Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K.-H. B., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sužalojo kitą žmogų dėl neatsargumo, t.y. padarė kvalifikuotą sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o būtent:

Kaltinamasis K.-H. B. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, iš esmės prisipažino ir parodė, kad atvažiavo į Lietuvą su medžiotojų grupe komercinei medžioklei. 2016 m. lapkričio 15 d., po pietų, visi medžiotojai užėmė savo pozicijas. Jis išsitraukė numerį Nr. 4, tai yra stovėjo vietoje, pažymėtoje ketvirtu numeriu, medžiotojas H. H. S. stovėjo vietoje, pažymėtoje penktu numeriu. Jie pamojavo vienas kitam kepuraitėmis, įsitikindami, kad mato vienas kitą. Kiekvienas medžiotojas atsistojo į savo vietas, kas turėjo – pasidėjo kėdutę, kuri yra naudojama iki medžioklės pradžios. Jis turėjo kėdutę, o ar ją turėjo H.-H. S. – nežino. Matė, kad H.-H. S. paėjo 5-6 žingsnius aukščiau, į miško glūdumą, kad turėtų geresnį matymo kampą, tai yra, kad geriau matytų kaip iš viršaus pradėjo bėgti pirmieji šernai. Tuomet buvo toks momentas, kad iš savo stovėjimo vietos jis nematė H.-H. S.. Medžioklės metu būna momentas, kai girdi atbėgančius šernus, tada pašoki nuo savo kėdutės ir žiūri iš kur atbėga. Kai pasirodė pirmasis šernas, į šį šerną šovė H.-H. S.. Tuomet jis (K.-H. B.), stovėdamas savo pozicijoje matė, kad pirmąjį šerną pašovęs H.-H. S. paėjo dar pora žingsnių iš savo stovėjimo vietos. Greičiausiai tam, kad dar geriau matytų atbėgančius šernus, į kuriuos taikėsi. Negali pasakyti, ar pastarasis šovė dar kartą, nes pats koncentravosi į kitus šernus, kurie tuo pačiu momentu bėgo. Kai bėgo pulkas šernų, įsižiūrėjo į pirmą šerną ir nusitaikė. Taikydamasis į šį šerną paėjo 4-5 žingsnius į šoną. Negali pasakyti ar H.-H. S. šovė į tą patį šerną, ar nešovė. Jis (K.-H. B.) iš minėtos pozicijos šovė į šerną, į kurį taikėsi, ir kai paleido ugnį, šernas akimirksniu buvo negyvas. Krito toje vietoje, kurioje pasiekė kulka. Kai šernas gulėjo, ėjo link šerno ir pusiaukelėje išgirdo šaukiant: „K., tu mane nušovei“. Tai išgirdęs, dar H.-H. S. nematė. Tada nuėjo link eglių ir už eglių matė ant suverstų eglių šakų gulintį H.-H. S.. Nukentėjusysis gulėjo pasirėmęs ant kairės pusės, o buvo nustatyta, kad šūvis įėjo pro dešinę kūno pusę. Tai pamatęs pradėjo šaukti kolegas. Jis nesuprato kas įvyko, priėjo prie šerno ir matė, kad šernas guli ant pilvo, nejuda. Niekaip negali iki šiol suprasti, kaip galėjo pašauti H.-H. S., nes nušovė šerną. Jis medžioja jau 50 metų ir niekuomet nėra girdėjęs, kad kulka gali atšauti. Ten kur nušovė šerną, ten pastarasis ir nukrito, tai yra pusiau ant kvartalinės linijos. Po savo šūvio, daugiau jokių šūvių negirdėjo. Patikslina, kad H.-H. S. taikydamasis į šerną paėjo 7-8 metrus į priekį, tačiau po šerno nušovimo sugrįžo atgal į savo stovėjimo vietą, todėl pastarasis ir nukrito savo stovėjimo vietoje. Jo (K.-H. B.) šūvio į šerną metu H.-H. S. jau buvo sugrįžęs į paskirtą stovėjimo vietą, tačiau jis nežino kada pastarasis sugrįžo ir buvo nustebęs, kai pamatė, kad nukentėjusysis guli stovėjimo vietoje. Prieš medžioklę buvo pravestas instruktažas, jam buvo išaiškintos ir aiškios šūvio kampo laikymosi taisyklės. Pripažįsta, kad šūvio metu jis ne visai išlaikė 30 laipsnių šūvio kampą. Šaudamas buvo pats paėjęs kelis žingsnius į priekį, o jo atmintyje buvo išliksi H.-H. S. stovėjimo vieta ten kur paskutinį kartą matė, tai yra paėjus 7-8 metrus į priekį. Dėl to kampas automatiškai padidėja ir tvirtina, jog tokiai situacijai esant vis tiek išlaikė tik 20 laipsnių kampą. Jis pamatė šerną 40-50 metrų atstumu ir paleido šūvį 1,5-1,8 sekunde anksčiau nei turėjo paleisti. Jei būtų šiek tiek vėliau paleidęs šūvį, šūvio kampas būtų buvęs tinkamai išlaikytas. Prieš išaudamas tikrai girdėjo tik vieną šūvį. Negali pasakyti, ar H.-H. S. šovė į šerną antrą kartą. Sutinka, jog policijos pareigūnų įvykio vietoje užfiksuotas šernas yra jo nušautas šernas. Nepalaukė vienos sekundės kai šovė, jei būtų palaukęs, šūvio kampas būtų išlaikytas tinkamai. Medžioklės metu buvo nedaug pasnigę. Nežino kodėl policijos pareigūnai nesurado išminto sniege takelio kai nukentėjusysis paėjo 7-8 metrus į priekį ir vėl sugrįžo atgal, tačiau nepaėjęs nebūtų galėjęs šauti, nes toje vietoje buvo eglaitės, kurias turėjo apeiti. Taisyklės Lietuvoje ir Vokietijoje dėl stirnų ir šernų medžioklės nesiskiria, tačiau Vokietijoje šūvio 30 laipsnių kampas nėra taip akcentuojamas kaip Lietuvoje.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K.-H. B. iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų H.-H. S., A. S.-P. ir S.-A. G.-S. ir liudytojų A. Š., P. K., E. K., G. V., A. Š., V. Š., V. K., S. B., P. L., M. B., A. R., V. A., V. D., V. S., R. C.. I. B. ir S. Š. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsintais liudytojo S.-J. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 182-183, t. 1), specialistų A. O. ir E. T. paaiškinimais, bylos nagrinėjimo teisme metu pagarsintais specialisto T. B. paaiškinimais (b.l. 113-15, t. 1), VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ informacinio pobūdžio raštu (b.l. 55, t. 3) ir priedais prie minėto rašto, t.y. 2016 m. rugsėjo 15 d. medžioklės užsakymu, 2016 m. rugsėjo 29 d. medžioklės organizavimo sutartimi ir 2016 m. lapkričio 9 d. vykusios komercinės medžioklės lapu (b.l. 56-58, t. 3), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu (b.l. 50-52, t. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma dėl pranešimo apie įvykį (b. l. 78, t. 1) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. CD kompaktiniu disku (laikmena) su įrašytu garso įrašu (baltas popierinis vokas (priedas Nr. 1), prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1)), garso įrašo stenogramos apžiūros protokolu (b.l. 79-80, t. 1), greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) išrašu (b.l. 82-85, t. 1), tarnybiniu pranešimu dėl medžioklės metu peršauto vyro (b.l. 53, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolais (b.l. 56-59, 69-71, t. 1) ir schemomis bei fotolentelėmis prie minėtų protokolų (b.l. 60-67, 72-75, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (b.l. 86, 95-96, 132-134, t. 1), daiktų apžiūros protokolais (b.l. 88-90, 135, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų (b.l. 90-94, 136-141, t. 1), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada dėl objektų tyrimo (b.l. 101-104, t. 1), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų centro informacinio pobūdžio pažyma dėl duomenų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-53664-16 (b.l. 78, t. 3), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada dėl šūvio kampo paskaičiavimų atlikimo rezultatų (b.l. 95-98, t. 5), teismo medicinos specialisto išvada (b.l. 151-152, t. 2), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l. 70-75, t. 3, b.l. 59-69, t. 5) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis H.-H. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad jau 15-20 metų su Vokiečių medžiotojų grupe medžioja Lietuvoje, Lenkijoje bei Vokietijoje. Medžioti į Lietuvą atvyko 2016 m. lapkričio 11 d. su automobiliu, taip pat į šią medžioklę iš Vokietijos atvyko 12 žmonių. Jų medžiotojų grupę sudarė 12 vokiečių, jis pats (H.-H. S.) ir lietuvis P. K., kuris buvo medžiotojų medžioklės vadovas. Taip pat buvo vokiečių medžioklės organizatorius F. P.. Įvykio dieną, tai yra 2016 m. lapkričio 15 d. juos su mikroautobusu nuvežė į medžioklės vietą, kur medžiojo 2 ar 3 kartus. Po to buvo pietūs. Po pietų vėl nuvyko į medžioklės vietą. Tuomet visa grupė nuėjo kairiau ir sustojo į savo postus vienoje linijoje. Jis pasikeitė vieta, kurioje reikėjo stovėti, su S. J. N., nes jo plaučiai yra silpnesni, nenorėjo taip toli eiti. Jam iš kairės stovėjo S. J. N., o iš dešinės stovėjo K. H. B.. Tarp jų buvo 50-60 metrų atstumas, stovėjo vienoje linijoje ant nedidelio tako, tai nebuvo kelias. Jis buvo 3 ar 4 numeris. Prieš medžioklę vadovų buvo supažindintas su saugumo instrukcijomis, pasirašė, kad laikysis taisyklių, kurias žinojo. Vadovai prieš medžioklę išaiškino, kad būtina laikytis atstumo, kad gali būti šaunama mažiausiai 30 laipsnių kampu. K.-H. B. atsistojo į savo postą, po ko jis (H.-H. S.) nuėjo į savo postą ir K.-H. B. pamojavo kepure, o pastarasis jam pamojavo atgal, tai yra davė signalą. Pradžioje medžiotojas turi sukontaktuoti su dešinėje pusėje stovinčiu asmeniu, vėliau – su kairėje stovinčiu asmeniu ir tik po to įdėti kulką į ginklą. Prieš įvykį taip ir padarė, po ko visi trys žengė vieną žingsnį arba pusę žingsnio į priekį, stovėdami linijoje. Aplinkui buvo krūmai. Tarp jo ir S.-J. N. buvo nedideli krūmeliai, iki kelių aukščio, o toliau buvo aukštesni – iki krūtinės aukščio. Tarp jo ir K.-H. B. buvo nedideli krūmeliai, medžiai buvo be lapų, jis pastarąjį galėjo matyti. Po žingsnio žengimo, K.-H. B. matė, o S.-J. N. – nesimatė dėl eglės kairėje pusėje. Jie turėjo stovėti platesniame kelyje, bet tąsyk buvo siauras takelis. Medžiotojai turėjo oranžinės spalvos kepures, vilkėjo juodos ir oranžinės spalvų liemenes. Žvėrys varomi iš priekio kampu, kai šernai bėga ir yra tinkamas šūvio kampas, šauna bet kuris medžiotojas. Prieš jam išaunant, girdėjo 3-4 šūvius. Po to jis iššovė 2 šūvius. Pradžioje jis šovė į vieną iš šernų, minėtas šernas buvo apie 50 metrų atstumu nuo jo paties, šerną nušovė. Tada artėjo dar vienas šernas ir jis dar kartą šovė, nežino ar nušovė minėtą šerną, nes nematė. Po antro šūvio vėl užtaisė ginklą ir tuomet pažiūrėjo į dešinėje pusėje buvusį K.-H. B. ir pamatė šūvį, panašiai kaip žaibą, auksinės-sidabrinės spalvos, po ko pajuto stiprų skausmą ir nukrito ant kairio šono, buvo šauta jam į dešinę kūno pusę, kulka įstrigo kairiame klube. Jis gulėdamas šaukė: „K. tu mane nušovei“. Buvo sąmoningas, šoko būsenoje. Prie jo pirmas pribėgo K.-H. B., vėliau S.-J. N. ir visi kiti. Jo ginkle dar buvo likę 6 šoviniai. Kai gulėjo, jo kojos nuo šlaunų iki pėdų buvo ant tako, kas įrodo, jog iš savo vietos išėjęs nebuvo. Mano, kad jokio šūvio kampo nebuvo, o buvo šauta nukreipiant ginklą ne į šerną, o tiesiai į jį. Jis aiškiai matė šūvio liepsną einančią link jo. Visi stovėjo vienoje linijoje, jis iš savo vietos išėjęs nebuvo, tikrai šūvių metu nevaikščiojo. Mano, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Iki šios medžioklės su K.-H. B. buvo medžioklės draugai. Jo ūgis yra 188 cm, jis po sužalojimo liko gulėti toje pačioje vietoje, buvo parimęs ant kairio šono.

