Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-238-440/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-04
Bylos Nr.: e2S-238-440/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01082-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Atsakovas: N. M.
Ieškovas: Ž. B.

Kategorijos

3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.3.2.6Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
3.3.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2S-238-440/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01082-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6; 3.3.3.10; 3.3.1.14. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-4493-1117/2020 pagal atsakovo N. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui N. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo N. M. 4 846,20 Eur skolą už patalpų nuomą bei nesumokėtus mokesčius už sunaudotą elektros energiją, 110,70 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo Ž. B. ieškinį ir priteisė iš atsakovo N. M., ieškovui Ž. B. 4 846,20 Eur skolą, 110,70 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugpjūčio 11 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 762 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Atsakovas N. M. pateikė pareiškimą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes jis iki teismo posėdžio pradžios pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

4. Ieškovas Ž. B. prašė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. Teismas, priimdamas sprendimą už akių išnagrinėjo ne tik ieškovo, bet ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Atsakovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant pateikimas likus kelioms minutėms iki teismo posėdžio, taip pat pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas, reikalaujant atnaujinti bylos nagrinėjimą, nors jis nepageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime, gali būti vertinamas kaip siekis piktnaudžiauti procesu, jį vilkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino atsakovo N. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismas nustatė, kad teismo šaukimas į 2020 m. lapkričio 18 d. 14 val. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteiktas 2020 m. spalio 27 d., jo atstovui – 2020 m. spalio 22 d. Į parengiamąjį teismo posėdį nei atsakovas, nei jo atstovas neatvyko, todėl perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, tenkinus ieškovo prašymą, buvo priimtas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas už akių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovo atstovas advokatas E. Š. prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje elektroniniu būdu pasirašė 2020 m. lapkričio 18 d. 13.54.50 val., tačiau Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose šis prašymas bylos kortelėje užregistruotas 2020 m. lapkričio 18 d. 14.03 val. Pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. parengiamasis teismo posėdis prasidėjo nustatytu laiku, t. y. stacionaria garso įrašymo įranga, naudojant teismo posėdžio įrašymo sistemą „SRS Femida“ užfiksuota, jog posėdis pradėtas 14.00.10 val. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo prašymas (pasirašytas likus 5 minutėms iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios) realiai iki teismo posėdžio pradžios teisme nebuvo gautas ir suformuotoje elektroninėje bylos kortelėje nebuvo matomas.

7. Teismas nurodė, kad atsakovo ir jo atstovo procesinis elgesys, kuomet tris savaites yra žinoma apie teismo posėdžio datą ir laiką, o prašymas dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant yra pasirašomas likus 5 minutėms iki teismo posėdžio pradžios ir žinant, jog dar užtrunka tokio prašymo užregistravimas, negali būti laikomas tinkamu šalies procesiniu elgesiu. Teismas įvertinęs, kad atsakovui ir jo atstovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, iki teismo posėdžio pradžios prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nebuvo gauta, sprendė, kad esant ieškovo prašymui, galėjo priimti sprendimą už akių.

Atsiliepimas

8. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ar teisėtumui. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad teiks įrodymus byloje, tačiau jokių įrodymų byloje nei iki teismo posėdžio, nei po sprendimo už akių priėmimo nepateikė, o panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą prašo vien tik formaliu pagrindu, ir nurodė, kad tai gali būti laikoma siekiu vilkinti procesą ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, nenustatęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų, teismas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantas N. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą už akių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė formaliai įvertinęs atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Atsakovas prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant pateikė dar iki numatyto teismo posėdžio, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Atkreipė dėmesį, kad teismo gautų dokumentų registravimo tvarka ir operatyvumas nepriklauso nuo atsakovo, todėl CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė priimti sprendimą už akių turėtų būti siejama su prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant pateikimo, bet ne nuo tokio prašymo registravimo momentu. Pažymėjo, kad sprendimo už akių priėmimas iš esmės reiškia atsakovo teisės į teismą ribojimą.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Ž. B. prašo atsakovo N. M. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4493-1117/2020, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo N. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, palikti nepakeistą; atsakovui N. M. skirti 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, iš kurios 100 Eur tektų ieškovui Ž. B., 200 Eur valstybei; priteisti ieškovui iš atsakovo N. M. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

8.1. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė apskritai jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ar teisėtumui. Pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad teiks įrodymus byloje, tačiau jokių įrodymų byloje nei iki teismo posėdžio, nei prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, o panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą prašo vien tik formaliu pagrindu. Nesant įstatyme nustatytų pagrindų, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą.

