- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-19-123/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Bronius Valius, Jonas Pesliakas
- Atsakovas
- Ž. G.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 75.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-19-123/2008
Teisėjas E. B. Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.2; 78.2.1; 121.21
2008 m. vasario 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Jono Pesliako, sekretoriaujant Ilona Rimkuvienei, dalyvaujant atsakovo Ž. G. atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. G. atstovo advokato V. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-311-439/2007 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti sūnaus D. G. gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2006-12-01 iki sūnaus pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2007-06-29 sprendimu ieškinį tenkino – nustatė nepilnamečio sūnaus D. gyvenamąją vietą su motina R. B.; priteisė iš atsakovo Ž. G. išlaikymą sūnui D. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-12-01 iki sūnaus pilnametystės, o priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskyrė vaiko motiną R. B.; priteisė iš atsakovo valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 228 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu. Nurodė, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o atsakovas nuo 2006 m. gruodžio mėnesio neteikia savo nepilnamečiam vaikui išlaikymo.
Šalies argumentai
Atsakovo Ž. G. atstovas advokatas V. R. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-06-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; grąžinti teismo 2007-06-29 sprendimu priteistas ir jau atsakovo sumokėtas valstybei sumas; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas bei sustabdyti bylą, iki įsiteisės procesinis sprendimas Šilalės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje pagal atsakovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Teigia, kad teismas gali priteisti išlaikymą tik kai jis neteikiamas geranoriškai. Apeliantas teikia savo vaikui išlaikymą nuo jo gimimo momento iki 2007 m. birželio mėnesio imtinai. Nurodo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas neturėjo teisės nustatinėti vaiko gyvenamosios vietos. Nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą sąlygojo žinomi melagingi ieškovės paaiškinimai dėl išlaikymo ir teismo procesinių teisės normų pažeidimai, dėl ko buvo užkirstas kelias atsakovui laiku ir tinkamai sužinoti apie bylos iškėlimą. Pažymėjo, kad byloje buvo duomenys apie atsakovo darbo vietą ir faktinę gyvenamąją vietą, todėl teismas, nepavykus įteikti procesinių dokumentų pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą jam arba jo šeimos nariams, privalėjo juos įteikti per atsakovo darbovietę. Mano, kad visiškai nepagrįstai valstybei iš atsakovo buvo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu, nes tokie dokumentai buvo įteikiami ieškovės, o ne valstybės sąskaita.
Atsiliepimas
Ieškovė R. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu sutinka tik iš dalies. Prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui, nes nėra jokių garantijų, kad atsakovas ir toliau teiks išlaikymą vaikui. Paaiškino, kad dėl išlaikymo įsiskolinimo suklydo. Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos buvo kilęs 2006 m. vasarą, kai atsakovas norėjo sūnų išsivežti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad neištekėjusiai ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G., kurio kilmė iš tėvo buvo pripažinta (duomenys neskelbtini) pareiškimu (b.l. 4). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo ir gyvenamosios vietos su motina nustatymo (b.l. 3). Pirmosios instacijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, nustatė nepilnamečio sūnaus D. gyvenamąją vietą su motina R. B. bei priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui D. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-12-01 iki sūnaus pilnametystės, o priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskyrė vaiko motiną (b.l. 40-41).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas išlaikymą gali priteisti tik tuo atveju, kai jis neteikiamas geranoriškai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo prievolė atsiranda tėvams, kurių tėvystė įforminta. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko tėvas yra atsakovas Ž. G. (b.l. 6), iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo vaiko gimimo iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio imtinai kiekvieną mėnesį pervesdavo pinigus ieškovei, jie buvo skirti vaikui išlaikyti (b.l. 50-75). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad vaiko tėvai bendru susitarimu buvo sutarę, kad tėvas vaikui išlaikyti kas mėnesį skirs konkrečią pinigų sumą. Šį susitarimą apeliantas vykdė. Pažymėtina, kad tik vienam iš tėvų nevykdant savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, kitas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą prašydamas pritesti vaikui išlaikymą (CK 3.194 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą tyrė ir vertino tik pačios ieškovės bei trečiojo asmens duotus paaiškinimus dėl išlaikymo sūnui neteikimo, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas nuo 2006 m. gruodžio mėnesio neteikia vaikui išlaikymo. Pabrėžtina, kad šalių paaiškinimai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo kritiškai ir itin atsargiai vertinti ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimus, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus bei į tai, kad ieškovė labiausiai yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismui kilus pagrįstų abejonių dėl ieškovės paaiškinimų privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovė turėjo visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išaikyti savo nepilnametį sūnų. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas iki 2006 m. gruodžio mėnesio teikė išlaikymą, o po gruodžio mėnesio išlaikymas nebebuvo teikiamas, taigi ieškovės nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtinantos konkrečiais įrodymais, priešingai, kaip matyti iš atsakovo pateiktų įrodymų, atsakovas visą laiką tinkamai vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti vaiką, nuolat siųsdamas jam pinigus. Atsakovo pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovas tinkamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti savo sūnų, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje bei pažeidė CPK 376 straipsnio reikalavimus ir tuo pagrindu netinkamai taikė CK 3.194 straipsnį, jį aiškindamas ir taikydamas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti.
Apelianto atstovo apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas neturėjo teisės nustatyti vaiko gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikui gimus nesusituokusiems tėvams ir šiems kartu negyvenant, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pabrėžtina, kad vaiko tėvai neturi pareigos apie tokį tėvų susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pranešti jokiai institucijai. Bylos duomenimis šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, šį faktą patvirtino ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad vaiko tėvai buvo susitarę, kad jų sūnus gyvens su motina. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tėvų tarpusavio ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieškovės reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, neatsižvelgė į tai, kad nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp bylos šalių. Ieškovė, prašydama nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinyje nenurodė, kad tarp jos ir atsakovo yra dėl to kilęs ginčas, byloje taip pat nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad tarp ieškovės (motinos) ir atsakovo (tėvo) būtų buvęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, priešingai, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas įtvirtintas CK 3.169 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, užkirsdamas atsakovui kelią laiku ir tinkamai sužinoti apie bylos iškėlimą. Tikslus ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų adresų nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims. Procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo vietą pirvalo nurodyti ieškovas ieškinyje. Įstatymas numato ne vieną procesinių dokumentų įteikimo vietą (122 str. 1 d.) ir būdą (CPK 117 str. 1 d., 129 str, 130 str). Fiziniams asmenims procesiniai dokumentai įteikiami jo gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis gyvena (CPK 122 str.1 d.). Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, (CPK 123 str. 3 d.) ir tik nepavykus įteikti procesinių dokumentų nė vienu iš nurodytų būdų, tuomet atsakovui procesiniai dokumentai turėtų būti įteikiami LR CPK 129 str., 130 str. nurodytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Pabrėžtina, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis įteikimo būdas, todėl įstatymas nustato gana griežtas sąlygas, kada gali būti įteikiama dokumentai viešai paskelbiant. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo faktinė gyvenamoji vieta ir darbo vieta buvo žinomos tiek ieškovei, tiek ir trečiajam asmeniui (b.l. 3, 19, 22), todėl teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą jam arba jo šeimos nariams, privalėjo juos įteikti per atsakovo darbovietę ar pagal jo faktinę gyvenamąją vietą. Ieškovė neinformavo teismo, kad atsakovo deklaruotoje gyvenamoje vietoje gyvena jo motina, kuriai kaip atsakovo šeimos nariui galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, o tiesiog pateikė teismui prašymą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 23). Be to, pažymėtina, kad teismo 2007-06-29 sprendimas atsakovui buvo įteiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b.l.42), todėl darytina išvada, kad teismas galėjo ir kitus procesinius dokumentus įteikti tuo pačiu adresu. Taigi ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesistengė, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovui ar jo šeimos nariams, todėl nepagrįstai pasirinko procesinių dokumentų įteikimo būdą - viešą paskelbimą spaudoje. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad buvo galimybė įteikti procesinius dokumentus atsakovui CPK 112 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias procesinių dokomentų įteikimą, taip užkirsdamas kelią atsakovui ginti savo teisėtus interesus teisme.
CPK 130 str. 3 d. numatyta, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo spaudoje būdu įteikiami prašančios šalies lėšomis. Nagrinėjamu atveju, ieškovei prašant, teismas nusprendė atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Taigi procesiniai dokumentai viešo paskelbimo spaudoje būdu buvo įteikiami ieškovės lėšomis. Tačiau, pažymėtina tai, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l. 8), todėl ji atleista tiek nuo žyminio mokesčio, tiek ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.), atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį pagrįstai priteisė valstybei iš atsakovo 228 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu. Bylos duomenimis apeliantas jau įvykdė 2007-06-29 sprendimo dalį ir sumokėjo valstybei priteistą 144 Lt žyminį mokestį (b.l. 46) bei 228 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 45). CPK 760 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą įvykdyta. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas, tai atsakovui grąžintinas 2007-06-29 sprendimu priteistas bei 2007-07-09 mokėjimo kvitu sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis ir 2007-07-09 mokėjimo kvitu sumokėtos 228 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 4 d., 762 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir nagrinėjamos bylos duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinys atmestinas (CPK 185 str.).
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas turėjo 441 Lt išlaidų susijusių su dokumentų vertimu (b.l. 75), 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 76), 6 Lt siuntimo paštu išlaidų (b.l. 77), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 947 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 3 d.). Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 44), kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų, grąžinant atsakovui 2007-07-18 mokėjimo kvitu sumokėtą 144 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 4 d., 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
R. B. ieškinį Ž. G. atmesti.
Priteisti Ž. G. iš R. B. 947 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Grąžinti Ž. G. sumokėtą 144 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2007-07-18 mokėjimo kvitą, sumokėtas 228 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pagal 2007-07-09 mokėjimo kvitą bei sumokėtą 144 Lt žyminį mokestį už ieškinį, pagal 2007-07-09 mokėjimo kvitą ir tą nutarties dalį pavesti įvykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.