Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Jolantai Černobrovkinai,

trečiojo asmens Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro direktorei Leokadijai Pavtel,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. V. ir B. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos laikino nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo Krizių centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas sutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, tačiau nesutiko, kad iš jo būtų priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas sūnui. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Krizių centro direktorė nurodė, kad mama galėtų pati rūpintis savo sūnumi, kuris jau greitai bus pilnametis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip minėta, prašo teismo apriboti atsakovų tėvų teises, todėl byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovai vengia vykdyti savo, kaip tėvų, pareigas.

8. Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

9. D. V. yra atsakovų V. V. ir B. B. (buvusi pavardė J.) sūnus (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 388). Ieškovas siekia, kad atsakovams būtų neterminuotai apribotos tėvų teisės sūnaus atžvilgiu. Nepilnametis yra gimęs (duomenys neskelbtini), taigi, po ne pilnų (duomenys neskelbtini) mėnesių jis taps pilnamečiu. Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, jog sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribotos tėvo teisės sūnaus Deivido atžvilgiu. Teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nes tėvas visiškai nesirūpina sūnumi ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

10. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, jai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausiai su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

12. Ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečio pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kaip minėta, nepilnametis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, byloje yra duomenų apie jo psichikos sveikatos problemas (ieškovo psichologui nepilnametis nurodė, kad du kartus bandė žudytis, pjovė venas ir bandė pasikarti), todėl teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis (300 Eur per mėnesį) negali būti mažinamas per pusę, kaip to norėtų atsakovas, nes tuomet nebus minimaliai patenkinti būtinieji atsakovo sūnaus poreikiai ir specialūs poreikiai dėl psichinės sveikatos stiprinimo.

13. Byloje yra duomenys, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė N. V. (V.), (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. V. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad šių dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria po 250 Eur. Taigi, teismas konstatuoja, kad būtų neteisinga, jei nesant tam objektyvaus pagrindo, tėvas teiktų nevienodo dydžio išlaikymą savo vaikams. Byloje yra duomenys, kad atsakovas yra dirbantis, jo draudžiamosios pajamos 2024 m. gegužės-liepos mėnesiais buvo 7 013,33 Eur. Šiuo atveju šiek tiek didesnė išlaikymo suma, nei kitiems atsakovo vaikams yra pateisinama nepilnamečio sveikatos būkle, poreikiu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo sūnus netrukus bus pilnametis, t. y. atsakovo pareiga teikti išlaikymą sveikatos problemų turinčiam savo sūnui netruks ilgai. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas tenkina ieškinio reikalavimą iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį. Teismas pažymi, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai nepilnamečio interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovas, kaip minėta, taip pat prašo neterminuotai apriboti motinos teises sūnaus atžvilgiu.

15. Ieškovas pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo telefonu bendrauta su nepilnamečio mama. Ji nurodė, kad sūnaus susilaukė būdama nepilnametė po išprievartavimo, ji iki 2,5 metų viena augino sūnų padėdama tik savo sergančios močiutės, vėliau sūnų pagrobė sūnaus tėvas, kuris praėjus 2 metams jau nebeleido prie sūnaus net prieiti, sūnus augo tėvo šeimoje, juo rūpinosi sūnaus tėvo sutuoktinė. Byloje yra duomenys, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė I. B. (I. B.), (duomenys neskelbtini) gimė I. V. (V.), o (duomenys neskelbtini) gimė V. B. (B.). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ji augina šiuos tris vaikus, yra griežta mama.