Nukentėjusioji A. S.-P. teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. Lietuvoje, medžioklės metu buvo pašautas jos brolis H.-H. S.. Apie tai sužinojo sekančią dieną, tai yra 2016 m. lapkričio 16 d. Ji kartu su seserimis bei dviem K.-H. B. sūnumis atvyko į Lietuvą, kur su seserimi liko visam mėnesiui. Stengėsi padėti broliui kai pastarasis gydėsi ligoninėje. Kai ji atvyko, brolio būklė buvo labai prasta. Pastarasis stipriai karščiavo, buvo uždegimas. Gydytojai sakė, kad būklė labai sunki. Jai brolis nuolat pasakojo apie įvykį kuomet buvo pašautas. Brolis nežinojo ar išgyvens, todėl jam buvo labai svarbu pasakyti, kad jį pašovė K.-H. B. ir kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Brolis sakė, jog matė liepsną iš vamzdžio. Jai yra padaryta turtinė žala dėl to, kad mėnesį gyveno Lietuvos viešbutyje, pirko vaistus ir kitus daiktus, kurių reikėjo ligoninėje, tačiau su ieškiniu kreipsis į Vokietiją.

Nukentėjusioji S.-A. G.-S., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad kai atvyko į Lietuvą sužinojusi, jog yra sužalotas jos brolis H.-H. S., pastarasis buvo po antros operacijos, be sąmonės, kritinės būklės. Nežinojo ar brolis išgyvens. Atgavęs sąmonę H.-H. S. pirmiausia pasakė, kad jį pašovė K.-H. B.. Ji brolio paklausė, ar gali būti, kad pašovė kas nors kitas, o brolis jai atsakė, kad negali. Be to, pasakojo, jog prieš pašaunant stovėjo vienoje linijoje, tarp medžiotojų buvo reikalingi atstumai. Jos brolis ligoninėje jautė stiprų fizinį skausmą, be to labai išgyveno dėl to, kad jį sužalojęs K.-H. B. nesusisiekė ir neatsiprašė. Brolis iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, galvos skausmus. Pastarajam sunku vadovauti nuosavam verslui. Ji patyrė daug išlaidų dėl kelionės į Lietuvą, brolio automobilio transportavimo bei kitų išlaidų, tačiau ieškinį teiks Vokietijos teismui. Ji pati niekur nedirba, kad padėtų broliui.

