Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. O. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. O. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-941-2024,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu M. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 3 ir 5 dalis bei jam paskirta galutinė nuobauda – 2100 Eur bauda.

M. O. nubaustas už tai, kad jis, organizuodamas statybos darbus bute (duomenys neskelbtini), neužtikrino, nekontroliavo ir leido nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2024 m. spalio 19 d. A. I. (A. I.) vykdyti elektros instaliavimo darbus (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai darbuotojas neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kurį privalu turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Toks darbas laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. O. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 22¹ straipsnio 4 dalies padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

M. O. taip pat nubaustas už tai, kad jis, organizuodamas statybos darbus bute (duomenys neskelbtini), neužtikrino, nekontroliavo ir leido nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2024 m. spalio 19 d. Ukrainos piliečiui O. P. (O. P.) dirbti elektros instaliavimo darbus (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai darbuotojas, trečiosios šalies pilietis, neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kuomet privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Toks darbas laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. O. pažeidė SĮ 22¹ straipsnio 4 dalies ir UĮ 56¹ straipsnio 3 dalies nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Šioje byloje yra aktualus ne UĮ 56 straipsnis, kuriame reglamentuojamas nelegalus darbas ir atsakomybė už jį, o UĮ 56¹ straipsnis, kuris reglamentuoja nelegalų darbą atliekant statybos darbus bei SĮ 22¹ straipsnis, kuris reglamentuoja statybos darbus atliekančių ir statybvietėje esančių asmenų identifikavimą. Pagal UĮ 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UĮ 56¹ straipsnio 2 dalis numato, jog statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu. UĮ 56¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu trečiosios šalies piliečiams atliekant statybos darbus laikomi darbai, kai nustatomos šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės (dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje; ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti; arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų) ir, jas nustačius: 1) taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 2–13 dalių nuostatos; 2) mutatis mutandis statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 6–8 dalių nuostatos.

SĮ 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti VSDĮ 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 15¹ straipsnyje (apdraustas asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; mažosios bendrijos vadovas, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys; savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje (ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu; individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu), išskyrus šeimynos dalyvius; komandiruotas užsienietis)) nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus ir kontrolę vykdančioms institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijai); statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Be to, SĮ 22¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

