Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir G. P. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams A. P., G. P., J. P., notarei J. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai A. P. ir G. P. atskiruoju prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atsakovų nuomone, pirmos instancijos teismas akivaizdžiai neįvertino galimo nepalankaus ieškovui teismo sprendimo galimybės, nors ieškinio priėmimo dieną turėjo pakankamai duomenų nuspręsti, jog ieškinys nėra pakankamai pagrįstas, o tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat apeliantai tvirtina, kad draudimas balsuoti visuotiniame bendrovių akcininkų susirinkime yra visiškai nesusijęs su ieškovo reiškiamu reikalavimu. Paaiškina, kad net jeigu teismas ir panaikintų paveldėjimo teisės liudijimą, tai nereikštu, jog atsakovai nepaveldėjo bendrovių akcijų, tai reikštų, jog turėtų būti išduotas naujas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame vėl būtų įrašytos atsakovų paveldėtos bendrovių akcijos, kadangi ieškovas neginčija paveldėjimo fakto. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį, kad nė vienoje iš keturių įmonių, kurių akcijas paveldėjo, jie neturi pakankamai akcijų, kad darytų kokią nors įtaką bendrovių akcininkų susirinkimuose. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų nuomone, draudimas balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra visiškai nesusijęs su ieškinio reikalavimo galimu įvykdymu, ieškovui priėmus palankų sprendimą. Apeliantai pažymi ir tai, kad draudimas naudotis visomis neturtinėmis teisėmis apskritai neatitinka ekonomiškumo principo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Taigi nagrinėjau atveju kvestionuojamas nutarties, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantų atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Pažymėtina, kad CPK 144 str. nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Kaip matome iš ieškinio turinio, ieškovas prašo panaikinti 2014-04-30 atsakovams išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo buvo patvirtinta atsakovų teisė į tam tikrą turtą, kurio atžvilgiu pirmos instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą, bei uždraudė atsakovams balsuoti įmonių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimomis 2014-04-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytomis akcijomis, įskaitant draudimą perleisti balsavimo teises.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, nes, kaip jau ir buvo minėta, jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Kaip jau ir buvo nurodyta, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo buvo patvirtinta atsakovų teisė į tam tikrą turtą, pripažinti negaliojančiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, jei ieškovui būtų priimtas palankus teismo sprendimas, iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo atsakovai gali perleisti jiems nuosavybės teises į paveldėto turto dalį arba kitaip apsunkinti turtą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių - paveldėto turto arešto - sprendimo vykdymas gali pasunkėti.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl galimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.).

Be to, apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu uždrausti jiems balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimomis 2014-04-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytomis akcijomis, įskaitant draudimą perleisti balsavimo teises, nes, jų nuomone, toks draudimas pažeidžia ekonomiškumo principą.

Pagal CK 1.102 straipsnio bei Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti, valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Akcijos jų turėtojui suteikia turtines ir neturines teises, numatytas Akcinių bendrovių įstatymo 15 ir 16 straipsniuose. Pagal ABĮ 14 straipsnio 1 dalį akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be to, kad areštavo atsakovų turimas akcijas, tačiau ir uždraudė atsakovams balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimomis 2014-04-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytomis akcijomis, įskaitant draudimą perleisti balsavimo teises.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju uždraudimas atsakovams balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, neturi įtakos sprendimo įvykdymui ir yra netikslingas. Pažymėtina, kad net ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimas nereikštų, jog atsakovai nepaveldėjo įmonių akcijų, nes akcijų paveldėjimo faktas iš esmės yra neginčijamas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiai dienai nėra nė vieno ginčo, kuris galėtų turėti kokią nors įtaką atsakovų paveldėtų akcijų skaičiui. Be to, sutiktina ir su atsakovų pastebėjimu, kad jų bendrai turimų balsų kiekis, kuris svyruoja 33 iki 40 procentų, net ir negali turėti lemiamos įtakos visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimamų sprendimų turiniui, kai sprendimams priimti reikalinga susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju uždraudus atsakovams balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, būtų pažeistas ekonomiškumo principas, t. y. atsakovų teisės būtų suvaržytos labiau nei reikalinga tikslui pasiekti.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė atsakovams balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, todėl yra pagrindas pirmos instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo nutarta uždrausti A. P. ir G. P. balsuoti SR UAB „Alsa“, UAB „Aluotinfra“, UAB „Aitra“, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimomis 2014-04-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytomis akcijomis, įskaitant draudimą perleisti balsavimo teises, panaikinti ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą uždrausti atsakovams A. P. ir G. P. balsuoti SR UAB „Alsa“, UAB „Aluotinfra“, UAB „Aitra“, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimomis 2014-04-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytomis akcijomis, įskaitant draudimą perleisti balsavimo teises, atmesti, o kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta uždrausti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) balsuoti SR UAB „Alsa“, įmonės kodas 120640464, UAB „Aluotinfra“, įmonės kodas 273105940, UAB „Aitra“, įmonės kodas 181171323, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimomis 2014-04-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytomis akcijomis, įskaitant draudimą perleisti balsavimo teises, panaikinti ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą uždrausti atsakovams A. P. ir G. P. balsuoti SR UAB „Alsa“, įmonės kodas 120640464, UAB „Aluotinfra“, įmonės kodas 273105940, UAB „Aitra“, įmonės kodas 181171323, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimomis 2014-04-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytomis akcijomis, įskaitant draudimą perleisti balsavimo teises, atmesti.

Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.