Liudytojas A. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. medžiojo Šešuolių girioje. Medžioklė buvo komercinė, kurios vykdytojai ir organizatoriai yra VĮ „Ukmergės miškų urėdija“. Jis buvo šios medžioklės, skirtos užsienio medžiotojams, vadovas. Medžiotojai atvyko autobusu. Dalyvavo 12 vokiečių, 1 švedas ir jis. Šią grupę atlydėjo P. K., kuris vertėjavo. Viskas prasidėjo nuo medžioklės lapų užpildymo, buvo atliekamas instruktažas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas medžioklės saugaus elgesio taisyklių priminimui, išaiškinimui ką galima medžioti. Pagrindinis taisyklių reikalavimas – laikytis 30 laipsnių kampo, apie ką priminė medžiotojams. Po pietų pirmame varyme apie 13 val. medžiojo Šešuolių girioje, 78 kvartale, kuris priklauso Krikštėnų girininkijai. Prieš šį varymą, jis (A. Š.) visiems medžiotojams asmeniškai nurodė stovėjimo vietas. Buvo tiesi linija, o paskui tęsinys, padarytas flangas. Linijos ilgis buvo apie pusė kilometro, o flangas – apie 1 km ilgio link kelio. Tiesioje linijoje buvo apie 8 medžiotojai, o flange – 3-4 medžiotojai. Medžiotojas, kuris šovė, tai yra K.-H. B. stovėjo apie 4 numeriu, atstumas nuo jo iki nukentėjusiojo H.-H. S. buvo apie 60 metrų. Neprisimena, ar medžiotojai buvo apsikeitę vietomis, tačiau taisyklės to daryti nedraudžia. Toje vietoje augo jaunuolynas, prie pat linijos augo kelių metrų aukščio eglaitės. K.-H. B. ir H.-H. S. ne tik galėjo vienas kitą matyti, bet ir turėjo matyti vienas kitą. Pagal taisykles medžiotojas turi stoti ant linijos, negali lysti į mišką. Jis (A. Š.) buvo pats paskutinis flange nuo pagrindinės linijos, stovėjo nuo nukentėjusiojo apie pusės kilometro atstumu. Varymo metu pradėjo loti šunys, prasidėjo šūviai įvairiose vietose. Apie 13 val. 50 min., pasibaigus varymui, jam paskambino varovas ir pranešė, kad sužeistas vienas iš medžiotojų stovėjusių ant pagrindinės linijos. Jis skubiai atbėgo į nurodytą vietą, kur pamatė gulintį ir už pilvo susiėmusį medžiotoją H.-H. S.. Nukentėjusiojo kojos buvo į linijos pusę, o galva link miško pusės nuo medžiotojų stovėjimo vietos. Šernas gulėjo ant linijos, kvartalinės linijos ribose. Jis medžioja 40 metų ir pagal šerno gulėjimo vietą bei medžiotojų stovėjimo vietas gali pasakyti, kad šaunant tikrai nebuvo laikytasi 30 laipsnių šūvio kampo taisyklės. Nukentėjusįjį rado toje pačioje vietoje, kurioje buvo pastarojo stovėjimo vieta. Įvykio vietoje nenagrinėjo, ar yra šerno slydimo pėdsakų. Atsegęs nukentėjusiojo dalį rūbų pastebėjo, kad dešinėje pusėje yra skylutė. Nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Liudytojas P. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad nuo 1964 metų jis yra medžiotojas, dalyvauja medžioklėse, yra įgijęs žinias bei turi patirtį. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose užsienio šalyse pagrindinės saugios medžioklės taisyklės sutampa, reikalavimai yra faktiškai tokie patys. Medžioklės eigoje, prieš kiekvieną naujos dienos kolektyvinę medžioklę, medžioklės vadovas privalo priminti pagrindinius saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, taip buvo atliekama ir 2016 m. lapkričio 15 d. vykusios medžioklės metu. Jis pats asmeniškai šiuos reikalavimus išvertė į vokiečių kalbą medžioklėje dalyvavusiems vokiečiams bei švedui. Minimas švedas H.-H. S. puikiai kalba vokiečių kalba. Įvykio dieną, medžioklės vadovas A. Š. išsamiai išdėstė saugios medžioklės taisykles. Visi medžiotojai pasirašė medžioklės lape dėl supažindinimo su saugios medžioklės taisyklėmis. Kelintas buvo varymas, kuomet buvo sužalotas Švedijos pilietis H.-H. S., jis neprisimena, tačiau atsimena faktą, kad pastarasis dėl sveikatos susikeitė eilės numeriu su kitu medžiotoju. Medžiotojo eilės numeris tam tikro varymo metu reiškia kelintas tas medžiotojas stovės linijoje ir kokį atstumą jam teks nueiti. Jeigu medžiotojai išdėstomi tik vienoje linijoje, tai jie gali šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu žiūrint nuo linijos, kurioje stovi patys medžiotojai (medžiotojų linija). Šis ne mažesnis kaip 30 laipsnių kampas turi būti išlaikomas nuo medžiotojų linijos iš visų pusių, jeigu tai nėra flangas ir medžiotojų linija neužsisuka, tai yra nėra medžiotojo už posūkio. Kadangi tiek vokietis, tiek švedas buvo faktiškai maždaug ties medžiotojų linijos viduriu, tai jie galėjo šaudyti tiek į priekį savęs, tiek praleidę žvėris sau už nugaros, tačiau išlaikant nuo medžiotojų linijos ne mažesnį nei 30 laipsnių kampą, žiūrint nuo šios linijos į abi puses, tai yra tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Jis pats dalyvavo šioje medžioklėje. Medžiotojų buvo 13-14, visi stovėjo tiesioje linijoje, apie 50 m atstumu vienas nuo kito. Taip pat keli medžiotojai buvo nuėję į flangą. Jis su medžioklės vadovu A. Š. stovėjo šios linijos gale apie pusės kilometro atstumu nuo nukentėjusiojo. Kaltinamojo K.-H. B. asmeniškai nepažįsta, įvykio dieną su juo medžiojo pirmą kartą. Toje vietoje miškas nebuvo tankus, didelių medžių nebuvo. Žvėrys buvo varomi nuo 78 kvartalo. Vadovas su trimitininku buvo gale. Po to visi atbėgo į įvykio vietą. Jis matė, kad sužalotas H.-H. S. guli toje pačioje vietoje, kurioje jam buvo paskirta stovėti medžioklės metu. Galva buvo į 78 kvartalo pusę, o kojos į 71 kvartalo pusę. Pradžioje galvojo, kad H.-H. S. ištiko širdies priepuolis. Toje vietoje buvo samanos, todėl šerno slydimo žymių nesimatė. Jis nematė nei kraujo, nei šerių žymių. Matė, kad šernas apie 30-35 kg svorio. Šauta į šerną buvo iš karės pusės. Šūvis praėjo pro sprandą, buvo išplėšta mėsos. Aptariamu atveju medžiotojai stovėjo kvartale Nr. 78 ties kvartaline linija, o kulkos apvalkalas buvo rastas ties kvartalu Nr. 71, tačiau nori pažymėti, kad šiuos kvartalus skiria ta pati kvartalinė linija, kurios plotis apie 4 metrus. Mano, kad tai buvo rikošetas, greičiausiai nuo šerno kaulo, nes, kiek po įvykio patys apžiūrėjo teritoriją, aplinką, jokių akmenų ten nebuvo, nuo ko galėjo atšokti kulka. Kulka atsimušdama į akmenį ar kaulą, gali pakeisti kryptį. Jei medžiotojas nemato kito medžiotojo, turi teisę 5 metrus pasislinkti. Pradžioje yra pamojuojama vienas kitam ir tada žinoma kur stovi žmogus ir laikomasi 30 laipsnių kampo taisyklės. Ši 30 laipsnių kampo laikymosi taisyklė yra privaloma, 30 laipsnių kampo laikymasis minimalizuoja rikošeto galimybę.

Liudytojas E. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad maždaug nuo 2011 metų dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. 2016 m. lapkričio 15 d. iš pranešimų priėmimo centro gavo pranešimą, kad Ukmergės rajone, varyminės medžioklės metu yra sužalotas asmuo. Jis kartu su kolegomis G. V. ir Š. Ž. nuvyko į Krikštėnų girininkiją, Ukmergės rajone. Jiems atvykus, juos palydėjo girininkijos darbuotojas iki įvykio vietos, kur vokietis K.-H. B. medžioklės metu sužalojo asmenį. Atvykus į minimą vietą, sužaloto asmens jau nebuvo. Atėjęs į įvykio vietą pamatė, kad negyvas šerno jauniklis guli ant medžiotojų stovėjimo linijos. Medžiotojų stovėjimo liniją parodė medžioklės vadovas, be to, aiškiai buvo matyti žmonių ištryptos vietos. Šerno varymo kryptis buvo link kvartalinės linijos, todėl kai buvo šauta į šerną, šernas turėjo būti ant medžiotojų linijos, nes pašautas šernas turėjo ne iš karto toje vietoje kristi, o iš inercijos turėjo kristi ar šliuožti apie 1 metro atstumą nuo linijos link judėjimo krypties. Susipažinęs su įvykio vieta, susidarė vaizdą, kad realiai buvo pažeista 30 laipsnių kampo šūvio taisyklė. Vokietijos pilietis negalėjo šauti į šerną, kai šis kirto medžiotojų liniją, pastarasis galėjo šauti tik šernui nutolus nuo medžiotojų stovėjimo linijos, kad šūvio kampas būtų 30 laipsnių ir daugiau nuo tos pačios medžiotojų stovėjimo linijos. Vizualiai įvertinęs situaciją ir gavęs iš policijos pareigūnų įvykio vietos schemą, jis nusprendė šūvį atlikusiam vokiečiui K.-H. B. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeistos šūvio 30 laipsnių kampo taisyklės, dėl ko buvo sužalotas kitas medžiotojas. Jis (E. K.) tą pačią dieną surašė K.-H. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu. Vokietijos pilietis baudą sumokėjo. Jis šiuo metu neprisimena ar K.-H. B. pripažino kaltę dėl nusižengimo padarymo. Kiek matė, kulka buvo praėjusi kiaurai per šerno kaklą. Kulka į šerno kaklą įėjo per kairę šerno kaklo dalį, o išėjo per dešinę kaklo dalį. Pagal medžioklės taisykles, medžiotojas gali eiti 5 metrus į vieną pusę ir 5 metrus į kitą pusę nuo savo stovėjimo vietos. Pagal šerno sužalojimą sprendžia, kad buvo šauta išilgai medžiotojų linijos, nes jei būtų buvę šauta 30 laipsnių kampu, tai tokių sužalojimų nebūtų. Buvo nustatyta, kad nukentėjusysis stovėjo prie eglės. Jis (E. K.) buvo atsistojęs toje vietoje, kurioje stovėjo nukentėjusysis ir gali patvirtinti, kad matomumas geras, medžiotojai vienas kitą turėjo puikiai matyti.