16. Ieškovas taip pat pateikė teismui 2024 m. birželio 27 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą, kuriame yra nurodyta globėjo (rūpintojo) nuomonė. Šioje nuomonėje nurodyta, kad nepilnametis nuo pirmų dienų nesilaiko taisyklių, nesilaiko nustatyto režimo, rūko, su juo susitarti labai sunku, darbuotojos stengėsi su nepilnamečiu būti supratingos, atlaidžios, tačiau nepilnametis bando „nulaužti“ taisykles, turi daug draugų, nuolat ieško naujų pažinčių, nėra aišku, kur nepilnametis leidžia laiką. Nurodyta, kad per trumpą laiką pastebėta, kad nepilnametis neturi atsakomybės jausmo, nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, negeba adekvačiai įvertinti savo netinkamo elgesio. Ieškovas pateikė teismui Krizių centro 2024 m. liepos 18 d. raštą Nr. SS-351, kuriame nurodyta, kad nepilnametis nevengia žalingų įpročių. Krizių centro direktorė teismo posėdyje nurodė, kad pas juos dabar ypač daug papuola paauglių su priklausomybėmis, nuo tada, kai atsakovų sūnus yra pas juos 5-6 kartus buvo pastebėtas apsvaigęs, buvo kviesta policija, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Teismo paklausus, ar nepilnametis buvo konsultuotas psichiatro, atsakė, kad ne, tačiau nurodė, kad nepilnametis kartais savo noru lankosi pas psichologą.

17. Byloje yra duomenys, kad 2024 m. spalio 12 d. atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), taip pat yra duomenys, kad atsakovė 2024 m. spalio 12 d. buvo hospitalizuota ir 2024 m. lapkričio 17 d. išrašyta. Parengiamojo teismo posėdžio metu (2024 m. lapkričio 13 d.) atsakovų atstovė prašė nepradėti bylos nagrinėjimo, nes atsakovė guli ligoninėje ir būdama ligoninėje, sunkiai kalbėdama, telefonu nurodė atstovei, jog ją ligoninėje lanko sūnus ir ji nenori, kad jai būtų apribotos motinos teisės, taip pat nurodė, kad 2024 m. lapkričio 13 d. yra numatyta jai dar viena operacija. Advokatė nurodė, kad atsakovė verkdama telefonu prašė, kad teismas atidėtų bylą, kad ji nori dalyvauti posėdyje. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui nepilnamečio nuomonę dėl ieškinio reikalavimų.

18. Iš 2024 m. lapkričio 28 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad su nepilnamečiu bendravo ieškovo vyr. specialistė (psichologė) Olga Leikina, kuri pažymėjo, kad nepilnametis buvo mandagus, adekvačių emocijų, laikėsi susitarimų, jo kalba išlavinta, žodynas gan platus. Psichologei paklausus apie mamą, nepilnametis atsakė, kad ilgą laiką su ja nebendravo, nes gyveno su tėvu ir močiute, kad su mama pradėjo bendrauti maždaug prieš pusę metų ir per tą laikotarpį su ja labai suartėjo, su mama pajuto, kad yra mylimas. Psichologei paklausus, kaip tą suprato, atsakė, kad „mama manęs paklausia, kaip sekasi, pasako, kad myli, kai parašo žinutę, tai visada kokią širdelę prideda“ (šypsosi), be to, pastebėjo, kad mama jį gina nuo visų kitų, pridūrė „aš suprantu, kad tokia ir turi būti mama, mama rodo man meilę, gali mane apkabinti, rašo kiekvieną dieną, supratau kaip smagu, kai tave myli ir tai parodo, prieš tai niekada niekas su manimi taip nesielgė“. Paklausus, kaip atsitiko, kad jis gyveno ne su mama, atsakė, kad tėvas su močiute jį pasiėmė ir mamai neleido su juo matytis. Nepilnametis nurodė, kad globos namuose visi, jo manymu, labai dviveidžiai. Minėtame dokumente nurodyta, jog nepilnametis psichologei su pykčiu pasakė, kad „ant mamos labiausiai varė promočiutė, visada tik blogai apie ją kalbėjo“, nurodė, kad šiuo metu norėtų gyventi su mama.

