Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K., išnagrinėjusi I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vietos adresą nurodžiusiai (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nepanaudojo motinos valdžios nepilnamečio vaiko interesams, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. I. K. nepilnametis sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ateidavo į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), socialiai apleistas, t. y. dėvėdamas netvarkingus, nešvarius drabužius, nepasiruošęs pamokoms, be to, per nurodytą laikotarpį (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.) be pateisinamos priežasties praleido 116 pamokų. I. K. į mokyklos darbuotojų pastabas nereaguoja, nebendradarbiauja, nesudaro galimybių soc. darbuotojoms patikrinti vaiko gyvenimo sąlygų. Šiais veiksmais I. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad mokyklos pateikta informacija yra melaginga, pedagogai prieš ją susimokė ir nori ją nepagrįstai apkaltinti. Tikina visada rūpinusi savo sūnumi, kasdien ruošė jam maistą, duodavo pinigų bandelei nusipirkti, pastarasis buvo aprengtas švariais, išlygintais drabužiais. Pagal galimybes nupirko reikiamas mokymosi priemones, jas pirko ir vaiko senelis, taip pat tėvas. Auklėtojai E. Š. buvo žinoma jos sunki finansinė padėtis. Kai paklausdavo, ar vaikui ko netrūksta, auklėtoja patikindavo, kad viskas gerai, jei kažko vaikas ir neturėjo, nuramindavo, kad nereikia rūpintis, priemonių atras mokykloje. Sūnus visuomet ruošė pamokas, ji jam padėdavo ir prižiūrėdavo, mokyklinės užduotys būdavo paruoštos iš vakaro, iki vaikui nueinant miegoti. Vaikas lankė mokyklą, jei pamokas praleisdavo, tai tik esant pateisinamoms priežastims, kurias ji pateikdavo mokymosi įstaigai. Iki 2016 m. rugsėjo mėn. vidurio nuomojosi kambarį bute pas vieną moterį, kur gyveno kartu su sūnumi, po to sugrįžo į tėvų butą, kuriame yra visos reikalingos sąlygos normaliam gyvenimui. I. K. teigimu, pas ją į namus niekas iš mokyklos neatėjo, ji namų adreso neslėpė. Yra nedirbanti, gauna invalidumo pašalpą, pinigus vaiko išlaikymui, bendros mėnesinės pajamos yra apie 200 Eur. Prireikus materialiai padeda jos tėvas, taip pas pinigų paskolina draugai, be to, nuo 2015 m. padeda Maisto bankas, gauna Vilniaus būsto paramą. Administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. pažymėjo, kad sūnaus klasės auklėtoja E. Š. nuo pat pradžių turėjo įvairiausių nusiskundimų dėl sūnaus, naudojo emocinį smurtą, žemino vaiką prieš kitus bendramokslius. Jai niekas niekada nėra išsakęs jokių priekaištų dėl netvarkingų vaiko drabužių, o to ir būti negalėjo, kadangi vaikas visada buvo aprengtas tinkamai. Šiuo metu sūnui nustatyta laikinoji globa su seneliu (jos tėvu), jai skaudu, kad iš jos vaikas buvo paprasčiausiai atimtas, labai jo ilgisi, jai neleidžiama normaliai su juo bendrauti, vaikas bijo pasakyti, kad nori grįžti pas ją gyventi (b. l. 45-51).

Teismo posėdžio metu I. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodytos dar detalesnės aplinkybes, paneigiant protokolo turinį (b. l. 41-43).