8.2. Nors teismas sprendime už akių nurodė, kad atlieka formalų ieškovo pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tačiau realiai teismas išnagrinėjo visas byloje pateiktas ne tik ieškovo, bet ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, todėl priimto sprendimo procesinė forma – sprendimas ar sprendimas už akių, niekaip negalėtų turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas tiek 2020 m. spalio 20 d., tiek ir 2020 m. gruodžio 18 d. prašymuose nepageidavo dalyvauti byla nagrinėjant teisme ir abiem atvejais prašė teismo byla nagrinėti jam ir jo atstovui nedalyvaujant, o priimant sprendimą prašė teismo remtis atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį, kas iš esmės ir buvo padaryta.

8.3. Nurodė, kad teismui išeinant į teismo posėdžių salę, atsakovo prašymas nebuvo gautas, t. y. teismas negalėjo jo matyti, todėl toks nesavalaikis prašymo pateikimas negali būti laikomas tinkamu prašymo nagrinėti byla atsakovui nedalyvaujant pateikimu.

8.4. Nurodė, kad atsakovo 2020 m. gruodžio 18 d. prašymo pateikimas likus 7 minutėms iki teismo posėdžio ir žinant, jog teismas iki teismo posėdžio greičiausiai tokio prašymo negaus laiku, taip pat prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo reikalaujant atnaujinti bylos nagrinėjimą pateikimas, nors iš atsakovo procesinių dokumentų (2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. prašymų) matyti, kad jis visais atvejais prašė teismo byla nagrinėti jam ir jo atstovui nedalyvaujant, ir nepateikiant jokių priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui pagrįsti aplinkybių, bei atskirojo skundo pateikimas, jame nenurodant jokių konkrečių ir pagrįstų aplinkybių, patvirtina atsakovo siekį vilkinti bylą ir piktnaudžiauti procesu, taip akivaizdžiai pažeidžiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Ieškovas mano, kad atsakovas naudojasi savo teisėmis nesąžiningai, todėl prašo teismo atsakovui skirti 300 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Apeliacijos dalykas – atsisakymo priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

12. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

13. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

14. Nagrinėjamoje byloje atsakovas siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas ginčijamą nutartį priėmė pernelyg formaliai įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes.

15. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2020 m. spalio 21 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje buvo nutarta skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. lapkričio 18 d. 14 val. Teismo šaukimas į 2020 m. lapkričio 18 d. 14 val. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteiktas 2020 m. spalio 27 d., jo atstovui – 2020 m. spalio 22 d. Į parengiamąjį teismo posėdį nei atsakovas, nei jo atstovas neatvyko. Teismui perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės ir tenkinus ieškovo prašymą, buvo nuspręsta priimti sprendimą už akių, kuris priimtas 2020 m. lapkričio 25 d.

17. Atsakovo N. M. prašymas nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant atsakovo elektoriniu parašu pasirašytas 2020 m. lapkričio 18 d. 13:52:30 val., (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje nurodyta, kad pasirašytas 13:54:50 val.). Atsakovo atstovas advokatas E. Š. prašymą dėl nedalyvavimo 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje elektroniniu parašu pasirašė ir pateikė per EPP 2018 m. lapkričio 18 d. 13:54:50 val., Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose šis prašymas bylos kortelėje užregistruotas 14.03 val., tesėjo rezoliucija pažymėta 14:21:51 val.