Liudytojas G. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje vyriausiuoju specialistu. 2016 m. lapkričio 15 d. gavo pranešimą, jog medžioklės metu buvo sužalotas medžiotojas. Su kolega E. K. nuvyko į įvykio vietą, kurioje buvo policijos pareigūnai, medžiotojai ir medžioklės vadovas ar organizatorius. Jį nuvedė į įvykio vietą, kurioje buvo aptiktas ant žemės gulintis sumedžiotas šernas. Sužeisto medžiotojo nematė, pastarasis jau buvo išvežtas į ligoninę. Šovusį medžiotoją jis matė vaikštantį medžiotojų susirinkimo aikštelėje. Atvykus į įvykio vietą, prie medžio ant kurio kabėjo Nr. 5, sniege buvo likusi kėdutės stovėjimo vieta, matėsi medžiotojo palikti batų pėdsakai. Rytų kryptimi nuo Nr. 5 iki Nr. 6, ties viduriu tarp šių numeruotų medžių, jis matė ant žemės gulintį šerną, kurio kaklo srityje buvo matoma šūvio didelė plėštinė žaizda, buvo matyti sutrupinti šerno kaklo stuburo slanksteliai. Dėl tokių šerno kūno pažeidimų šernas žūsta iš karto, nebegali toliau judėti ir tai buvo matyti, kad nuo patirtų sužalojimų šernas krito ir šliuožė per sniegą apie 1,5 metro tiesia linkme iš inercijos, judėjimo kryptimi. Šerno kritimo, slydimo žymės buvo pastebėtos vienoje linijoje, kurioje buvo numeruoti medžiai Nr. 5 ir Nr. 6 (ties šiais numeriais medžiojo medžiotojai). Paėjus kryptimi link medžio Nr. 6 (nuo Nr. 5), prie eglės ant sniego matėsi paliktos kėdės žymės bei buvusio medžiotojo batų žymės. Šioje vietoje stovėjo nukentėjusysis, jo stovėjimo vieta aiškiai matėsi, nes toje vietoje buvo ištryptas sniegas gal pusės metro diametre. Nors sužalotas Švedijos pilietis stovėjo už eglės, tačiau šaudamas Vokietijos pilietis K.-H. B. turėjo žinoti kur stovi Švedijos pilietis. Pagal Medžioklės taisyklėse nurodytus saugaus elgesio reikalavimus, į šerną šovęs medžiotojas nesilaikė 30 laipsnių šūvio kampo reikalavimo. Daro išvadą, kad šūvis buvo darytas nuo vieno medžiotojo link kito medžiotojo ir galimai beveik vienoje linijoje. Tai yra šūvis buvo atliktas išilgai medžiotojų stovėjimo linijos, galimai 3-4 laipsnių paklaida. Įvykio vietoje matėsi šerno kritimo vieta bei kraujo dėmės, kurių daugiausia buvo ten, kur iš inercijos baigė judėti šernas. Dėl šio įvykio šovusiam medžiotojui buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas dėl to, jog šaunant nesilaikė 30 laipsnių kampo taisyklės. Dėl šios taisyklės nesilaikymo šaunant, nekilo jokių abejonių. Nei vienas medžiotojas nestovėjo ant medžiotojų linijos, jie buvo truputį nuo linijos atsitraukę, tačiau tiesi linija buvo išlaikyta. Pažymi, jog šerno slydimo pėdsakas įvykio vietoje gerai matėsi, po šūvio šernas iš inercijos gali vartytis. Pagal šerno sužalojimus matėsi, kad šauta buvo į kairę šerno pusę, o kulka išėjo per šerno dešinę pusę. Gerai apžiūrėjo įvykio vietą ir gali patvirtinti, kad šernas atbėgo nesužeistas ir tik po K.-H. B. šūvio krito ir iš inercijos šliuožė per sniegą. Tvirtina, kad į šerną buvo pataikyta ant išilginės linijos su galima pusės metro paklaida. Jei būtų laikomasi 30 laipsnių kampo, tai šaunantis asmuo padarytų žaizdą su tam tikru kampu, tačiau šiuo atveju į šerną buvo šauta vos ne statmenai, apie 90 laipsnių kampu.

Liudytojas A. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad jis dirba VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ eiguliu. 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. vyko medžioklė, kurioje dalyvavo užsieniečių grupė. Šioje medžioklėje jis buvo varovų vadovas. 2016 m. lapkričio 15 d., 8 val. 00 min., Šešuolių girios, Krikštėnų girininkijos 41 kvartale, medžiotojai užėmė savo vietas, o varovai varė link jų žvėris. Tiek jie – varovai, tiek medžiotojai prieš medžioklės pradžią pasirašytinai buvo instruktuojami dėl saugaus elgesio medžioklės metu. Instruktažą vedė A. Š.. Medžiotojams užsieniečiams instruktažas buvo pravestas vokiečių kalba, jį pravedė P. K., kuris buvo medžioklės užsakovas. Šūvio 30 laipsnio kampo laikymosi taisyklė yra pagrindinė taisyklė, todėl mano, kad ji buvo pasakyta instruktažo metu. Iki pietų medžioklė vyko sklandžiai, o po pietų, jis pamatė žmonių sambūrį. Suprato, kad kažkas atsitiko. Šios medžioklės metu varovai nuo medžiotojų buvo išrikiuoti maždaug nuo 1 iki 1,2 km atstumu ir varė žvėris iš Krikštėnų į Šešuolius. Medžiotojai stovėjo tiesioje linijoje, linijoje galėjo būti 8-10 medžiotojų, kurie stovėjo 40-50 metrų atstumu, kiekvienas prie paskirto numerio, priklijuoto prie medžio. Pamatęs medžiotojų susibūrimą, atėjo į įvykio vietą ir pamatė gulintį medžiotoją. Medžiotojas buvo atsirėmęs į eglutę, galva atsisukęs į 78 kvartalo pusę. Jei medžiotojai stovėjo savo vietose, jie turėjo vienas kitą matyti. Be to, matė ant kvartalinės linijos gulintį šerną. Neatkreipė dėmesio, ar buvo slydimo žymės. Jei šernas griuvo vietoje, pagal jo gulėjimo vietą nebuvo šaunant laikytasi 30 laipsnių kampo taisyklės. Pagal šerno sužalojimą, jis neturėjo niekur bėgti, turėjo krist vietoje, nes buvo sužalotas sprandas. Sunkiai tikėtina, kad būtų šovęs ne dešinėje pusėje stovėjęs K.-H. B., o kitas žmogus, nes rizikingas atstumas. Jei šernas bėgo šuoliais, daugiausiai iš inercijos po šūvio galėjo sukniubti už 2-3 metrų. Nukentėjusysis buvo prie pat linijos, gal 2-3 metrų atstumu. Nuo linijos pradžios šernas gulėjo apie 3 metrų atstumu.