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja E. Š. (I. K. sūnaus klasės auklėtoja, mokė nuo 2014 m. rugsėjo iki 2016-12-05) parodė, jog dėl A. K. situacija nuo pat pradžių buvo gana sudėtinga, tačiau ypač prastai pasidarė nuo šių mokslo metų pradžios, t. y. 2016 m. rugsėjo mėn. Vaikas ėmė itin praleidinėti pamokas (pateisinamos priežastys mokyklai nebuvo teikiamos), ateidavo nešvarus, netvarkingas, nesiprausęs, pradėjo sklisti kvapas, buvo didelis pedikuliozės protrūkis. Vaiko dažnai nebūdavo mokykloje arba pastarasis ateidavo tik į trečią ar kokią kitą pamoką, neruošdavo namų darbų, netgi kuprinė visąlaik buvo paliekama mokykloje (motina sakydavo, kad sunkų ją nešiotis). Kartais vaikas buvo atvedamas tik į prailgintą grupę, o pamokose nedalyvaudavo. Berniukui trūko mokyklinių priemonių, pirmus metus netgi pati buvo davusi savo pinigus toms priemonėms nupirkti. Kai ką motina nupirkdavo, tačiau vaikas neturėjo pratybų, kitų reikalingų priemonių (dažų, popieriaus), įspėjus dėl to motiną, ši likdavo nepatenkinta, žadėdavo atnešti, tačiau taip ir nepristatydavo. Laimei, dalį priemonių įsigyti padėjo berniuko senelis, tėvas. Su motina kontaktą rasti buvo sunku, o vėliau iš esmės neįmanoma. Pastaroji į susirinkimus neateidavo (iš viso per visą laiką buvo tik du kartus), neteikė jokios informacijos, iš karto imdavo kelti konfliktus, įžeidinėti. Nuo rudes situacijai tapus ypač prastai, vaikui nelankant pamokų, klausdavo I. K., kur berniukas, tačiau ši nieko nepasakojo, tik atšaudavo, kad ne jų reikalas. Paskutiniu metu vaikas labai pasikeitė, nuo rudens tapo uždaras, vangus, apatiškas, klausiamas nieko nepasakojo, buvo matyti, kad į mokyklą ateidavo tik pailsėti. Berniukas linksmas būdavo tik tada, kai savaitgalį praleisdavo pas senelį, po ko grįždavo nupraustas ir sutvarkytas (b. l. 45-51).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja I. K. ((duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė, Pagalbos skyriaus vedėja) parodė, jog A. K. nuo 2016 m. rugsėjo prastai lankė mokyklą, praleido daug pamokų be pateisinamos priežasties, nuolat vėluodavo, o kai ateidavo, būdavo nepasiruošęs, neturėjo mokymuisi reikalingų priemonių. Vaikas buvo apleistas, nešvariais drabužiais. Su motina rasti bendros kalbos nepavyko, ji arba nebendravo, arba bendravo konfliktiškai. Paklausta, kodėl vaikas nelanko mokyklos, jokių paaiškinimų neteikė, sakydavo, kad ne jų reikalas. Į kiekvieną pastabą reaguodavo neigiamai, konfliktiškai. Vaiko gyvenamoji vieta buvo neaiški, nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) apsilankius niekas neatidarydavo durų. Pats vaikas nuo 2016 m. rugsėjo ženkliai pasikeitė, tapo uždaras, nebendraujantis, nieko nepasakojo, nesakė, kur gyvena, visų šalinosi. Situacija pablogėjo mirus berniuko močiutei. Vaikas, tik būdamas pas senelius, o po to tik pas senelį, į mokyklą ateidavo linksmas, tvarkingas (b. l. 45-51).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja R. V. ((duomenys neskelbtini)socialinė pedagogė) parodė, jog nuo šių mokslo metų pradžios I. K. sūnus A. K. pasikeitė, tapo ženkliai uždaresnis, vengė bet kokio kontakto, paklaustas atsakinėjo lakoniškai, nerodė noro bendrauti. Vaikas pradėjo nebelankyti pamokų, daug jų praleido be pateisinamos priežasties, buvo neprižiūrėtas, netvarkingais, purvinais drabužiais, nuo vaiko jau netgi sklido nemalonus kvapas, jam trūko mokymosi priemonių. Berniukui nepasirodžius mokykloje, skambindavo I. K., tačiau ši arba neatsiliepdavo, arba atsiliepusi atsakydavo, kad tai yra ne jų reikalas, ką nori, tą ir daro. Motina nepateikė jokių vaiko nelankymą pateisinančių priežasčių. Su I. K. nepavyko rasti jokios bendros kalbos. Tik pabuvęs pas senelį, A. K. grįždavo pralinksmėjęs, nupraustas, švariais drabužiais (b. l. 45-51).