18. Iš 2020 m. lapkričio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis pradėtas 14:00:10 val. Parengiamojo teismo žodinio posėdžio metu teismas nurodė, kad negauta jokių prašymų iš atsakovo, nutarė bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje tą pačią dieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nesprendė klausimo dėl galimybės priimti sprendimą už akių. Iš 2020 m. lapkričio 18 d. informacinės pažymos nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdis buvo pradėtas 14:05:35 val., posėdis baigtas 14:09 val. Kaip minėta atsakovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bylos kortelėje buvo suformuota 14.03 val., t. y. iki teismui pradedant bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje. Taigi, teismui pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje, bylos kortelėje buvo matomas atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant ir teismas pradėdamas bylos nagrinėjimą teismo posėdyje galėjo ir turėjo pareigą pasidomėti, ar Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje nėra registruotų šalių prašymų ar kitų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus aplinkybes dėl dokumento gavimo nurodyto laiko, nepriklausomai nuo dokumento užregistravimo, nėra pagrindo vertinti, kad minėtas prašymas nebuvo gautas.

19. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovo veiksmus procese vertina, kaip atsakovo siekį vilkinti bylą ir piktnaudžiauti procesu, kas akivaizdžiai pažeidžia proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Ieškovo vertinimu atsakovas naudojasi savo teisėmis nesąžiningai, todėl jam skirtina 300 Eur bauda.

20. Dėl atsakovo procesinio elgesio pažymėtina, kad iš dalies galima sutikti su ieškovo argumentais. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas ( CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes ( CPK 178 straipsnis). Siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros, faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas iš esmės turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ( CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 141, 226, 227 straipsniai). Nors šalys laisvai, savo nuožiūra gali naudotis savo teisėmis, tačiau turi siekti proceso ekonomiškumo, nepiktnaudžiauti procesu ( CPK 8, 17, 42, 95 straipsniai). Šioje proceso stadijoje nespręstinas klausimas dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesu.

21. Dėl atsakovo pareikšto prašymo pažymėtina, kad pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.

22. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas prašymo, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ar teisėtumui. Nurodė, kad nors atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad teiks įrodymus byloje, tačiau jokių įrodymų byloje nei iki teismo posėdžio, nei po sprendimo už akių priėmimo nepateikė, o panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą prašė vien tik formaliu pagrindu.

23. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovas turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, kad pareiškime dėl sprendimo akių peržiūrėjimo nenurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, vadovaujantis CPK 287 straipsnio 5 dalimi turėjo galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti atsakovą pašalinti nustatytus trūkumus, įpareigojant pateikti prašymą atitinkantį CPK 287 straipsnyje numatytus reikalavimus.

24. Nors sprendimo už akių institutu siekiama užtikrinti civilinio proceso ekonomiškumą, koncentruotumą tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių yra pasyvi – nepriima teismo siunčiamų dokumentų, nepateikia procesinių dokumentų, neatvyksta į teismo posėdžius, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimą, tačiau sprendimo už akių institutu nesiekiama nubausti šalies, nepateikusios atsiliepimo į ieškinį, ar neatvykusios į parengiamąjį ar teismo posėdį.

25. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles, todėl šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą už akių atliko formalų vienos ginčo šalies pateiktų įrodymų vertinimą. Teismas turi tokią teisę, tačiau ne pareigą. Be to, kaip minėta teismas matydamas, kad prašymas neatitinka CPK 287 straipsnio reikalavimų, nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu, nesudaręs galimybės šaliai pašalinti trūkumus atmetė prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių prieš tai apeliacinės instancijos nurodytais formaliais pagrindais. Įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, spręstina, kad nors atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje reikalinga nustatyti ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus, pakartotinai spręsti dėl prašymo peržiūrėti sprendimo už akių priėmimo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi netenkindamas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šį klausimą išsprendė nepakankamai įvertinęs situaciją dėl atsakovo prašymo bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant pateikimo laiko, bei dėl galimybės taikyti prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų šalinimo institutą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismo nutartis naikintina ir grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28. Kaip minėta (šios nutarties 22 punktas), šioje proceso stadijoje nespręstinas klausimas dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesu. Taip pat įvertinus tai, kad civilinėje byloje minėtas klausimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gražintinas iš naujo nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė