Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1. pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio 26 ieškinyje nurodytas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis ieškovei UAB „Finiens“ priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas atsakovei UAB „Sorita“, bei 2 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 10 d., kuriomis dalį ginčo nekilnojamojo turto atsakovė UAB „Sorita“ perleido atsakovei UAB „Kardos“;

1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovių UAB „Sorita“ ir UAB „Linsana“2017 m. kovo 2 d. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį su visais pakeitimais;

1.3. pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų UAB „Sorita“ ir N. K., B. B., S. P., V. D. ir V. Ū. sudarytą 2017 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos sutartį;

1.4. pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ sudarytą 2019 m. balandžio 25 d. sutartinės hipotekos sutartį, jeigu teismas manytų, kad nurodyta sutartis nėra pasibaigusi kitais pagrindais;

1.5. taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės nuosavybėn ginčo sutartimis perleistą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei UAB „Kardos“ grąžinti į atsakovę UAB „Sorita“ 1 197 210 Eur reikalavimo teisę;

1.6. teismui pripažinus, kad atsakovė UAB „Kardos“ yra sąžininga įgijėja, taikyti restituciją, grąžinant dalį ginčo nekilnojamojo turto ieškovei, o kitoje dalyje priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Sorita“ 1 162 571,38 Eur sumą, kaip kompensaciją už UAB „Kardos“ perleistą nekilnojamąjį turtą.

2. Ieškovė nurodė, kad pagal paminėtas 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pardavė atsakovei UAB „Sorita“ turto iš viso už 2 130 164,88 Eur. Ginčijamos turto pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos suklastotų ieškovės UAB „Finiens“ vienintelio akcininko sprendimų pagrindu. Šios sutartys pripažintinos negaliojančiomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį, kadangi prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Pagal ieškovės įstatus Sutartims sudaryti buvo būtini ieškovės vienintelio akcininko OOO „Nasa-stroi“ sutikimai (sprendimai), tačiau 9 akcininko atstovės N. R. pasirašyti laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. birželio 26 d. sprendimai (sutikimai) dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo, pateikti sandorius tvirtinusiems notarams, kaip konstatuota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00037-17 rašysenos ekspertizės – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje, taip pat teismo šioje byloje paskyrus ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame2021 m. balandžio 9 d. Ekspertizės akte, nebuvo pasirašyti OOO „Nasa-stroi“ atstovės N. R., t. y. šie sprendimai yra suklastoti. Nustačius, kad ieškovės vienintelio akcininko sprendimai, kurių pagrindu buvo sudarytos šios sutartys, buvo suklastoti, sutartys prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio nuostatoms.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „Sorita“, sudarydama sandorius, buvo nesąžininga, kadangi jos direktorius S. I. R. yra Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD direktorius ir įmonės vardu Vilniaus apygardos teisme ginčydamas akcijų perleidimo sutartį įrodinėjo, kad būtent minėta Bulgarijos įmonė dar 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo visas ieškovės akcijas bei tapo vienintele tikrąja ieškovės akcininke, todėl jam negalėjo nekilti abejonių, kodėl sudarant byloje ginčijamas sutartis buvo pateikti kito ieškovės vienintelio akcininko atstovo pasirašyti sprendimai dėl ieškovės turto pardavimo.

4. Ieškovės teigimu, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys taip pat prieštarauja juridinio asmens teisnumui pagal CK 1.82 straipsnį, kadangi jos sudarytos be ieškovės valios, be jos vienintelio akcininko pritarimo, atsakovė buvo nesąžininga ir apie tai žinojo. Kilus teisminiam ginčui, UAB „Sorita“ perleido UAB „Kardos“ dalį nekilnojamojo turto, kurį įgijo negaliojančių sandorių pagrindu. Nors abi atsakovės yra ieškovės kreditoriai bankroto byloje, tačiau nei ieškovė, nei kiti jos kreditoriai negali nukentėti ir prarasti teisę į savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš turto, kurį ieškovės nemokumo administratorė bando susigrąžinti nagrinėjamoje byloje, todėl ir šių atsakovių sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis. Pripažinus minėtas sutartis negaliojančiomis, ieškovei grąžintina nuosavybės teisė į visą jomis perleistą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei UAB „Kardos“ grąžintina reikalavimo teisė į atsakovę UAB „Sorita“ bendrai 1 197 210 Eur sumai, nes pagal jų tarpusavio sudarytas sutartis už turtą buvo atsiskaityta šalims atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymus, sumažinant UAB „Sorita“ skolą UAB „Kardos“, bet neatliekant realių mokėjimų. Jeigu teismas spręstų, kad UAB „Kardos“ buvo sąžininga, ieškovei turėtų būti grąžinama nuosavybės teisė tik į UAB „Kardos“ neperleistą nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu iš atsakovės ieškovei priteistina 1 162 571,38 Eur suma, kaip negrąžintino turto ekvivalentas, apskaičiuota pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytose sutartyse nurodytas turto kainas. Taikant restituciją atsakovei UAB „Sorita“ jokios piniginės lėšos ir/ar reikalavimo teisės į ieškovę negrąžintinos, kadangi atsakovė į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą. Negaliojančiomis pripažintinos ir hipotekos sutartys, kadangi jomis negalėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas, kurį atsakovė UAB „Sorita“ įgijo neteisėtai.

5. Atsakovė UAB „Sorita“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti sandorių prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, kadangi nustačius, jog akcininko sprendimus pasirašė ne N. R., galima būtų spręsti dėl akcininko sprendimų negaliojimo, bet ne dėl pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojimo. Ginčo sandoriai yra sudaryti teisėtai – notarine forma, sandorį sudarė ir pasirašė ieškovės ir atsakovės teisėti vadovai. Nėra duomenų, kad būtų priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų konstatuota, jog ieškovės akcininko sprendimai, kuriais išreikšta akcininko valia sudaryti ginčo sandorius, yra suklastoti. Tokiu būdu teiginys, kad sandoris prieštarauja BK 300 straipsniui, nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, nepagrįstas.