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys yra nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 6 punktą tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. savo kaltės ir nepripažįsta bei tikina tinkamai rūpinusis savo sūnumi A. K., byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. K. neišnaudojo visų priemonių ir nepanaudojo savo kaip motinos valdžios užtikrinant, kad sūnus būtų socialiai tvarkingas, lankytų mokymosi įstaigą. I. K. kaltė padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra grindžiama rašytine medžiaga bei liudytojų parodymais. Vilniaus (duomenys neskelbtini) 2016-11-21 rašte nurodyta, jog A. K. mokyklą lanko nereguliariai, dažnai vėluoja į pamokas arba iš viso į jas neateina, mama apie vaiko neatėjimą į mokyklą nieko neinformuoja. Mokinys dažnai neturi reikalingų mokyklinių priemonių, būna nešvariais rūbais, neatlieka namų darbų. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta mokyklai nežinoma, vaikas vengia kalbėti apie tai, kur gyvena. Berniukas yra sakęs, jog nori būti su seneliu (b. l. 4-5). Vilniaus (duomenys neskelbtini) psichologės vertinime nurodyta, jog psichologinė pagalba A. K. teikiama nuo 2016 m. rugsėjo mėn., konsultacijos vyko nereguliariai, nes berniuko dažnai nebūdavo mokykloje. 2016-10-21 I. K. atsisakė vaikui teikiamos psichologinės pagalbos nurodydama, jog pagalbos reikia mokytojai, o ne vaikui. A. K. gyvenamoji vieta nežinoma, susitikimo metu vaikas sakė nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis, nurodė būnantis įvairiuose butuose. A. K. mokyklą lanko nereguliariai, neaišku, kur jis leidžia laiką, kai neatvyksta į mokymosi įstaigą, motinos elgesys neprognozuojamas, pastaroji būna agresyvi mokyklos darbuotojų atžvilgiu. Konsultacijų metu vaikas vengia bet kokia forma kalbėti apie mamą ir santykį su ja, tačiau noriai dalinasi įspūdžiais apie buvimą pas senelį, nurodo norintis būti pas jį. Vertinime nurodyta, jog vaiko psichologiniai poreikiai nėra patenkinami ir tai gali turėti neigiamos įtakos jo raidai (b. l. 6). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-12-02 Pasitarimo protokole nurodyta, jog I. K. su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, piktybiškai atsisako nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, neatsiliepia į skambučius, nesudaro sąlygų patikrinti sūnaus buities sąlygas, vaikas mokyklą lanko nereguliariai, neatlieka namų darbų, neturi mokyklinių priemonių, būna nešvariais drabužiais, netvarkingas. Taip pat nurodyta, jog vaikas išsakė norą gyventi su seneliu, kuris sutinka būti jo globėju. A. K. nustatyta laikinoji globa V. K. (senelio) šeimoje (b. l. 7-9). E. Š., I. K. bei R. V. 2017-01-09 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog A. K. (duomenys neskelbtini) mokėsi nuo 2014-09-01 iki 2016-12-05. Nurodyta, jog vaikas į mokyklą dažnai vėluodavo arba visai į ją neateidavo, atvykdavo neparuošęs pamokų, neaprūpintas ugdymo priemonėmis, nenupraustas, vilkintis nešvariais, netvarkingais drabužiais. Tik savaitgalį praleidęs pas senelį vaikas ateidavo tvarkingas bei paruošęs namų darbus (b. l. 10-13). Teismas tiek auklėtoją E. Š., tiek mokyklos socialines pedagoges apklausė tiesiogiai teismo posėdyje. Liudytojos teismui patvirtino visas paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, parodė, jog situacija dėl A. K. ypač prasta tapo nuo šių mokslo metų pradžios, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo. Vaikas labai pasikeitė, tapo itin uždaras, vengiantis kontakto, apatiškas. Mokyklą pradėjo lankytis nereguliariai, praleido daug pamokų, jei atvykdavo, būdavo nepasiruošęs (E. Š. teigimu, netgi kuprinės niekada nesinešdavo į namus, motina pasakydavo, jog neverta, sunku nešioti), neturėjo reikiamų priemonių, be to, ateidavo nešvarus, purvinais drabužiais, nesiprausęs, nuo jo pradėjo sklisti nemalonus kvapas. Su motina jokio kontakto užmegzti nepavyko, pastaroji nelinkusi bendrauti, elgiasi