Taigi, iš dabartinio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai imperatyviai numato statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė statybos darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Iš 2024 m. lapkričio 29 d. nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad Institucijoje buvo gautas A. I. skundas apie tai, kad jis kartu su O. P. (duomenys neskelbtini), dirbo nelegaliai (1 t., b. l. 19–21). A. I. paaiškino, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje per skelbimų portalą www.paslaugos.lt surado skelbimą, jog reikia atlikti elektros instaliacijos pakeitimą (duomenys neskelbtini). Užsakovas buvo M. O., su kuriuo susitarė dėl darbų apimties ir už darbus jis turėjo sumokėti 875 Eur. 2024 m. spalio 9 d. pradėjo darbus, o 2024 m. spalio 19 d. darbai buvo pilnai atlikti, bet užsakovas nesumokėjo. Dirbama buvo nelegaliai. Kol dirbo objekte, M. O. skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo netikrino ir jo nereikalavo. Pirko pats medžiagas, už kurias M. O. pilnai atsiskaitė. Už atliktą darbą M. O. liko skolingas 875 Eur. Po darbų pabaigos M. O. atsiuntė pasirašyti sutartį, kurios nepasirašė dėl joje iškeltų sąlygų, leidžiančių užsakovui nemokėti už atliktus darbus. M. O. pastoviai atrasdavo trūkumų atliktuose darbuose, nesutiko mokėti avansą. Atsiųstą sutartį pakoregavus, M. O. atsisakė pakoreguotus punktus įtraukti į sutartį. Sutartis liko žodinė. Individualios veiklos neturi, yra išlaikęs elektros montuotojo kursus ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. O. P. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje www.paslaugos.lt rado skelbimą, jog būtina atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), elektros tiekimo rekonstrukciją. Su namo šeimininku sudarė žodinį susitarimą dėl namo visos el. įrangos pakeitimo už 870 Eur sumą. Darbą pradėjo 2024 m. spalio 9 d. ir baigė 2024 m. spalio 19 d. Pakeitė elektros instaliaciją, jungiklius, el. lizdus, šviestuvus ir kt. Medžiagas nupirkdavo pats, tačiau už jas atsiskaitė M. O.. Kol vykdė darbus, niekas QR kodų neprašė ir netikrino. Baigus vykdyti darbus, M. O. atsisakė sumokėti. Jis atsiuntė sutartį, kurioje buvo nustatytos sąlygos, pagal kurias jis galėjo jiems nemokėti už darbą (1 t., b. l. 54, 55–56). M. O., pateikdamas paaiškinimus tyrimą atliekančiai Institucijai, nurodė, kad internetiniame puslapyje www.paslaugos.lt pateikė užklausą, iš gautų pasiūlymų buvo pasirinktas vienas, su kuriuo buvo sutarta apžiūrėti objektą. Į objektą apžiūrėti darbų apimties atvyko A. I., su juo buvo sutarta darbų apimtis ir kaina. Jis pirmą kartą O. P. pamatė, kai atvyko priimti atliktų darbų. A. I. darbus pradėjo apytiksliai nuo 2024 m. spalio 10 d. Kiek lako ir kada ateidavo į objektą dirbti, jis pasakyti negali, kadangi objekte nebuvo ir jie susitiko tik, kai buvo priimami darbai. A. I. atlikinėjo elektros instaliacijos darbus. Kai jis atvyko priimti atliktų darbų, jis nustatė trūkumus, todėl inicijavo sutarties pasirašymą. Parengtą sutartį jis išsiuntė A. I. į elektroninį paštą, tačiau kadangi šis atsisakė ją pasirašyti, jokie mokėjimai už darbus nebuvo atlikti. Pirmą kartą susitikus su A. I., buvo patikrintas jo skaidriai dirbančios asmens identifikavimo kodas, kurį A. I. jam parodė per savo mobilųjį telefoną. Jis (M. O.), norėdamas įsitikinti, ar skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas yra galiojantis, paskambino į Sodrą, tačiau konsultantė jam telefonu paaiškino, kad jis kaip fizinis asmuo neturi galimybių patikrinti, ar skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas yra galiojantis (1 t., b. l. 65–67). Apklaustas teisme M. O. parodė, kad jo tėvai paprašė jo surasti meistrą, kuris galėtų sutvarkyti elektros instaliaciją jų nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Dėl elektros instaliacijos darbų tarėsi tik su A. I.. Sąžiningai tikėjosi, kad visi asmenys, kurie yra užsiregistravę prie internetinio puslapio www.paslaugos.lt, dirba oficialiai. Pirmą susitikimo dieną A. I. M. O. parodė per mobiliojo ryšio telefoną skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, tačiau jis jo neskenavo ir netikrino, ar jis galiojantis, sužinojo po Valstybinės darbo inspekcijos atsakymo, kad reikia jį tikrinti. A. I. jis per šį laikotarpį matė tik du kartus, t. y. kai susitarė dėl darbų ir kai darbai buvo atlikti. A. I. nenurodė, kad su juo dirbs dar vienas asmuo – Ukrainos pilietis O. P.. Nežinojo ir to, ar O. P. buvo tame objekte. Jis pirmą kartą O. P. sutiko tik 2024 m. spalio 21 d., kai buvo priimami atlikti darbai ir buvo planuojama atsiskaityti už juos. Kai jis atvyko priimti atliktų darbų, jis pastebėjo, kad darbai atlikti su broku, jis nurodė darbų vykdytojams savo pastabas ir paprašė pataisyti broką. Jie atsisakė taisyti broką ir paprašė sumokėti pusę sumos. Tarp jų prasidėjo derybos, jis nurodė A. I. ir O. P. pasirašyti rašytinę rangos sutartį, tačiau darbų vykdytojai tą daryti atsisakė, todėl jis (M. O.) atsisakė su jais atsiskaityti už nekokybiškai atliktus darbus (1 t., b. l. 149–151).

Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, t. y. tarp M. O. ir A. I. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl konkretaus rezultato atlikimo – elektros instaliacijos darbų viename objekte. M. O. ir A. I. paskaičiavo sąmatą ir už darbų atlikimą sutarė konkrečią kainą, kurią sumokėti buvo sutarta tinkamai įvykdžius žodinę rangos sutartį ir priėmus galutinį darbo rezultatą. Taigi, tiek M. O., tiek A. I. nesiekė sukurti ilgalaikių darbo santykių, juolab, jų nesaistė ir pavaldumo bei kontrolės santykiai. Vis dėlto, pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ elektros instaliacijos darbai priskiriami specialiesiems statybos darbams, o šalims sudarius žodinę rangos sutartį, M. O. tapo statytoju (užsakovu) UĮ 56¹ straipsnio prasme. Be to, pagal minėtas VSDĮ 15¹ straipsnio 8 dalies nuostatas, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą privalo turėti ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla. Taigi, apelianto argumentai, kad šalis nesieja darbo teisiniai santykiai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. I. ir O. P. nagrinėjamo įvykio metu dirbo savarankiškai ir iš tikrųjų neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo minėtai veiklai atlikti. Tai patvirtina tiek liudytojai A. I. ir O. P., tiek Sodros išrašų duomenys (1 t., b. l. 23–28; 162–166). M. O., duodamas paaiškinimus tyrimą atliekančiai Institucijai, nurodė, kad A. I. susirado per internetinį tinklapį, pasikvietė jį atlikti elektros instaliacijos darbus ir pagrįstai tikėjosi, kad A. I. turės visus reikalingus darbų atlikimui dokumentus ir dirba legaliai. Pasak M. O., pirmą kartą, kai susitiko su A. I., pastarasis jam savo mobiliojo ryšio telefone parodė skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, vėliau jis paskambino Sodrai, norėdamas įsitikinti, ar kodas yra galiojantis, tačiau jam konsultantė telefonu paaiškino, kad jis, kaip fizinis asmuo, neturi galimybės patikrinti, ar skaidriai dirbančio asmens kodas yra galiojantis. Tuo tarpu M. O. apklausiamas teisme nurodė, kad visgi kodo neskenavo, netikrino bei neįsitikino, ar jis yra galiojantis, apie tai, kad reikia jį tikrinti, sužinojo tik po Institucijos atsakymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad M. O. duotais paaiškinimais nėra pagrindo tikėti, kadangi jie yra nenuoseklūs ir tarpusavyje nesutampa. Be to, juos paneigia ne tik minėto Sodros duomenys, bet ir A. I., O. P. paaiškinimai, kurie viso tyrimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jiems atliekant darbus objekte niekas iš jų nereikalavo pateikti skaidriai galiojančio asmens identifikavimo kodus ir jų netikrino. Šiuo atveju nėra pagrindo netikėti A. I. ir O. P. nurodytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktai imperatyviai numato statytojo (užsakovo) pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė statybos darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Šito nepadarius, statytojas (užsakovas), šiuo atveju būtent M. O., laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusių asmenų darbdaviu. Aplinkybė, kad M. O. nežinojo, kad jis turi tikrinti skaidriai galiojančio asmens identifikavimo kodą, nepaneigia jo padaryto administracinio nusižengimo ir neatleidžia jo nuo atsakomybės.