Liudytojas V. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. vyko medžioklė, kurioje dalyvavo užsieniečių grupė. Jis buvo šios medžioklės varovas. Tiek jie – varovai, tiek medžiotojai prieš medžioklės pradžią buvo instruktuojami dėl saugaus elgesio medžioklės metu. Instruktažą vedė A. Š.. Medžiotojams užsieniečiams instruktažas buvo pravestas vokiečių kalba, jį pravedė P. K., kuris buvo medžioklės užsakovas. Jie, kaip varovai, buvo instruktuojami tvarkingai eiti viena linija varant žvėris. Kuomet prasidėjo medžioklė, medžiotojus išrikiavo medžioklės vadovas A. Š., juos – varovus išrikiavo A. Š.. 2016 m. lapkričio 15 d. medžioklės metu varovai nuo medžiotojų buvo išrikiuoti maždaug nuo 1 iki 1,2 km atstumu. Žvėrių varymas vyko iš 78 kvartalo. Kiek šūvių varymo laikotarpiu buvo paleista, jis nežino, neskaičiavo. Apie sužeistą medžiotoją sužinojo iš medžioklės varovo po to kai jau buvo pasibaigęs varymas. Jis palydėjo policijos pareigūnus į įvykio vietą, Matė šerną, kuris buvo nušautas įvykio metu. Buvo sužalotas šerno sprandas, matė, kad kulka buvo perskrodusi šerno sprandą ir išėjusi laukan. Jis matė ir kulkos dalį, kuri peršovė šerną, minima kulka gulėjo apie 32 metrų atstumu nuo nušauto šerno. Jis pats yra medžiotojas ir pagal šerno gulėjimo vietą gali patvirtinti, kad 30 laipsnių šūvio kampas išlaikytas nebuvo. Kai šernui sužalojamas sprandas, kaip šiuo atveju, jis krinta vietoje, po šūvio šernas bėgti negalėjo.

Liudytojas V. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad buvo varovas 2016 m. lapkričio 15 d. vykusioje medžioklėje. Tiek jie – varovai, tiek medžiotojai prieš medžioklės pradžią buvo instruktuojami dėl saugaus elgesio medžioklės metu. Instruktažą vedė A. Š., kuris griežtai reikalauja laikytis taisyklių. Kai sužinojo, jog buvo sužeistas medžiotojas, jam A. Š. pasakė, kad nebuvo laikytasi šūvio 30 laipsnių kampo taisyklės. Jis pats įvykio vietos neapžiūrėjo, nes neleido policijos pareigūnai.

Liudytojas S. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad jis buvo varovas 2016 m. lapkričio 15 d. medžioklėje. Medžiotojai stovėjo tiesioje linijoje, apie 40 metrų atstumu vienas nuo kito, o jie varė žvėris. Kai sužinojo apie medžiotojo sužalojimą, atėjo į įvykio vietą ir matė sužeistą medžiotoją, kuris sėdėjo pusiau sėdėdamas. Toje vietoje buvo jaunuolynas. Taip pat netoli medžiotojų linijos pamatė gulintį nušautą šerną. Įvykio vietos jis neapžiūrėjo.

Liudytojas M. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. vykusios komercinės medžioklės metu buvo varovas. Medžiotojai užėmė savo vietas, o varovai varė link jų žvėris. Tiek jie – varovai, tiek medžiotojai prieš medžioklės pradžią buvo instruktuojami dėl saugaus elgesio medžioklės metu, tame tarpe ir dėl šūvio 30 laipsnių kampo taisyklės laikymosi. Varant žvėris girdėjo keletą medžiotojų šūvių. Paties fakto, kaip buvo sužalotas užsienietis medžiotojas, jis nematė, nes tuo metu buvo apie 50 metrų atstumu nuo įvykio vietos ir apie incidentą sužinojo tik priėjęs. Priėjęs pamatė, kad guli sužeistas medžiotojas. Toje vietoje buvo jaunuolynas, matomumas buvo geras. Prie pat kvartalinės linijos, gulėjo nušautas šernas, kuris buvo apie 50 metrų atstumu nuo sužaloto žmogaus. Aplink šerną matėsi kraujo žymės, o ant šerno – plėštinė žaizda. Toje vietoje jau buvo susirinkę medžiotojai, kurie kalbėjo, jog K.-H. B. pažeidė 30 laipsnių kampo taisyklę. Kažkuris iš medžiotojų pažiūrėjo į nukentėjusiojo pilvą ir pamatė mažą skylutę. Jis padėjo sužeistą medžiotoją nešti iš miško.

Liudytojai P. L., A. R., A. A., V. D., patvirtindami savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. vykusios komercinės medžioklės metu buvo varovais. Tiek jie – varovai, tiek medžiotojai prieš medžioklės pradžią buvo instruktuojami dėl saugaus elgesio medžioklės metu. Instruktažą vedė A. Š., užsieniečiams medžiotojams jį į vokiečių kalbą vertė P. K.. Girdėjo, kad buvo pravestas instruktažas dėl to, kad reikia laikytis šūvio 30 laipsnių kampo taisyklės, aiškinama kokius žvėris galima šauti ir kt. Varovai nuo medžiotojų buvo išrikiuoti maždaug nuo 1 iki 1,2 km atstumu ir varė žvėris link medžiotojų. Medžiotojai stovėjo jaunuolyne, tiesioje linijoje, toje vietoje, kur pastarieji stovėjo matomumas buvo geras, vienas kitą galėjo matyti. Varant žvėris girdėjo medžiotojų šūvius. Į įvykio vietą atėję nebuvo, apie tai, kad buvo sužalotas žmogus sužinojo iš kitų medžiotojų. Jie padėjo nešti iš miško sužalotą medžiotoją, kuris buvo sąmoningas. Nematė šerno, kuris buvo nušautas įvykio metu, nedalyvavo šio šerno skrodime.

Liudytojas V. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad jis dirba VšĮ Santariškių klinikose, pilvo chirurgu I-ame pilvo chirurgijos skyriuje. 2016 m. lapkričio 17 d., 13 val. 15 min. į Santariškių klinikas iš Ukmergės ligoninės buvo perkeltas Švedijos pilietis H. H. S. su inkstų funkcijos nepakankamumu, ūmiu peritonitu (besitęsiančiu pilvaplėvės uždegimu). Pastarasis buvo paguldytas į I-ą reanimacijos skyrių. 2016 m. lapkričio 18 d. atliko H.-H. S. operaciją. H.-H. S. buvo atvežtas sunkios būklės, dalinai sąmoningas, be inkstų funkcijos veiklos, per drenus tekėjo pūliai. Operacijos metu pašalinta kulka – svetimkūnis iš pilvo sienos, reavizuota pilvo ertmė, išplauti pūliai, įkišti papildomi drenai. Kulka įėjo dešinėje pilvo sienoje po šonkauliais, pažeidė storosios skersinės žarnos vientisumą ties kepeniniu linkiu, beveik 50 proc. spindžio. Antras pažeidimas – plonoji žarna, 20 cm nuo ileo cekalinio kampo, bei trečias pažeidimas – 10 cm nuo plika treice, ir įstrigo kairės pusės pilvo sienoje. 2016 m. lapkričio 20 d. H.-H. S. būklė pradėjo gerėti, stabilizavosi, atsirado inkstų funkcija, pagerėjo sąmonė. 2016 m. lapkričio 28 d. H.-H. S. buvo perkeltas į I-ą pilvo chirurgijos skyrių. Į nukentėjusiojo kūną buvo patekusi viena kulka, kuri buvo įstrigusi ir neišėjo. Pirmą savaitė po sužalojimo nukentėjusiojo būklė buvo kritinė.

Liudytojas R. C., teisme parodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. į VšĮ Ukmergės ligoninę buvo atvežtas sužalotas H. H. S. su šautine žaizda dešinėje pilvo pusėje. Nukentėjusysis buvo sunkios būklės, buvo įtariama vidaus organų sužalojimas, todėl skubiai atliko operaciją. Pilvo ertmėje buvo sužalotos storoji ir plonoji žarna. Operacijos metu pašalino nedidelį svetimkūnį, tai galėjo būti kulkos skeveldra. Skubią operaciją atliko gelbėdamas nukentėjusiojo gyvybę, padėtis buvo kritinė, kiekviena valanda buvo svarbi. H.-H. S. išsivystė inkstų funkcijos nepakankamumas, todėl buvo perkeltas į VšĮ Santariškių klinikas.

