- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2-1634/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- B. P., M. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės ,,Ergo Lietuva“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. P. (B. P. ) ir M. M. (M. M. ) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5096-823/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės ,,Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovams atsakovams B. P. , M. M. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 137 350 Lt nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašo teismo nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones –– atsakovų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovų vertybinių popierių, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą ieškinio sumos ribose. Nurodo, kad ieškinio reikalavimo suma didelė, atsakovai gali siekti turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, areštavo atsakovams B. P. ir M. M. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 137 350 Lt sumai. Areštuotais daiktais teismas uždraudė disponuoti, paliko teisę šiuos daiktus valdyti ir jais naudotis. Nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų nesant ar esant nepakankamai ieškovo reikalavimui užtikrinti, teismas areštavo atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, neviršijant 137 350 Lt sumos, paliekant teisę iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio reikalavimų suma – 137 350 Lt, yra didelė, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovai byloje yra fiziniai asmenys. Tai leido teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tenkintinas. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsakovų teisėtų interesų apsaugą, ir atsižvelgdamas į atitinkamą ieškovo prašymą, sprendė, kad ieškovo reikalavimams užtikrinti pirmiausiai turėtų būti areštuojami atsakovo kilnojamieji ir/ar nekilnojamieji daiktai, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovų piniginės lėšos ir turtinės teisės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Atsakovas B. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomas, apeliantas prašo jas pakeisti neareštuojant piniginių lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantai pagal ieškovo pareikštą eškinį yra netinkami atsakovai. Ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, kilusių gaisro metu, atliekant terasos (balkono) grindų dangos - ruberoido džiovinimo ir perdengimo darbus bute Nr. 13, esančiame gyvenamajame name Aukštoji g. 5, Vilniuje. Nurodytus darbus atliko atsakovai B. P. ir M. M. . Tačiau šiuos darbus atsakovas B. P. atliko ne savo rizika kaip rangovas, o kaip įmonės UAB „Jurita” darbuotojas, todėl, vadovaujantis CK 6.264 straipsniu, tinkamu atsakovu šioje byloje turėtų būti UAB „Jurita“, B. P. darbdavys. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. liepos 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (kuris ieškovo buvo pridėtas, kaip atsakovų kaltę pagrindžiantis dokumentas) yra apskųstas atsakovų pateiktu skundu, dėl to, jog yra neteisėtas bei atsakovams pateiktas nebuvo. Pabrėžtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atlitkas išsamiai, tyrimo metu nebuvo nenustatyta tikroji gaisro priežastis, taip pat nutarime nepagristai neįtraukti visi reikšmingi liudytojų B. P. ir M. M. parodymai. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. kad atsakovas gali bandyti slėpti turimą turtą ar siekti j į realizuoti. Pažymėtina, kad ieškovas nesikreipė į atsakovą iki teismo siekdamas susitarti dėl konkrečios žalos atlyginimo ne teismo tvarka, nepateikė atsakovui rašytinių žalą patvirtinančių reikalavimų, jokių rašytinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas yra nesąžiningas ar vengia bendradarbiauti ir tai parodo realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Turi būti įvertintos ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo tinkamam išsprendimui svarbios aplinkybės. Atsakovo nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas yra mažesnės vertės nei 137 350 Lt. B. P. nekilnojamasis turtas vertas 55 725,81 Lt, kilnojamojo turto, kuriam galėtų būti taikomas areštas, atsakovas neturi, todėl reikalavimui užtikrinti bus areštuotos ir atsakovo piniginės lėšos - darbo užmokestis. Pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, areštavus atsakovo pinigines lėšas būtų neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės bei suteikiamas perdėtas pranašumas ieškovui. Šiuo atveju būtų pažeidžiamos atsakovo teisės, kadangi piniginės lėšos yra reikalingos atsakovui pragyventi, rūpintis savo buitimi ir šeimos nariais, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Taip pat pažymėtina tai, kad atitinkamose bylose teismo procesai trunka labai ilgai, todėl toks atsakovo piniginių lėšų areštavimas turėtų labai neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