Šiuo atveju neginčijamai nustatyta ir tai, kad M. O. dėl elektros instaliacijos darbų ir apmokėjimo už juos žodžiu susitarė tik su A. I., o kontroliuoti užsakytos paslaugos vykdymo eigos ir prižiūrėti dirbančių asmenų kiekį jis objektyviai negalėjo dėl turimo darbo. Vis dėlto, M. O. išdėstyta pozicija, kad apie tai, jog objekte dirba dar vienas asmuo – Ukrainos pilietis O. P., jis sužinojo tik tada, kai atvyko priimti darbų, t. y. 2024 m. spalio 21 d., kelia pagrįstų abejonių. Apklaustas O. P. teisme nurodė, kad į objektą jį dirbti pakvietė jo kolega – A. I. ir pirmasis jo susirašinėjimas su M. O. įvyko tik 2024 m. spalio 21 d., tačiau, pasak jo, jie abu su A. I. iki to laiko visada bendravo su M. O. tėvu, kuris duodavo nurodymus ką ir kaip reikia atlikti, kadangi jis išmanė elektros instaliacijos darbus (1 t., b. l. 162–164). Skundžiamoje nutartyje teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad M. O. ir jo tėvą sieja artimi ryšiai, be to, savo tėvų prašymu jis organizavo elektros instaliacijos darbus, todėl akivaizdu, kad M. O. negalėjo nežinoti, jog objekte elektros instaliacijos darbus atlieka du asmenys, t. y. ne tik A. I., bet ir O. P.. Juolab, iš pateiktų byloje susirašinėjimų (1 t., b. l. 169–170) ir M. O. parodymų matyti, kad sužinojęs apie tai, jog elektros instaliacijos darbai yra atlikti nekokybiškai ir dėl to už juos atsisakė sumokėti, jis nedelsiant inicijavo Elektros instaliacijos montavimo darbų 2024 m. spalio 21 d. sutarties, kurioje užsakovu nurodytas M. O., o darbų vykdytojais – A. I. ir O. P., sudarymą (1 t., b. l. 49–51). Taigi, net ir parengęs minėtą sutartį, M. O. nepareikalavo iš O. P. pateikti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo ir jo netikrino, nors pagal galiojančius teisės aktus, jis, kaip statytojas (užsakovas), privalo užtikrinti, kad jo nurodytame objekte dirbtų asmenys, turintys visus reikalingus minėtiems darbams skirtus dokumentus, bei įsitikinti, kad tokių asmenų darbas būtų legalus, tačiau dėl savo nerūpestingumo to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo nutarimu, Nelegalaus darbo tyrimo aktu, M. O. rašytiniais paaiškinimais, Sodros duomenimis, susirašinėjimais, teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Taigi, kaip nepagrįsti vertintini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. O. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo nėra pagrįstos byloje užfiksuotais duomenimis, o vien tik formalių kriterijų taikymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. O. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 3 ir 5 dalis. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu M. O. paskirta administracinė nuobauda už padarytus du administracinius nusižengimus yra adekvati ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. Bauda paskirta tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinių nusižengimų pobūdį ir jų pavojingumą. Baudos dydžiai yra artimi ANK 95 straipsnio 3 ir 5 dalių sankcijoje numatytiems minimaliems dydžiams. M. O. skirta galutinė nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka ne tik padaryto nusižengimo pobūdį, bet ir pažeidėjo asmenybę, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą ir M. O. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.