Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant J. Pladui, dalyvaujant prokurorei I. Gureckienei, kaltinamajam I. R., jo gynėjui advokatui F. Vrubliauskui, nukentėjusiems J. V., R. V., vertėjai V. Mikelevič, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. R. (I. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas, teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 18 parų arešto bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 7 dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent jis:

2017 m. liepos 31 d. apie 00.07 val., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>.“, bei Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>.“, t. y. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,53 promilės etilo alkoholio, vairuodamas R. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tvorą, taip padarydamas J. V., (duomenys neskelbtini), didelę – 2538 eurų, turtinę žalą, ir apgadino automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas R. V., (duomenys neskelbtini), didelę – 2000 eurų, turtinę žalą,

t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse.

Kaltinamasis I. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą ir parodė, kad 2017 m. liepos 30 d. su žmona Ž. R. buvo pas jos draugę svečiuose (duomenys neskelbtini), kur dar automobiliu ,,Toyota Avensis“ atvažiavo M. M. su pažįstamu. Jie vartojo alkoholį. Dar prieš važiuojant į svečius vartojo alkoholį, t. y. gėrė vyną, degtinę, alų. Naktį pritrūko pinigų alkoholiui, dėl to reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad M. M. leistų jam vairuoti. Pastaroji iš pradžių neleido jam vairuoti, bet po to davė automobilio raktelius. Yra turėjęs teisę vairuoti kelių transporto priemones, tačiau prieš 10 metų minėta teisė buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Apie 12 val. nakties važiavo į Rudaminą, kartu su juo automobiliu važiavo Ž. R., V. P. ir M. M.. (Duomenys neskelbtini) per greitai važiavo, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Stipriai apgadino automobilį ir tvorą. Automobilio keleiviai nenukentėjo. Po įvykio pabėgo iš įvykio vietos, bet po to sugrįžo, tada jį sulaikė policijos pareigūnai. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašo nukentėjusiųjų. Pripažįsta nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius (T 2, b. l. 22-23).

Byla nagrinėtina sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. V. parodymais, kad jam priklauso automobilis ,,Toyota Avensis“. Naktį iš 2018-07-30 į 2017-07-31 automobilis buvo pas jo sugyventinę M. M., nes kai jis užmigo, ji paėmė automobilio raktą ir išvažiavo. Pastaroji jam paskambino po eismo įvykio ir pranešė, kad sudaužytas jam priklausantis automobilis, M. M. jam nieko daug neaiškino, sakė, kad ne ji vairavo, kad buvo užmigusi, kai žmogus, kuris vairavo, padarė autoįvykį. Ji sakė, kad ji neleido tam žmogui vairuoti. Palaiko pareikštą 2500 eurų civilinį ieškinį. Dėl automobilio nepataisomo sugadinimo jam padaryta 2000 eurų turtinė žala. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė daug nepatogumų, nes reikėjo vaikus autobusais vežti į mokyklą ir gydymo įstaigą (T 2, b. l. 23-24).

Nukentėjusios J. V. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Naktį iš 2017-07-30 į 2017-07-31 išgirdo triukšmą. Išėjus į balkoną, pamatė, kad automobilis įvažiavo į jos tvorą, Visa tvora buvo stipriai apgadinta. Tvora buvo betoninė, su stulpais. Kada išėjo į laiką, ten stovėjo dvi moterys, I. R. ir dar vienas vyras. Pažįsta kaltinamąjį, dažnai matydavo jį neblaivų. Iki atvykstant policijos pareigūnams buvo grįžusi į namus. Antrą kartą išėjus į lauką, I. R. buvo pabėgęs iš įvykio vietos. Automobilis buvo apdraustas, dėl to manė, kad draudimo kompanija atlygins visą padarytą žalą. Draudimo kompanijai jai sumokėjo 838 eurus. Tvoros atstatymas kainavo 1700 eurų. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį (T 2, b. l. 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7711/2017(01), kurioje konstatuota, jog I. R. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 31 d. 01.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio (b. l. 60).

Liudytojo M. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2017 m. liepos 31 d., patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į namo tvorą įvažiavo automobilis. Atvykę nurodytu adresu, rado automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkusį į tvorą. Prie automobilio buvo Ž. R., M. M. ir V. P., kurie buvo neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Bendraujant su jais, Ž. R. paaiškino, kad automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir į namo sieną įvažiavo jos vyras I. R., kuris buvo neblaivus ir po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos. M. M. ir V. P. patvirtino Ž. R. žodžius. Namo savininkė J. V., į kurios tvorą įvažiavo automobilis taip pat patvirtino neblaivių asmenų parodymus, kad buvo dar vienas vyras, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Policijos centrinėje duomenų bazėje patikrino I. R. duomenis, bazėje suradę jo nuotrauką, parodė nuotrauką J. V., kuri atpažino pasišalinusi vyrą. Tuo metu kitas policijos ekipažas važinėjo po (duomenys neskelbtini) ir ieškojo pasišalinusio vyro. I. R. buvo surastas ir atvežtas į įvykio vietą. Alkotesteriu I. R. nustatytas 2,66 prom. girtumas, jis prisipažino, kad vairavo automobilį ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į namo tvorą (b. l. 22).