konfliktiškai, neteikia informacijos apie vaiką, kodėl šis neateina į pamokas, kur gyvena ir tt. (b. l. 45-51). Nors administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. ir tvirtina, kad liudytojų nurodytos aplinkybės yra išgalvotos, o mokymosi įstaiga tiesiog susimokė prieš ją, teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti anksčiau nurodytoje rašytinėje medžiagoje išdėstytais faktais arba abejoti liudytojų E. Š., I. K. ir R. V. parodymais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog I. K. neužtikrino savo sūnui A. K. tinkamų sąlygų įgyti išsilavinimą. Teismui pareikalavus (duomenys neskelbtini) pateikė A. K. lankomumo ataskaitą už 2016 m. rugsėjo – lapkričio mėn., iš kurios matyti, jog A. K. laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 be pateisinamos priežasties praleido 116 pamokų (b. l. 27-30). Atsižvelgiant į šiuos papildomai surinktus duomenis, atitinkamai tikslinamas kaltinimas, nurodant konkretų be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičių. Taip pat aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog I. K. mažametis sūnus buvo socialiai apleistas. Tokia išvada darytina ne dėl to, jog vaiko rūbai buvo ne nauji, o dėl to, kad berniukas vilkėjo nešvariais drabužiais, buvo nesiprausęs, netvarkingas, kaip teisme parodė liudytojos, nuo pastarojo netgi buvo pradėjęs sklisti nemalonus kvapas. Tokios aplinkybės rodo, jog vaiku nebuvo pakankamai rūpinamasi, jam neužtikrintos palankios sąlygos harmoningam vystymuisi. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas iš kaltinimo šalina tą aplinkybę, jog vaikas neturėjo ugdymui reikalingų priemonių. Tai, jog A. K. nebuvo aprūpintas visomis mokymuisi reikalingomis priemonėmis, teismas neabejoja, tas užfiksuota bylos medžiagoje, tą patvirtino ir apklaustos liudytojos, tačiau negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog I. K. kaltė dėl netinkamo jos, kaip motinos valdžios panudojimo pasireiškė ir tuo, kad ji savo sūnaus neaprūpino ugdymo priemonėmis. Apklausiama I. K. parodė, jog pagal išgales pirko vaikui nurodyto pobūdžio priemones (dažus, popierių, teptuką), apklausta vaiko auklėtoja E. Š. taip pat parodė, jog I. K. dalį priemonių išties pirko, kitą dalį atnešė berniuko senelis, kai ką – tėvas. Pati I. K. ilgą laiką nedirba, kaip nurodė, gauna neįgalumo pašalpą, taip pat pašalpą vaiko išlaikymui (iš specialaus fondo), pragyventi padeda Maisto bankas, prašo pagelbėti draugų, tėvo. Kaip matyti, pastarosios finansinė padėtis yra gana sudėtinga, kas, matyt, turėjo įtakos galimybėms nupirkti vaiko ugdymui reikimas priemones.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. K. neužtikrino vaiko ugdymo įstaigos lankymo – vaikas ugdymo įstaigoje laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-10-31 be pateisinamos priežasties praleido 116 pamokų, į ją atvykdavo nešvariais drabužiais, neparuošęs namų darbų, taip pat I. K. nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nesudaro galimybių patikrinti vaiko gyvenimo sąlygų (beje, ir šiuo metu teismui adresuotuose dokumentuose I. K. nurodo kitą gyvenamąją vietą nei faktiškai gyvena), todėl tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį ATPK; pagrindo keisti kvalifikavimą pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą nėra).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama I. K. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, šiuo metu darbo biržoje neregistruota (išbraukta be teisės registruotis 6 mėn.), administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus I. K. ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.