Liudytojas I. B. teisme parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Vykdant tarnybines pareigas, 2016 m. lapkričio 15 d. gavo pranešimą, kad Šešuolių miške, esančiame Krikštėnų kaime, Ukmergės rajone, medžioklės metu peršautas vyras. Jis su kolega S. Š. nuvyko į įvykio vietą, kur ant kvartalinės linijos gulėjo šernas su šautine žaizda. Šiek tiek kairiau gulėjo dalis kulkos. Be to, dešiniau nuo šerno, daugiau į miško pusę buvo matoma žmogaus gulėjimo vieta. Visas aplinkybes užfiksavo schemoje ir įvykio vietos apžiūros protokole, matavimus atliko tarnybiniu metru. Pagal užfiksuotas trijų medžiotojų išmindžiotas stovėjimo vietas, gali pasakyti, kad visi trys medžiotojai buvo pasislinkę į priekį, į varymo pusę nuo medžiotojų linijos. Pagal šerno sužalojimą, gali pasakyti, kad buvo šauta į kairę šerno pusę, o kulka išėjo per dešinę pusę. Pats yra medžiotojas ir gali pasakyti, kad jei varymo metu šernas bėga, tai po šūvio, jis nekrinta vietoje, o šiek tiek slysta judėjimo kryptimi. Mano, kad šūvis buvo atliktas medžiotojų stovėjimo linijoje. Toje vietoje buvo eglynas, eglaitės buvo tikrai aukštesnės už nukentėjusįjį. Negali vertinti ar kaltinamasis šovė sėdėdamas, tačiau tokioje vietoje kaip šiuo atveju šauti sėdint būtų neįmanoma, nes yra krūmai ir nesimatytų žvėries. Neprisimena, ar matėsi šerno slydimo žymė, tačiau jei nėra užfiksuota schemoje vadinasi jos nebuvo. Schemoje ir protokole užfiksavo objektyvius duomenis.

Liudytojas S. Š. teisme parodė, kad vykdydamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, 2016 m. lapkričio 15 d. nuvyko į įvykio vietą, esančią Šešuolių miške, kur buvo sužalotas medžiotojas. Schemoje ir protokole užfiksavo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes. Medžiotojų stovėjimo vietas nustatė pagal sniege ištryptas vietas. Nušautas šernas gulėjo kvartalo linijoje. Schemoje užfiksavo nukentėjusiojo galvos pėdsaką sniege, nukentėjęs apžiūros metu buvo vežamas į ligoninę. Schemoje užfiksuotos eglės yra apie 1,50 m aukščio. Neprisimena, ar matėsi šerno slydimo žymė. Schemoje ir protokole užfiksavo objektyvius duomenis. Įvykio vietoje buvęs K.-H. B. pripažino, kad jo šūvio pasėkoje buvo sužalotas H. H. S..

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsintų liudytojo S.-J. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. lapkričio 11 d. jis su grupe atvyko į Lietuvą su tikslu dalyvauti komercinėse medžioklėse. 2016 m. lapkričio 15 d., apie 7 val. jų grupė iš minėtos sodybos išvyko į Krikštėnų girininkiją. Girininkijoje buvo apie 8 val., po to prie Šešuolių girios įvyko instruktažas, kurį pravedė girininkijos vadovas A. Š.. Iki pietų, t. y. 12 val., buvo trys žvėrių varymai. Po pietų, prieš 14 val. jų medžiotojų grupė išsitraukė stovėjimo numerius prieš eilinį žvėrių varymą. Jis pats išsitraukė Nr. 6, o Nr. 5 išsitraukė švedas H. H. S., tačiau kadangi pastarasis turi problemų su sveikata, dūsta ir toli sunkiai gali paeiti, tai jis (S.-J. N.) su Švedijos piliečiu H.-H. S. susikeitė vietomis. Jie buvo nuvesti į pelkėtą mišką ir išrikiuoti palei miško properšą (miško keliuką) viena linija. Jie stovėjo dešinėje miško properšos pusėje, kai atėjo po pietų. Žiūrėjo į miško jaunuolyną, iš kur laukė atbėgančių varomų žvėrių. Jiems iš nugaros buvo miško properša, už kurios buvo brandus miškas. Jie, medžiotojai, vienas nuo kito buvo statomi 50-60 m atstumu. Jam (S.-J. N.) iš dešinės stovėjo Švedijos pilietis H. H. S. (su kuriuo buvo susikeitę vietomis), o už pastarojo stovėjo K. H. B.. Prasidėjus žvėrių varymams, apie 14 val. prasidėjo šūviai medžiotojų su pirmais numeriais, o po kelių sekundžių kartu šovė jo (S.-J. N.) kaimynai iš dešinės – tai H.-H. S. ir K.-H. B.. Jų šūviai buvo beveik vienu metu, todėl jis negali pasakyti, kuris šovė pirmas. Kaip suprato, H.-H. S. paleido du šūvius ir nušovė šerną kokiu 45 laipsnių į dešinę kampu ir kokiu 40 m atstumu. Tuo pat metu K.-H. B., kaip jam (S.-J. N.) atrodo, paleido vieną šūvį į šerną sau iš kairės jau prabėgusį liniją 20-25 laipsnių kampu, ir šernas nuo šio šūvio parkrito per 25-30 m atstumu nuo K.-H. B.. Po to iškarto jis (S.-J. N.) išgirdo H.-H. S. riksmą. Priėjęs prie H.-H. S., rado pastarąjį gulintį ant kairio šono ir susiėmusį už pilvo, jokio kraujo ar skylės drabužiuose nematė. H.-H. S. tik raitėsi iš skausmo, o jie visi susirinkę galvojo, kad H.-H. S. kažkas blogai pasidarė su širdimi dėl plaučių ligos. Tai, kad H.-H. S. peršautas, jis (S.-J. N.) pamatė tik atvykus medikams. Negali pasakyti kodėl medikai buvo kviečiami dėl medžioklės metu peršauto žmogaus. Kas peršovė H.-H. S. pasakyti negali, nes H.-H. S. abu su K.-H. B. šovė beveik kartu. Kulka galėjo atšokti ir nuo H.-H. S. nušauto šerno, ir nuo K.-H. B. nušauto šerno, todėl sunku pasakyti dėl kieno šūvio nukentėjo H.-H. S.. H.-H. S. su visais grupės nariais jokių nesusipratimų, piktumų ar ginčų neturėjo. Tai, kas įvyko, paprasčiausias nelaimingas atsitikimas. Su H.-H. S. jų grupė kartu medžioja apie 5-6 metus (b.l. 182-183, t. 1).

Iš specialisto-Lietuvos medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojo E. T. paaiškinimų, kuriuos jis patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad, uždavus klausimus, buvo atsakyta, jog vertindamas informaciją, kurią mato 2017 m. gegužės 12 d. apžiūros protokole ir protokolo prieduose: nuotraukose ir schemoje, vertina, kad buvo pažeista viena iš svarbiausių elgesio medžioklėje taisyklių, tai yra 30 laipsnių šūvio kampo taisyklė, kuri reikalauja, kad kampas tarp šūvio trajektorijos ir medžiotojų linijos būtų ne mažesnis kaip 30 laipsnių. Rengiant medžiotojus ir aiškinant šios taisyklės reikšmę yra pabrėžiama, kad 30 laipsnių kampo taisyklė, padiktuota ilgametės praktikos, minimizuoja rikošeto pavojų, medžiotojams aiškinama, kad net vienu ar dviem laipsniais pažeidus šią taisyklę, rikošeto pavojus stipriai didėja. K. H. B. šiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 57.6. punktą ir 51 punktą. Medžioklės taisyklės nereikalauja iš medžioklės vadovo sudaryti medžiotojų išrikiavimo linijoje schemos. Medžioklės taisyklėse yra priedas, kuriame yra numatyta kaip turėtų būti rikiuojami medžiotojai medžioklės su varovais metu ir kokiu kampu jie galėtų šauti (b.l. 169-170, t. 2).