Liudytojos Ž. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2017 m. liepos 30 d. vakare, apie 21.30 val., su vyru I. R. užėjo pas jos draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jie visi trys gėrė alų. Po kurio laiko draugės bute atsirado jų pažįstama M. M. ir jos vyro draugas V. P.. Jie visi gėrė alų. Vėliau I. R. nutarė, kad reikia važiuoti į Rudaminą pas kažkokį draugą ar pažįstamą pasiskolinti pinigų. M. M. atvažiavo automobiliu ,,Toyota“, sakė, kad tai jos automobilis. M. M. nenorėjo vairuoti. Tiksliai neprisimena, ar M. M. pati pasiūlė, kad I. R. vairuotų, ar pats I. R. pasisiūlė vairuoti automobilį. I. R. vairavo automobilį, M. M. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o ji ir V. P. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Neprisimena kaip važiavo, tačiau prisimena trenksmą. Atsigavusi pamatė iš po automobilio variklio dangčio rūkstančius dūmus. I. R. buvo dingęs iš įvykio vietos. Pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie klausinėjo kas vairavo automobilį ,,Toyota“. Pasakė policijos pareigūnams, kad automobilį vairavo I. R., nurodė jo duomenis (b. l. 24).

Eismo įvykio vietos schema, kurioje nubraižytas 2017 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) įvykęs eismo įvykis (b. l. 9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėtas ir aprašytas R. V. nuosavybės teise priklausantis automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad I. R. 2017 m. liepos 31 d. apie 00.07 val., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>.“, bei Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>.“, t. y. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,53 promilės etilo alkoholio, vairuodamas R. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, atsitrenkė į Rudaminos g. 35-to namo tvorą, taip padarydamas J. V., (duomenys neskelbtini), didelę – 2538 eurų, turtinę žalą, ir apgadino automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas R. V., gim. (duomenys neskelbtini), didelę – 2000 eurų, turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse. Kaltinamojo kaltę pagrindžia jo paties, nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), į kaltės formą – tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris vedęs, nedirbantis, vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos arešto bausmės, kurios, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.). Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ str.). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-07-31 01.10 val. iki 2017-07-31 13.43 val., nuo 2018-09-19 11 val. iki nuosprendžio paskelbimo, kai viena kardomojo kalinimo ir suėmimo diena prilyginama vienai arešto parai (BK 66 str.) (T 1, b. l. 47, 48, 175, 189-190).

I. R. nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse, padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, nors tokios teisės neturėjo, ir būdamas neblaivus, todėl tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.). Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą, dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,53 promilės etilo alkoholio), į tai, kad jis yra praradęs teisę vairuoti dėl vairavimo esant neblaiviam, todėl jam skirtinas maksimalus įstatyme numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pasinaudojęs kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, todėl vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuotina automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą – 1910 eurų (T 1, b. l. 18-19).

Nukentėjusios J. V. pateiktas 862 eurų civilinis ieškinys turtiniai žalai atlyginti įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.) (T 1, b. l. 12-130).

Nukentėjusysis R. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų turtinės žalos ir dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (T 1, b. l. 122-123). Turtinę žalą sudaro nepataisomai sugadinto automobilio vertė. Neturtinę žalą nukentėjusysis iš esmės grindžia patirtais nepatogumais dėl automobilio praradimo. Nukentėjusysis nurodo, kad teko greitai pirkti naują automobilį, dėl jo pirkimo važinėti autobusu, taip pat autobusu vežioti vaikus į mokyklą ir gydymo įstaigą, dėl ko prarado daug laiko.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nepataisomai sugadino nukentėjusiam priklausantį automobilį. Nukentėjusysis R. V. nurodė, kad automobilio vertė 2000 eurų ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo. Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Toyota Avensis 2.0 D4D (2002 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1910 eurų. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl 2000 eurų turtinės žalos pagrįstas, įrodytas, pripažintas kaltinamojo, todėl nukentėjusiojo patirta turinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Sprendžiant klausimą dėl R. V. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 500 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis neturtinės žalos dydį iš esmės grindžia nepatogumais, atsiradusiais dėl prarastos transporto priemonės, kad reikėjo naudotis viešuoju transportu, dėl ko prarado nemažai laiko. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, susijusius su transporto priemonės netekimu, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 200 eurų neturinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Kardomoji priemonė- suėmimas, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo (T 1, b. l. 189-190).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

I. R. (I. R.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 7 dalis ir nuteisti:

pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį- 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį- 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrinta bausme skirti 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu iki 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-07-31 01.10 val. iki 2017-07-31 13.43 val., nuo 2018-09-19 11 val. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., ir laikyti, kad jis atliko paskirtą bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 19 d., ir kaltinamąjį paleisti teismo posėdžių salėje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, I. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti iš I. R. automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1910 (vieną tūkstantį devynis šimtus dešimt) eurų.

Nukentėjusios J. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. R. 862 (aštuonis šimtus šešiasdešimt du) eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. R. 2000 (du tūkstančius) eurų turtinei žalai ir 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.