Atsakovas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomas, apeliantas prašo jas pakeisti neareštuojant piniginių lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pagal pareikštą ieškinį apeliantai yra netinkami atsakovai, nes atsakovu turėjo būti įtraukti apelianto darbdaviai, UAB „Litmilma“ ir UAB Jurita“, kurių pavedimu apeliantas ir atliko darbus. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. liepos 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (kuris ieškovo buvo pridėtas, kaip atsakovų kaltę pagrindžiantis dokumentas) yra apskųstas atsakovo pateiktu skundu, dėl to, kad yra neteisėtas bei atsakovui pateiktas susipažinti jo sudarymo metu nebuvo. Pabrėžtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, tyrimo metu nebuvo nustatytos visos svarbios įvykio aplinkybės, nenustatyta tikroji gaisro priežastis, taip pat nutarime nepagristai neįtraukti visi reikšmingi apeliantų parodymai. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. kad atsakovas gali bandyti slėpti turimą turtą ar siekti jį realizuoti. Ieškovas nesikreipė į atsakovą iki teismo siekdamas susitarti 1 konkrečios žalos atlyginimo ne teismo tvarka, nepateikė atsakovui rašytinių žalą tvirtinančių reikalavimų, jokių kitų rašytinių pretenzijų ar dokumentų, pagrindžiančių tsakovo kaltę, dėl ko negali būti daromos prielaidos, kad atsakovas yra nesąžiningas ir vengs vkdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Ieškovas grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, jog ginčo suma yra didelė. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Turi būti įvertintos ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo tinkamam išsprendimui svarbios aplinkybės. Apelianto nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas yra tik 51 500,00 Lt vertės, kilnojamojo turto, kuriam galėtų būti taikomas areštas atsakovas neturi, todėl reikalavimui užtikrinti bus areštuotos ir atsakovo piniginės lėšos - darbo užmokestis. Piniginių lėšų areštas yra susijęs su itin neigiamų pasekmių, kurias sąlygoja pagrindinių atsakovo teisių apribojimai, atsiradimu, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimas turi būti protingas ir proporcingas atsakovo patiriamiems teisių suvaržymams, taip pat turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp kreditoriaus ir skolininko teisių apsaugos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas UADB ,,Ergo Lietuva“ prašo juos atmesti. Nurodo, kad skundai iš esmės yra grindžiami argumentais, susijusiais su pačia ginčo esme, o sprendžiant ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas. Teismas, gavęs ieškovo prašymą ir įvertinęs atsakovų turtinę padėtį, ieškinio sumą ir kitas svarbias aplinkybes, sprendžia ar yra grėsmė, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui (CPK 144 str.). Šiuo atveju teismas sprendė, jog grėsmė teismo sprendimo įgyvendinimui yra reali.
.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkini.
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 str. 1 d.). Įstatyme numatytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti realų ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą (CPK144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nebūtinai turi turėti tokių įrodymų, užtenka vien įsitikinti, kad konkrečiu atveju galimai palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Teismų praktikoje grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, paprastai preziumuojama, kai ginčas vyksta dėl didelės reikalavimo sumos, nors ši prezumpcija, kaip pagrįstai paminėjo apeliantė, nėra absoliuti ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti, ar ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Atitinkamai nagrinėjamu atveju aišku, kad skundžiama nutartimi areštavo apeliantų turtą 137 350 Lt sumai būtent nustatęs, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovams fiziniams asmenims yra didelė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atskiruosiuose skunduose teigiama, kad apeliantų turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nepakaktų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Nors apeliantai nurodo, kad piniginių lėšų areštas varžo jos veiklą ir tai yra neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė, tačiau pažymėtina, kad minėta nutartimi piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą nutarta taikyti tik nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo seka atitinka suformuotą teismų praktiką ir proporcingumo principą. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu (CPK 185 str.).
Apeliantų prašymo dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo tenkinti taip pat nėra pagrindo, nes nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė duomenų nei apie gaunamas pajamas, nei apie kredito sutartis ar įmokų mokėjimo grafikus pagal kredito sutartis, nei apie mokėtinus mokesčius, nepateikė informacijos apie tai, jog turi vaikų ar kitų asmenų, kuriuos turi išlaikyti (CPK 178 str.). Apeliantams neįrodžius (ir net neįrodinėjus), jog piniginių lėšų areštas jiems sukelia neigiamų pasekmių, minėto jų prašymo nėra pagrindo tenkinti (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms tokia teisėjų kolegijos išvada neužkerta kelio apeliantams kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 144 str. 3 d.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su netinkamais atsakovais byloje ir ikiteisminio tyrimo nutraukimu, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie aktualūs sprendžiant bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.