Iš VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ 2016 m. lapkričio 30 d. informacinio pobūdžio rašto matyti, kad pagal policijos užklausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikti dokumentai, t.y. 2016 m. rugsėjo 15 d. rašytas pil. P. K. medžioklės užsakymas dėl grupinės (14 keturiolikos) medžiotojų medžioklės su varovais 2016 m. lapkričio 15 d. VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ profesionalios medžioklės plotuose, 2016 m. rugsėjo 29 d. sudaryta medžioklės organizavimo sutartis Nr. S-140 ir 2016 m. lapkričio 9 d. išduotas medžioklės lapas, kurio užpildytoje 2016 m. lapkričio 15 d. vykusios medžioklės ataskaitoje yra pateikiama informacija apie medžioklėje dalyvavusių medžiotojų skaičių, t.y. 1(vienas) Š. K. pilietis ir 11(vienuolika) Vokietos Federacijos Respublikos piliečių, ir sumedžiotų žvėrių skaičių, t.y. 1(vienas) elnias ir 9(devyni) šernai, iš kurių medžiotojas-kaltinamasis K.-H. B. buvo sumedžiojęs vieną šerną (b.l. 55, t. 3).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2016 m. lapkričio 15 d., 14 val. 00 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad miške, esančiame Krikštėnų k., Pivonijos sen., Ukmergės r., buvo sužalotas asmuo. Atvykus nustatyta, kad Šešuolių girioje, Krikštėnų girinkijoje, tarp 78 ir 71 kvartalo, Vokietijos pilietis K. H. B. šaudamas į varomą šerną sužeidė gretimai stovėjusį Švedijos pilietį H. H. S. (b.l. 50-52, t. 1).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad 2016 m. lapkričio 15 d. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruoti trys pranešimai dėl įvykio adresu: Krikštėnų k., Pivonijos sen., Ukmergės r., t.y. vykusios komercinės medžioklės metu sužaloto vieno iš medžiotojų-Š. K. piliečio. Skambinta buvo iš telefonų, kurių abonentų Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoninių pokalbių garso įrašai buvo įrašyti į CD kompaktinį diską(laikmeną), kurių stenograma yra pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 78-80, t. 1, baltas popierinis vokas(priedas Nr. 1), prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1)).

Iš greitosios medicinos pagalbos(GMP) kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) išrašo matyti, kad 2016 m. lapkričio 15 d., 13 val. 58 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad medžioklės metu peršautas vyriškis. Greitosios pagalbos brigadai 14 val. 34 min. atvykus į Pakertušės mst., Krikštėnų sen., Ukmergės r., nukentėjusysis H. H. S. surastas gulintis ant sniego, stebima šautinė žaizda pilve, sąmoningas (b.l. 82-85, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2016 m. lapkričio 15 d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl medžioklės metu peršauto vyro matyti, kad 2016 m. lapkričio 15 d., 14 val. 00 min. gavo pranešimą apie tai, kad Šešuolių miške, esančiame Krikštėnų k., Ukmergės r., medžioklės metu peršautas vyras. Nuvykus minėtu adresu 14 val. 11 min., pasitiko Krikštėnų girininkijos darbuotojai bei parodė tikslią įvykio vietą miške. P. K. paaiškino, kad Ukmergės miškų urėdijos komercinės medžioklės plotuose buvo vykdoma komercinė medžioklė, kurios metu Vokietijos federacijos pilietis K. H. B. nukovė šerną, galimai įvyko rikošetas, dėl ko skeveldra pataikė Švedijos piliečiui H. H. S. į pilvo sritį. Į įvykio vietą atvykę medikai sąmoningą sužalotą vyrą išvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ nustatyta, kad medžioklės vadovas A. Š. ir šaulys K. H. B. yra blaivūs (b.l. 53, t. 1).

Iš 2016 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šešuolių girios, esančios Ukmergės rajone, 71 ir 78 kvartalai. Apžiūrėta keliuko atkarpa miško properšoje, esanti tarp 71 ir 78 kvartalų, kurioje užfiksuotos trijų medžiotojų stovėjimo vietos, pažymėtos plane Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7. Užfiksuota išmindžioto sniego aikštelė, prie jos esantis galvos įspaudas sniege, šerno gulėjimo vieta, kėdutės stovėjimo vieta, gulinti sniege kulka bei dvi eglaitės, išmatuoti atstumai tarp jų ir atstumai nuo jų iki miško properšos bei miško properšos plotis. Apžiūrint šerną, kairiame paausyje užfiksuota kulkos įėjimo anga, o dešiniame paausyje – išeinamoji kulkos anga (b.l. 56-59, t. 1). 2017 m. gegužės 12 d. atliktos papildomos įvykio vietos apžiūros metu, dalyvaujant VĮ „Ukmergės miškų urėdija“ girininkui A. Š. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistams E. K. ir E. V., buvo fiksuojamos 2016 m. lapkričio 15 d. medžioklėje dalyvavusių medžiotojų(kaltinamojo K.-H. B. ir nukentėjusiojo H.-H. S.) galimos stovėjimo vietos kvartalinėje linijoje, šernų bėgimo kryptis, galima šerno pataikymo vieta, jo galimas slydimo atstumas ir rasta nušauto šerno gulėjimo vieta, o taip pat kita informacija (b.l. 69-75, t. 1).

Iš 2016 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas P. K. savanoriškai pateikė šautuvą „C. G.“, kalibras 7,62x63, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su rudu dėklu ir šautuvą „Sauer 90“, kalibras 30-06, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su žaliu dėklu (b.l. 86-87, t. 1). Šaunamieji ginklai ir jų leidimai buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, iš kurių šautuvas „C. G.“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (juodos spalvos dėkle), ir leidimas šiam ginklui laikyti pagal pakvitavimą grąžinti jų teisėtam savininkui-nukentėjusiajam H.-H. S. (b.l. 88-94, 120-131, t. 1, b.l. 21-32, t. 2).

Iš 2016 m. lapkričio 29 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. S. savanoriškai pateikė vieną kulką, kuri operacijos metu buvo išimta iš H.-H. S. pilvo sienos (b.l. 95-96, t. 1).

