Kauno apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) vadove, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Č., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad I. Č. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus ir tokiais veiksmais I. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-03-01. Bendrovės vadovė nuo 2012-03-05 yra I. Č., apskaitą tvarko UAB (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau -VSDFV) 2017-11-29 duomenimis, Bendrovėje įdarbintas 1 darbuotojas. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-08-10 Bendrovėje pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017-08-01 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1042-4416, tikrinamas laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31, bei 2017-09-13 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-6119. Todėl nuo šio datos (2017-09-13) VMI prie FM tapo žinoma apie galimai padarytą teisės pažeidimą. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2017-08-01, Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 8.438,65 Eur, iš jos: 6.968,32 Eur Pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) ir 1.058,63 Eur šio mokesčio delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014-02-26, patikslinus 2017-04-27 minėto mokesčio deklaracijas už 2014 m., 2015 m. ir 2016 m.), 400,50 Eur Gyventojų pajamų mokestis (toliau - GPM), 11,20 Eur šio mokesčio delspinigiai (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-07-17, pateikus šio mokesčio deklaraciją už 2017 m. liepos mėn.). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2014-02-26. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017-05-03. Pareiškime pažymima, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2017-11-29 ne likviduota ir sudaro 8.164,80 Eur. Per laikotarpį, nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dienos (2017-09-13) iki pareiškimo teismui ruošimo dienos (2017-11-29), VMI prie FM išieškojo iš Bendrovės lėšų 398,24 Eur, Bendrovė geranoriškai nemokėjo nieko. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentus, įmonių debitorinių ir kreditorinių skolų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įmonėje nebuvo laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31 matyti, kad lėšų likutis kasoje 2017-05-01 buvo 2.371,90 Eur, gauta pajamų 8.293,04 Eur, iš kasos išmokėta 10.180,88 Eur, likutis kasoje 2017-07-31 buvo 484,06 Eur. Pagal Bendrovės 2017-01-02 Įsakymą atskaitingais asmenimis paskirti I. Č. ir A. L.. Pagal avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31 atskaitingi asmenys gavo 1.844,47 Eur (2017-05-01 ankstesnio avanso likutis pas I. Č. buvo 535,37 Eur, pas A. L. buvo - 16,9 Eur), išlaidos, gavus pinigus iš kasos, sudarė 2.363.75 Eur (2.363,75 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas). Finansinės operacijos, kurių metu buvo atsiskaitoma su prekių ir paslaugų teikėjais, pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė I. Č. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taip pat pareiškime pažymima, kad Bendrovė tikriname laikotarpyje nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31 savo kasoje disponuotas dideles pinigines lėšas – 8.293,04 Eur, turėjo panaudoti atsiskaitymui su VMI prie FMJ, kadangi tikrinamo laikotarpio paskutinio atsiskaitymo su kitu kreditoriumi dienai (2017-07-31) Bendrovė VMI prie FM turėjo 8.953,66 EUR nepriemoką, t. y. Bendrovė buvo pajėgi dalinai atsiskaityti su VMI prie FM ir padengti dalį tikrinamu laikotarpiu susidariusią mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes VMI prie FM pareiškime prašoma UAB (duomenys neskelbtini) vadovei I. Č. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti baudos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, vidurkį – 2200 EUR, bei priteisti iš I. Č. 8,953,66 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Č. visiškai prisipažino kalta dėl padaryto nusižengimo ir paaiškino, kad atsiskaitymų eiliškumo tvarką pažeidė nepiktybiškai, bet siekdama užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Bendrovės pajamos yra nepakankamos visiems mokėjimams atlikti, todėl pirmiausia mokėdavo pagrindinių paslaugų tiekėjams. Teigė, kad jos pajamos yra nedidelės, viena išlaiko dukrą, turi finansinių įsipareigojimų, todėl prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali bauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo faktą ir I. Č. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą be jos pačios prisipažinimo pagrindžia: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir žalos priteisimo (b. l. 1-8), mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 9-10); UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 11-18); 2017-09-13 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR 1042-6119 (b. l. 19-23); I. Č. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji pažeidimą pripažįsta, nurodė, jog įmonės buvusi finansininkė G. B. nuo 2014 metų neteisingai skaičiavo PVM mokesčio atsiskaitymus, dėl to Bendrovė per 2014-2017 metų laikotarpį per daug atsiskaitė PVM mokesčio, pastebėjus klaidą, PVM deklaracijos buvo patikslintos ir taip atsirado VMI prie FM skola, kurią pažada geranoriškai sumokėti per ilgesnį laikotarpį (b. l. 24); UAB „Baltic Beauty School“ kasos knygos kopijos (b. l. 25-30); UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitų kopijos (b. l. 31-39).

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad I. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadove ir žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryti 8.953,66 Eur dydžio nuostoliai, kurių atlyginimą prašoma priteisti iš Bendrovės vadovės I. Č..

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. Č. savo paaiškinime VMI ir teismo posėdyje pripažino savo kaltę, gailėjosi. Šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), I. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad I. Č. yra išsituokusi, viena augina dukrą, jos pajamos yra mažos, didelę jų dalį skiria būsto nuomai. Duomenų apie I. Č. baustumus administracine tvarka nėra.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, I. Č. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.