Š. A. T. leido dirbant pasinaudoti ne savo glaistykle ir ar buvo susitarta, kad N. Š. darbą atliktu šalims priimtinu laiku t.y nuo 8.00 iki 17.00 vai. Už laikotarpį per kuri N. Š. dirbo pagal individualios veiklos sutartį gautas atlygis ir sumokėti mokesčiai. Pareiškėjo nuomone, baudimas už veiksmus nesukėlusius jokių neigiamų pasekmių prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintoms normoms.Atsiliepimu į apeliacinį A. T. skundą LR Valstybinė darbo inspekcija prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. T. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde A. T. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubaustas A. T., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. T. kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, jog N. Š. pagal susitarimą su A. T., kuris jam paaiškino darbo pobūdį, grafiką, užmokestį, realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), atliko fasado šiltinimo darbus, t. y. atliko darbines funkcijas ir dirbo darbdavio naudai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus apie jo įdarbinimą VSDFV administravimo įstaigai. N. Š. paaiškinimo, duoto jį apklausus patikrinimo metu, turinys atskleidžia konkrečias aplinkybes apie darbo vietą, darbo pobūdį, darbo ir poilsio rėžimą, atsiskaitymą už darbą. Nėra pagrindo abejoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbusį N. Š. siejo pavaldumo santykiai, darbai buvo atliekami darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, N. Š. buvo suteikta darbo vieta, bei darbo priemonės. Kaip nurodė pats N. Š., jis nuo 2015 m. gruodžio mėnesio kurį laiką dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Vėliau išėjo iš darbo, bet po dviejų savaičių įmonės direktorius A. T. pasiūlė sugrįžti ir jis sutiko. Jis su direktoriumi susitarė, kad vėl dirbs tame pačiame objekte Druskininkuose, pastato apšiltintojo darbus ir jam bus mokamas darbo užmokestis, kaip ir kitiems darbuotojams, tačiau ne mažesnis negu LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Jis taip pat su direktoriumi A. T. sutarė, kad dirbs pagal darbo laiko režimą, t.y. 8 valandas per dieną nuo 8 val. iki 17 val., penkias darbo dienas per savaitę. 2016 m. balandžio 25 d. direktoriaus nurodymu dirbo Vilniaus mieste, nuo 2016 m. balandžio 26 d. dirbo objekte, esančiame Druskininkuose. 2016 m. balandžio 27 d. į darbą Druskininkuose jį ir kitus darbuotojus atvežė įmonės direktorius A. T., balandžio 28 d. į darbą atvežė kitas įmonės darbuotojas. Direktorius žadėjo su juo sudaryti darbo sutartį, tačiau iki 2016 m. balandžio 28 d. darbo sutartis nebuvo sudaryta ir jis dirbo nelegaliai (b. l. 11). N. Š. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, tačiau papildomai nurodė, jog iki tol kol buvo su juo sudaryta darbo sutartis, jis pirmą savaitę dirbo kaip bandomąjį laikotarpį pagal individualią veiklą, įmonėje nustatytu darbo laiku nuo 8 iki 17 val., šildė fasadą, darbus atliko įmonės įrankiais, pagal direktoriaus nurodymus. Kuomet buvo sudaryta darbo sutartis, tęsė tuos pačius darbus ir dirbo tomis pačiomis sąlygomis kaip ir dirbdamas bandomąjį laikotarpį. Už pirmą savaitę direktorius sumokėjo 100 Eur. Užmokestis buvo paskaičiuotas pagal atliktą darbą (b. l. 50-52). Tai, kad su N. Š. iš karto nebuvo sudaryta darbo sutartis, neneigė ir A. T., nurodydamas, kad žinodamas N. Š. būdą, tai, kad jis nevengia vartoti alkoholio, dėl ko neateina į darbą, iškarto darbo sutarties su juo nesudarė, o nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. N. Š. priėmė dirbti bandomajam laikotarpiui pagal jo vykdomą individualią veiklą. Tuo pagrindu 2016 m. balandžio 22 d. su N. Š. sudarė sutartį dėl fasado šiltinimo darbų atlikimo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Sutarė, kad visus darbus N. Š. vykdys pagal jo nurodymus, dirbs nuo 8 val. iki 17 val., su įmonės įrankiais ir jei šį laikotarpį N. Š. gerai dirbs, su juo sudarys darbo sutartį bei jo atostogų metu bus paskirtas pavaduotoju. 2016 m. balandžio 27 d. su N. Š. sudarė darbo sutartį, apie kurią Sodrai pranešė 2016 m. balandžio 28 d., o kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas N. Š. pradėjo dirbti 2016 m. balandžio 29 d. N. Š. nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. statybos objekte dirbo legaliai, nes dirbo pagal sutartį, už išdirbtas dienas gavo 100 Eur atlygį, iš kurio turėjo sumokėti mokesčius (b. l. 37-39). Nors A. T. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė padaręs pažeidimą leisdamas N. Š. dirbti nelegalų darbą, kadangi N. Š. dirbo pagal individualios veiklos sutartį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek liudytojo N. Š., tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp A. T. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) ir N. Š. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau šie darbo teisiniai santykiai nebuvo tinkamai oficialiai įforminti. N. Š. atlikdamas fasado šiltinimo darbus nebuvo savarankiškas, o buvo pavaldus jo paslaugas perkančios įmonės vidinei tvarkai, dirbdavo įmonės direktoriaus nurodytoje darbo vietoje, be to, paslaugas atlikdavo įmonės darbuotojams nustatytu darbo laiku bei su įmonės darbo priemonėmis. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde A. T. nurodomas argumentas, jog N. Š. dirbo pagal individualios veiklos sutartį, aukštesniojo teismo vertinimu yra tik nepagrįsta pažeidėjo gynybinė pozicija. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog atlikęs patikrinimą objekte adresų (duomenys neskelbtini), pareigūnas neprašė pateikti individualios veiklos sutarties iš N. Š., o individualios veiklos sutartį A. T. pateikus inspektoriui, buvo atsisakyta ją priimti. Kaip nurodė, pirmosios instancijos teisme apklaustas LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovas S. L., patikrinimo metu paklausus darbuotojų ar su visais sudarytos darbo sutartys, trys darbuotojai pasakė, kad sudarytos, o N. Š. prisipažino, kad darbo sutartis su juo nesudaryta, apie individualios veiklos pažymą, N. Š. nieko nesakė. Atstovo teigimu, tikrinant šimtus statybviečių, kitokių įmonių ir paklausus, kokiais pagrindais dirbama, žmogus dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą iš karto pasako, kad jis dirba pagal minėtą pažymą. Rašant paaiškinimą patikrinimo metu, N. Š. nuosekliai ir aiškiai paaiškino, kad su juo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. T. yra darbiniai santykiai (b. l. 53). Kaip matyti iš N. Š. paaiškinimo, duoto patikrinimo metu (b. l. 11) apie tai, kad jis dirba pagal individualios veiklos sutartį, nėra nurodyta. Paaiškinime teigiama, kad N. Š. sutarė su direktoriumi, kad darbo sutartis bus sudaryta, tačiau 2016 m. balandžio 28 d. 11.30 val. patikrinimo metu darbo sutartis su juo dar nebuvo sudaryta ir jis dirba nelegaliai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus N. Š. paaiškinimus, jog jis patikrinimo metu neprisiminė apie tai, kad jis dirba pagal individualią veiklos pažymą, aukštesnysis teismas vertina kritiškai - kaip jo suinteresuotumą bylos baigtimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).Atmestinas ir A. T. apeliacinio skundo argumentas, jog patikrinimo metu apklausiamam N. Š. nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti vertėju (kurio buvo prašyta), dėl ko jis ne visiškai suprato klausimų esmės.. Pažymėtina, jog apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovas S. L. nurodė, jog patikrinimo metu 2016 m. balandžio 28 d. N. Š. išsamiai ir tiksliai papasakojo apie įsidarbinimo sąlygas, patvirtino, kad viską gerai supranta lietuvių kalba ir vertėjo paslaugų klausimo nekėlė. Tai, kad perskaitė duotą paaiškinimą ir suprato kas jame surašyta patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas pats liudytojas N. Š.. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog paaiškinimą davė bloga lietuvių kalba, inspektorius rašė paaiškinimą, nors jo jam neišvertė, tačiau N. Š. pats jį perskaitė ir suprato kas buvo parašyta (b. l. 51). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad N. Š. ne visiškai suprato klausimų esmės, atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog nagrinėjamoje byloje netinkamai paskirtas atsakovas, kadangi materialiniai teisiniai santykiai susiklostė ne tarp A. T., o tarp juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) ir N. Š., o A. T. veikė tik kaip bendrovės valdymo organas. . Kaip patvirtina VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015 m. liepos 1 d. yra paskirtas A. T. (b. l. 24-26). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8, 12 d. būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Šios įstatymo normos aiškinimas ir susiformavusi teismų praktika leidžia tvirtinti, kad bendrovės vadovas būdamas pakankamai rūpestingas ir atsakingas privalo žinoti, kokie asmenys ir ką veikia, t. y. už kokių darbų atlikimą yra atsakingi, darbo vietoje. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju A. T. yra UAB (duomenys neskelbtini) darbdavį atstovaujantis asmuo ir jis atsakingas už savalaikį darbo sutarčių sudarymą su darbuotojais ir pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikimą VSDFV, todėl analizuojamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokolas A. T. buvo pagrįstai surašytas, ne kaip fiziniam asmeniui, bet kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir N. Š. buvimą, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Druskininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.