Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-337/2011

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00332-2010-4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 310 str. ir jam paskirti viešieji darbai penkiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 val. per mėnesį visuomenės labui. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. G. priteista: P. K. – 63 Lt turtinei ir 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, valstybei – 240 Lt už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 84 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. liepos 15 d. apie 11.30 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, ne mažiau kaip du kartus suduodamas mediniu pagaliu (kuo galėjo būti ir kastuvo kotas) P. K. katinui, padarydamas jam kairės krūtinės pusės poodiniame audinyje 3-10-to šonkaulių srityje išplitusią hematomą, kairiosios krūtinės pusės vidurine dalimi 3-4-to šonkaulių pilnus skersinius lūžius, kairės pusės 6-7-to ir 9-10-to tarpšonkaulinių raumenų plyšimą, krūtinkaulio lūžimą, plaučių edemą, žiauriai elgėsi su gyvūnu, nes dėl patirtų sužalojimų gyvūnas žuvo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. K. atstovė advokatė R. Č. atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu nuteistojo atžvilgiu pagrįstai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliantas savo skundą motyvuoja vien savo naudai iškraipytais parodymais, juos savaip interpretuodamas. Teigia, kad neteisingas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatliko jokio tyrimo, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti visi įrodymai. Nukentėjusiosios atžvilgiu teismas jokių privilegijų netaikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas kelis kartus keitė savo parodymus dėl katino žūties aplinkybių, tačiau teismas pagrįstai, remdamasis objektyviais įrodymais, jas atmetė. Apeliantas pagal savo darbines architekto pareigas Rokiškio mieste yra gerai žinomas žmogus, todėl rasti bendrą kalbą su išvadą apie katino žūties laiką parašiusiu veterinarijos tarnybos specialistu, jam tikrai nebuvo sunku. Nukentėjusioji P Krasauskienė, betarpiškai mačiusi savo katino žūtį, pasiekė, kad būtų atlikta nepriklausomų specialistų ekspertizė, kurios išvados visiškai priešingos Rokiškio veterinaro išvadoms bei pilnai paneigė visas nuteistojo iškeltas versijas dėl katino žūties laiko ir kitų aplinkybių. Skrodimo metu rasti katino kūno vidiniai sužalojimai niekaip negalėjo atsirasti be išorinių katino kailio sužalojimų, jeigu katino žūties priežastimi būtų buvusi šuns agresija. Apeliaciniame skunde neteisingai motyvuojama ne tik faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet ir baudžiamojo proceso pažeidimais. Pažymėtina, kad prašymą dėl liudytojo S. L. iškvietimo nukentėjusioji pateikė teismui raštu pirmąją teisminio bylos nagrinėjimo dieną – 2010 gruodžio 9 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas A. G. neigia padaręs BK 310 str. numatytą nusikalstamą veiką, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo A. G. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę už ją, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, gaišenos patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto duomenimis ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad A. G. padarė BK 310 str. numatytą nusikalstamą veiką. Be to, tai, kad A. G. padarė pastarąją veiką iš dalies patvirtina paties apelianto parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. sudavė ne mažiau kaip du kartus mediniu pagaliu P. K. katinui, dėl ko gyvūnas nuo patirtų sužalojimų mirė. Nors nuteistasis neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavęs smūgius P. K. katinui, tačiau A. G. inkriminuotos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Apeliantas parodė katino nemušęs, bet matęs, kad jo šuo įsikandęs katiną tampė pastarąjį voljere. Tačiau šie apelianto parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Priešingai apelianto nurodytoms, nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esantys objektyvūs bylos duomenys, todėl netikėti jos parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors nukentėjusioji betarpiškai ir tiesiogiai nematė pačių nuteistojo atliekamų smūgių katinui, tačiau parodė mačiusi smūgius į kažką žemai, kuriuos lydėjo miauktelėjimai. Po to iškart A. G., nekeisdamas savo vietos, pakėlęs nuo žemės jos katiną įmetė į šuns voljerą. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat jos parodymus netiesiogiai patvirtino bei atitinkamai paneigė apelianto parodymus liudytoja R. L. bei specialistas veterinarijos gydytojas E. U.. Liudytoja R. L. parodė, kad šuo negali sužaloti katinui vidaus organų, nepadarydamas išorinių sužalojimų. Tuo tarpu liudytojų E. G. ir V. L. parodymais bei gaišenos patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akto duomenimis katinui buvo matomi bei nustatyti tik vidiniai sužalojimai. Apeliantas savo kaltę skunde ginčija teigdamas, kad turėjo praeiti kuris laikas, kad katinas mirtų, o po to tik prasidėtų atšalimas ir sustingimas, tačiau šie nuteistojo teiginiai tėra prielaidinio pobūdžio subjektyvūs pamąstymai, nepaneigiantys jo kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Be to, juos paneigė specialistas veterinarijos gydytojas E. U., pirmosios instancijos teisme paaiškinęs, kad katino nugaišimas ir sustingimas priklauso nuo padarytų sužalojimų, katino savybių, jo sveikatos ir gamtinių sąlygų, be to, sustingimas galimas po valandos. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje apelianto A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 310 str., todėl išteisinti apeliantą iš pastarojo nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. G. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Taip pat apylinkės teismas teisingai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto A. G. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apelianto teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Taip pat teisėjų kolegija, pažymi, kad procesas buvo rungtyniškas, užtikrinta proceso šalių lygybė. Byloje nėra procesinės nelygybės faktų. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą teismas su abiem proceso šalimis elgėsi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo. Procesas buvo teisingas nuo pat pradžios.

Kaip nepagrįstas atmestinas skundo teiginys apie, apelianto teigimu, nežinia iš kur teisminiame procese atsiradusį liudytoją S. L., nes iš byloje esančio nukentėjusiosios P. K. prašymo (134 b.l.) matyti, kad 2010-12-09 ji pateikė teismui raštišką prašymą dėl S. L. apklausos. Taip pat vertintinas bei atmestinas skundo teiginys, jog teismas neatliko jokio tyrimo, nes teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad bylos nagrinėjimas vyko laikantis baudžiamojo proceso normų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Todėl darytina išvada, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-01-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.