- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-263-661/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15904-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Skolininkas
- N. M.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus 886 DNSB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus 886 DNSB pareiškimą skolininkui N. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 431 str., kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko N. M. 2 621,62 Lt skolos, 40,70 Lt palūkanų, 5 proc. palūkanų nuo pareiškimo padavimo iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d., butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė kreditoriui 886-ajai DNSB 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ginčas yra turtinio pobūdžio. Taigi, kreditorius už paduodamą pareiškimą turėtų sumokėti 20 Lt dydžio žyminį mokestį. Pažymėjo, kad tarp šalių kilusio ginčo nėra pagrindo vertinti kaip ginčo, numatyto LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorius šioje byloje nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo pagal minėto įstatymo 23 str. 3 d. Be to, teismas sprendė, jog kai kreditorius prašo priteisti palūkanas ar delspinigius, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodyta palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis (LR CPK 433 str. 1 d. 4 p.). Kreditorius, prašydamas priteisti 40,70 Lt palūkanų, pareiškime nenurodė jų skaičiavimo laikotarpio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo mokėti pareiškėjui žyminį mokestį ir nurodyti palūkanų skaičiavimo laikotarpį ir dydį, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad palūkanų skaičiavimo lentelėje yra aiškiai nurodytas palūkanų skaičiavimo laikotarpis ir kiekvieno laikotarpio (atsižvelgiant į įmokų mokėjimo ir skolos augimo sudengimus) konkretus palūkanų dydis, taip pat bendras palūkanų dydis. Buhalterines paslaugas bendrijai teikiančios įmonės parinktas palūkanų skaičiavimo metodas, atsižvelgiant į faktinius skolininko mokėjimus ir kreditorinių įsipareigojimų didėjimą, yra aiškus ir tikslus, todėl lentelėje aiškiai matomas palūkanų augimas ir jų augimą įtakojantys veiksniai. Todėl apeliantas mano, kad šioje dalyje teismo nutartis yra nepagrįsta. Taip pat 886-oji DNSB teigia, jog pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d., butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Reikalavimas dėl buto, kuris yra 886-oji DNSB (886-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos) name, savininko (N. M.) įsiskolinimo bendrijai (pareiškėjui) dėl jos suteiktų paslaugų (šios bylos dalykas) yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla. Todėl, remiantis LR Daugiabučiu gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d., pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams šalinti.
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai įtvirtinti CPK XXIII skyriuje. CPK 433 str. reglamentuoja pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formą ir turinį. Šiame straipsnyje numatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta: 1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas; 2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) reikalavimo suma; 4) kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis; 5) reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą; 6) motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą; 7) patvirtinimas, kad nėra CPK 431 str. 2 d. nurodytų pagrindų; 8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.
CPK 435 str. 4 d. numato, kad pareiškimo trūkumai šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka. CPK 115 str. 3 d. numato, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė su trūkumais, t.y. nesumokėjo žyminio mokesčio bei nenurodė palūkanų skaičiavimo laikotarpio.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d., pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat byloje pateiktoje palūkanų skaičiavimo lentelėje yra aiškiai nurodytas palūkanų skaičiavimo laikotarpis ir kiekvieno laikotarpio (atsižvelgiant į įmokų mokėjimo ir skolos augimo sudengimus) konkretus palūkanų dydis, taip pat bendras palūkanų dydis.
Pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) civilinė byla gali būti iškelta tik tuomet, kai yra nustatoma, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo realizavimo sąlygos. Viena iš tinkamo šios teisės realizavimo sąlygų yra civilinio proceso įstatyme nustatyto dydžio mokesčio valstybei už teismui paduoto ieškinio nagrinėjimą sumokėjimas. Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta suma, mokėtina už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka.
LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. nurodoma, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl buto, kuris yra 886-oji DNSB (886-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos) name, savininko (N. M.) įsiskolinimo bendrijai (pareiškėjui) dėl jos suteiktų paslaugų (šios bylos dalykas) yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla. Tam, kad bendrija įgyvendintų savo įsteigimo tikslą (įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra) ji privalo turėti lėšų. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Taigi vienas iš bendrijos įsteigimo veiklos tikslų yra mokesčių už bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros įgyvendinimą surinkimas. Todėl, remiantis LR Daugiabučiu gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d., pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
CPK 433 str. numato, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. CPK 433 str. 1 d. 4 p. įtvirtinta, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta, kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas pareiškime nenurodė palūkanų skaičiavimo laikotarpio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia išvada bei pažymi, jog palūkanų skaičiavimo lentelėje yra nurodytas palūkanų skaičiavimo laikotarpis ir kiekvieno laikotarpio (atsižvelgiant į įmokų mokėjimo ir skolos augimo sudengimus) konkretus palūkanų dydis, taip pat bendras palūkanų dydis. Taigi parinktas palūkanų skaičiavimo metodas, atsižvelgiant į faktinius skolininko mokėjimus ir kreditorinių įsipareigojimų didėjimą, yra aiškus ir tikslus, todėl lentelėje matomas palūkanų augimas ir jų augimą įtakojantys veiksniai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.