19. 2024 m. gruodžio 20 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad sūnaus susilaukė būdama 15 metų, sūnus buvo paimtas ir augo su promočiute, vėliau augo sūnus su tėvu ir su pamote, nors sūnus nebuvo šalia, bet apie jį pamiršta nebuvo niekada, buvo bendrauta su jo močiute, kuri daug pasakojo apie tai, kaip auga sūnus, dabar sūnų mato mažiausiai vieną kartą per savaitę, sūnus labai gerai sutaria su broliais, buvo pasilikęs nakvoti, todėl dabar kai tik pradėjo jie bendrauti būtų neteisinga apriboti jai motinystės teises. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena trys vaikai ir sugyventinis V. M., su kuriuo ji kartu jau 7-eri metai. Paaiškino, kad namas yra jos sūnaus I. vardu. Nurodė, kad namuose yra tokios taisyklės, kad visada sakyti tiesą, vienas kitą palaikyti, vienas kitam padėti – vienas už visus, visi už vieną. Atsakovė nurodė, kad sūnus turi mergaitę, nori atvažiuoti su ja supažindinti. Paaiškino, kad nėra garantijų, jog jai nebereikės operacijų, geriausiu atveju, metų bėgyje ji pradės vaikščioti, dabar sunkiu momentu atsakovė nurodė, kad tapo artimesni su sūnumi. Nurodė, kad jai yra žinoma apie tai, kad sūnus turi problemų, kurias reikia spręsti čia ir dabar. Kai sūnus būna namuose jis nebūna nei apsvaigęs, nei su kvapu. Nurodė, kad yra gavusi iš sūnaus žinutę, jog „šiandien, mama, gėriau, neužeisiu“. Atsakovė nurodė, kad sūnus stengiasi pritapti prie kitų globos namuose, pats atvirai pasakoja, kaip ir iš ko galima gauti draudžiamų medžiagų. Atsakovė nurodė, jog taip pat žino, kad sūnus rūko, tačiau paaugliui drausti mažiausią blogybę iš visų didžiausių nelaiko sąmoningu sprendimu. Atsakovė nurodė, kad sūnus dažnai keitė mokyklas, kad yra jautrus ir jam tai buvo didelės traumos. Atsakovė nurodė, kad sūnus supranta, jog per daug laisvės su mama namuose nebus, supranta, kad jam reikia pradėti gydytis dabar, nes su kiekviena diena šansų mažiau. Dabar sūnui reikalingas palaikymas. Atsakovė paaiškino, kad vaikui nedaug reikia tik, kad juo tikėtų ir, kad jį mylėtų. Atsakovė prašė atsižvelgti į sūnaus norą gyventi su ja.

20. Kaip minėta, tėvų valdžios apribojimas taikomas tėvams vengiant vykdyti savo pareigas (CK 3.180 straipsnis). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės atsakovės atveju byloje nenustatytos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su nepilnamečiu, daro jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė nevengia vykdyti savo kaip mamos pareigas, rūpinasi sūnumi. Teismas pažymi, kad nepilnametis nurodė jaučiantis mamos rūpestį, meilę ir nori su ja gyventi. Teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovė negebės tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl atsižvelgia į nepilnamečio nuomonę ir ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovei motinos teises nepilnamečio atžvilgiu atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad motinos teisės nepilnamečio atžvilgiu nėra niekaip ribojamos, ji turi teisę ir pareigą auginti sūnų, t. y. sūnaus gyvenamoji vieta turi būti su mama.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gruodžio 18 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodė, kad byloje atsakovei buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už 320,83 Eur. Nagrinėjamu atveju valstybė garantavo ir apmokėjo 100 proc. atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias atsakovei suteikė advokatė Tatjana Benetė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atsakovės atžvilgiu buvo atmestas, minėtos bylinėjimosi išlaidos (320,83 Eur) valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

22. Byloje susidarė 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nėra susijusios su advokato teisinės pagalbos paslaugomis, kurias atsakovui garantavo ir apmokėjo valstybė, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.) šios išlaidos (jų 1/2 dalis) priteistinos valstybės naudai iš atsakovo ir likusi dalis priteistina iš ieškovo. Valstybei priteista suma mokėtina į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 94, 96, 260 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovui V. V. (V. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko D. V. (D. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti išlaikymą D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant B. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) su kuria nustatytina D. V. gyvenamoji vieta.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti valstybės naudai iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (juridinio asmens kodas 188752021) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 320,83 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų nuo kurių atsakovė B. B. buvo atleista.

Sprendimą, išskyrus dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.