Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjoms L. R., D. M., D. G., Z. D. B., H. L., pareiškėjos H. L. atstovei V. S., suinteresuotam asmeniui M. U., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. R., D. M., A. V., D. G., H. L. ir Z. D. B. prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. U. dėl atnaujinimo praleisto termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos L. R., D. M., D. G., Z. . B., H. L. ir pareiškėjos H. L. atstovė V. S. prašo prašymą patenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė nevertino termino praleidimo priežasčių svarbos. Pažymėjo, jog nėra ginčo dėl pareiškėjų giminystės ryšių su J. G. ir kad pareiškėjai aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra pareiškėjų L. R., D. M., A. V., Z. D. B., H. L. ir D. G. prašymo atnaujinti terminą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikti nuosavybes teises ir giminystės ryšį su J. G., kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę, buvusią Palangos mieste ir (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini) , patvirtinančius dokumentus, pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje (šiuo metu galiojančios Atkūrimo įstatymo redakcijos 10 straipsnio 4 dalyje) nurodyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiai galėjo per pakankamai ilgą laikotarpį – dešimt metų – įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminas gali būti atnaujinamas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms. Atkūrimo įstatymo normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme ir teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios objektyvios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkto elgesio modelio konkrečioje teisinėje situacijoje, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus prašymus, dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises, sudarančios pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti. Tokiomis priežastimis gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-870/2007 bei 2010-04-12 sprendime administracinėje byloje Nr. A261-426/2010 yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Sprendžiant šį klausimą taip pat būtina nustatyti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1208/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija išanalizavusi administracinės ir Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-40-588/2016 rašytinius įrodymus nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 1992 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209/1992 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940 m. nacionalizacijos J. G. ir P. V. – G. bendrosios nuosavybės teise valdė 15.74 ha žemės Palangos mieste ir 4.17 ha žemės (duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM 2015 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 1SS-1175-(7.5) nurodė, jog nėra duomenų patvirtinančių, kad žemė tarp buvusiu savininkų P. V. – G. ir J. G. buvo padalinta ar atidalyta, todėl vertino, jog iki nacionalizacijos sutuoktiniai 15.75 ha ploto žemės valdą Palangos mieste nuosavybės teise valdė lygiomis dalimis t. y. po 7.8750 ha ir 4.17 ha ploto žemės valdą, esančią Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise valdė taip pat lygiomis dalimis po 2.085 ha ir nurodė, kad nėra dokumentų patvirtinančių pareiškėjų ir J. G. giminystės ryšį, todėl nėra pagrindo atkurti pareiškėjams nuosavybes teises į J. G. nuosavybės teise priklausiusią žemę.

Palangos miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs M. U. prašymą, 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-588/2016 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. G. 1919 m. birželio 19 d. sudaręs santuoką su P. V., įsivaikino jos vaikus iš ankstesnės santuokos, 1913 m. sausio 8 d. gimusią dukrą P. V. – L. ir 1914 m. rugpjūčio 8 d. gimusi sūnų I.V. ir atnaujino M. U. terminą NŽT prie ŽŪM pateikti nuosavybės teisę į žemę patvirtinantį dokumentą – teismo sprendimą dėl įvaikinimo fakto nustatymo. Šioje nagrinėtoje civilinėje byloje L. R., D. M., A. V., Z. D. B., S. L. ir D. G. dalyvavo kaip suinteresuotieji asmenys.

Pareiškėjai prašymą atnaujini įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus grindžia tuo, kad jie aktyviai dalyvavo nuosavybės teisų atkūrimo procese nuo 1991 metų ir buvo suklaidinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus darbuotojų, įrašiusių juos į pretendentų eilę Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu, o po to, paneigusių jų teisę, nurodydami, kad pašalins iš pretendentų sąrašo.

Teisėjų kolegija, vertindama NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus veiksmus nustatė, jog Palangos skyrius atsižvelgdamas į M. U. 2016 m. birželio 28 d. prašymą ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-40-588/2016 nutarė pareiškėjus kaip P. V. – L. ir I. V. turto paveldėtojus, įrašyti į eilę naujiems žemės sklypams individualiai statybai ar kitai paskirčiai gauti, o 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 16SD-549-(14.16.104.) ir 2017 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 16SD-550-(14.16.104.). l. 43-48) pranešė pareiškėjams, jog jie yra išbraukiami iš eilės naujiems žemės sklypams individualiai statybai ar kitai paskirčiai gauti, nes Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu terminą atnaujino tik M. U. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartyje (b. l. 52-53 civilinėje byloje Nr. e2-40-588/2016 nurodė, kad terminas pateikti NŽT prie ŽŪM nuosavybės teisę į žemę patvirtinantį dokumentą atnaujintas M. U., nes kiti pretendentai į buvusią žemės savininkų J. G. ir P. G.iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą į teismą dėl termino atnaujinimo nesikreipė, jų procesinė padėtis byloje buvo suinteresuotieji asmenys. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjų prašymo argumentas, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus veiksmai juos suklaidino yra pagrįstas, nes pareiškėjai 2016 m. buvo įrašyti į eilę naujiems žemės sklypams gauti ir neturėjo pagrindo tikėtis, jog Palangos skyrius 2017 m. priims priešingą sprendimą.

Byloje esantys įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai įrodo, jog pareiškėjai aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes pastoviai domėjosi vykstančiu procesu, teikė susitarimus dėl buvusios savininkės P. V. – G. turėtos žemės pasidalinimo tarpusavyje ir t. t., dalyvavo teisminiuose proceso dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Nurodytas aplinkybes pripažįsta ir suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba. Aplinkybė, kad nuosavybės teisės į J. G. iki nacionalizacijos priklausiusios žemės dalį nebus atkuriamos, nes iki Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-588/2016, nebuvo giminystės ryšių su J. G. patvirtinančių dokumentų, egzistavo iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino pabaigos ir ji pareiškėjams tapo žinoma tik 2015 m. gegužės mėn. Nustatyta, jog pareiškėjai dalyvaudami Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-40-588/2016, aiškiai pareiškė valią atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, tačiau dėl teisinių žinių stokos suklydo ir procese dalyvavo kaip suinteresuotieji asmenys, o ne pareiškėjai. Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisių atkūrimui Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-40-588/2016 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad terminas paduoti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

atnaujinti terminą L. R., D. M., A. V., D. G., H. L. ir Z. D. B. pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į J. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, t.y. Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-40-588/2016 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.