Iš 2016 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „Ukmergės ligoninė“ slaugytoja R. S. savanoriškai pateikė nukentėjusiojo H.-H. S. medžioklės metu vilkėtus drabužius ir mūvėtą avalynę (b.l. 132-134, t. 1). Nukentėjusiojo H.-H. S. medžioklės metu vilkėti drabužiai ir mūvėti guminiai batai buvo apžiūrėti ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos (b.l. 135-144, t. 1).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gruodžio 20 d. specialisto išvados dėl objektų tyrimo matyti, kad, atlikus iš UAB „Oksalis“ priklausančios parduotuvės gautų eksperimentinių šovinių .30-06 su „Vulkan“ tipo kulkomis šūvius ir jas sulyginus su tyrimui pateiktomis pramoninės gamybos .30 kalibro medžioklinio šovinio dalimis (įvykio vietoje rastu kulkos apvalkalu ir iš nukentėjusiojo H.-H. S. pilvo operacijos metu išimta kulkos šerdimi), jog buvo nustatyta, kad nėra galimybės nustatyti ar tirti pateikta kulka (kurios apvalkalas pateiktas tirti) buvo iššauta iš tirti pateikto .30 kalibro šautuvo „SAUER 90“ Nr. (duomenys neskelbtini) (negalima identifikacija). Tirti pateikta kulka (kurios apvalkalas pateiktas tirti) nebuvo iššauta iš tirti pateikto .30 kalibro šautuvo C. G. Nr. (duomenys neskelbtini) (neigiama identifikacija) (b.l. 99-104, t. 1). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų centro balistinių tyrimų specialistas A. O., atsakydamas į užduodamus klausimus pagal atlikto objektų tyrimo rezultatus, kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, į klausimą: „Koks yra šūvio mechanizmas (kaip įvyksta šūvis)?, atsakė, kad į ginklo šovinio lizdą įtaisomas šovinys, tokiu būdu ginklas užtaisomas. Norint atlikti šūvį (jeigu yra automatinis saugiklis) reikia išjungti saugiklį ir nuspausti nuleistuką. Po šūvio kulka išskrenda iš vamzdžio. Vėliau atitraukiamas užraktas ir pašalinama tūtelė. Į klausimą: „Kokiais atvejais šovinio apvalkalas atsiskiria nuo šerdies (švinas)?“, atsakė, kad tai priklauso nuo kulkos rūšies ir tipo, nuo kliūties, nuo taikinio (vieta į kurią pataikė kulka). Į klausimą: „Ar ginklų ir kulkos dalių tyrimui buvo naudojami eksperimentiniai šoviniai?“, atsakė, kad balistinio tyrimo metu, siekiant gauti kulkų, kurios buvo iššautos iš tiriamųjų ginklų pavyzdžius, buvo atliekami eksperimentiniai šūviai. Šio tyrimo metu buvo naudojami šoviniai, kurių kulkos yra tokio pačio tipo kaip tiriamoji kulka (maksimaliai buvo priartinamos šūvio sąlygos). Eksperimentiniam šaudymui buvo naudojami šoviniai .30-06 su „Vulkan“ tipo kulkomis. Į klausimą: „Ar po atlikto šūvio kulka gali pakeisti judėjimo kryptį ir dėl kokių priežasčių?“, atsakė, kad po šūvio kulka gali pakeisti judėjimo kryptį, jeigu trajektorijoje (jos) atsiranda kliūtis, t. y. ji gali rekošetuoti. Rekošeto kryptis priklauso nuo paviršiaus, su kuriuo kontaktuoja iššauta kulka. Aptariamu atveju yra galimybė, kad kulka perskrodusi šerną, galėjo keisti kryptį. Į klausimą: „Šiuo atveju dėl kokių priežasčių atsidalino kulkos apvalkalas nuo šerdies?“, atsakė, kad šio tipo („Vulkan“) kulkos po susidūrimo su kliūtimi gali atsiskirti kulkos apvalkalas nuo šerdies (b.l. 107-111, t. 1).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų centro informacinio pobūdžio pažymos dėl duomenų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-53664-16 matyti, kad gamintojo „NORMA“ pateikiamais duomenimis, .30 kalibro šovinių .30-06 Springfield su „Vulkan“ tipo kulka, kurios masė yra 11,7 g., priklausomai nuo parako užtaiso masės ir rūšies, šovinio kulkos pradinis greitis yra nuo 770 iki 847 m/s, pradinė kinetinė energija yra nuo 2510 iki 2779J. „Vulkan“ tipo kulka yra sudaryta iš dviejų elementų - apvalkalo ir šerdies. Šios kulkos viršūnėje yra įdubimas, jos apvalkalas priekinėje dalyje yra plonas. Dėl šių kulkos konstrukcinių savybių yra sudarytos sąlygos staigiai kulkos ekspansijai ir dideliam energijos perdavimui. Todėl po susidūrimo su taikiniu šio tipo kulkos apvalkalo priekinė dalis išsiskleidžia ir tokiu būdu susidaro galimybė atsidalinti kulkos dalims (apvalkalui nuo šerdies). Galimam kulkos dalių atsidalinimui turi įtakos taikinio forma, judėjimo greitis, medžiagos savybės, atsitrenkimo kampas (b.l. 78, t. 3).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų centro balistinių tyrimų specialisto T. B., kuris dėl objektyvių priežasčių nedalyvavo teisminio proceso metu (b.l. 33-35, t. 5), duotų paaiškinimų byloje matyti, kad šis specialistas, tikslindamas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadą ir objektų tyrimą atlikusio savo kolegos-specialisto A. O. paaiškinimus, į klausimą: „Ar tirtos kulkos dalys, o būtent kulkos šerdis ir kulkos apvalkalas prieš iššaunant sudarė vieną visumą (kulką)?“ atsakė, kad kulkos šerdies ir kulkos apvalkalo tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai yra .30 kalibro šovinio .30-06 su „Vulkan“ tipo kulka dalys. Išmatavus kulkos apvalkalo ertmės, šerdžiai skersmenį (5,8 mm) ir deformuotos kulkos šerdies skersmenį mažiausiai deformuotoje vietoje (8 mm), nustatyta, kad tai yra tos pačios kulkos rūšies fragmentai, tačiau ant šių dviejų kulkos fragmentų paviršių nėra individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad tai yra vienos ir tos pačios kulkos dalys. Dėl to nėra galimybės nustatyti ar .30 kalibro .30-06 kulkos šerdis ir apvalkalas sudarė vieną visumą – šovinį prieš iššaunant (b.l. 113-115, t. 1). Po 2016 m. gruodžio 20 d. atlikto objektų, t.y. pateiktų pramoninės gamybos ,30 kalibro medžioklinio šovinio dalių (įvykio vietos rasto kulkos apvalkalo ir iš nukentėjusiojo H.-H. S. pilvo operacijos metu išimtos kulkos šerdies), tyrimo dvi minėtos kulkos dalys buvo sunaikintos, todėl bylos proceso metu pagal 2018 m. lapkričio 26 d. Ukmergės rūmų teismo nutartį byloje nebuvo galimybės atlikti paskirtą trasologinį tyrimą (b.l. 42, 75-94, t. 5).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados dėl šūvio kampo paskaičiavimų atlikimo rezultatų matyti, kad šūvio kampas tarp medžiotojų stovėjimo linijos ir menamos šūvio krypties iki užfiksuotos nušauto šerno gulėjimo vietos yra 6 laipsniai. Šūvio kampas tarp medžiotojų stovėjimo linijos ir menamos šūvio krypties, atsižvelgiant į tai, kad nuo bėgančio šerno pašovimo vietos medžiotojų stovėjimo linijos atžvilgiu šernas iš inercijos galimai dar slydo (šliuožė) apie 1,6 m atstumą iki 71 kvartalo yra 2 laipsniai (b.l. 95-98, t. 5).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad H. H. S. nustatytas šautinis kiauryminis pilvo sužalojimas su storosios skersinės žarnos ir plonosios žarnos (dvigubu) bei plonžarnės pasaito sužalojimu, su pilvo sienos audiniuose įstrigusiu sviediniu (kulka). Tai padaryta šaunant į pilvą (galimai) iš medžioklinio šautuvo iš pilvo audinių išimtu sviediniu (kulka) užtaisytu šoviniu, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Tiksliau sužalojimo padarymo laiko nustatyti negalima. Daugiau ir kitu laiku padarytų sužalojimų H. H. S. kūne nenustatyta. H. H. S. padarytas kūno sužalojimas – šautinė kiauryminė pilvo žaizda atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9.). Kiauryminė pilvo žaizda, net ir nesant vidaus organų sužalojimo, yra pavojinga gyvybei. H. H. S. padarytas kūno sužalojimas yra šautinis ir kitokiu būdu nepadaromas. Šiame sužalojime nenustatyta jokių savęs paties sužalojimo požymių. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu – vienu šūviu. Sužalojimas padarytas vienu šūviu, galimai iš medžioklinio šautuvo. Ar sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (kolegos iššauta kulka perskrodė šerną kiaurai ir pataikė į nukentėjusįjį) vien esamais medicininiais duomenimis nustatyti negalima (b.l. 151-152, t. 2). Šias aplinkybes medicininį objektų tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas J.-M. P. patvirtino ir teisminio proceso metu, pagal teisme paaiškėjusias patikslintas nukentėjusiojo H.-H. S. sužalojimo aplinkybes papildomai nurodydamas, kad buvo į nukentėjusįjį šauta iš dešinės pusės, kulkos įėjimo anga yra dešinėje pusėje.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 15 d. Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. inspektorius E. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM 116508 K. H. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 85 straipsnio 1 dalį (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas) su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta K. H. B. savo noru per 10 (dešimt) dienų sumokėti 14 Eur baudą. Administraciniu nurodymu paskirtą baudą K.- H. B. sumokėjo 2016 m. lapkričio 22 d. (b.l. 70-75, t. 3; b.l. 59-69, t. 5).

Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą veiką pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 51 punkte nustatyta, kad: „šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims <...>“. Šių taisyklių 57.6 punkte nustatyta, kad: „pagrindinėje medžiotojų linijoje stovintis medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos. Jeigu medžiotojai statomi medžiotojų linijos flanguose, pirmasis medžiotojas linijoje ir pirmasis flange turi stovėti ne arčiau kaip 50 metrų nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo vietos, o pagrindinės linijos galuose stovintys medžiotojai gali šauti tik tiesiai prieš save (lygiagrečiai su flangine linija, jeigu kampas tarp pagrindinės linijos ir flango nėra status) ir į priešingą pusę nuo gretimo flango, taip pat už medžiotojų linijos, laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės. Medžiotojai stovintys dešiniajame flange, gali šaudyti tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o stovintieji kairiajame flange-tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos. Abiejuose flanguose stovintys medžiotojai gali šaudyti ir už flangų linijos. J. F. linijoje stovi daugiau kaip vienas medžiotojas, jie gali šaudyti tik laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklė“.

Akcentuotina, kad kiekvienas medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas privalo laikytis visų Medžioklės taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad medžiotojai buvo tinkamai instruktuoti dėl saugaus elgesio medžioklės metu, tame tarpe ir dėl 30 laipsnių šūvio kampo taisyklės laikymosi. Tai, kad dėl šios taisyklės laikymosi buvo ypač akcentuojama minėtų instruktažų metu paliudijo liudytojai P. K., A. Š., V. Š., S. B., V. D., P. L., M. B., A. R., V. A.. Pats kaltinamasis K.-H. B. taip pat patvirtino, jog prieš medžioklę jam buvo išaiškinta 30 laipsnių kampo laikymosi taisyklė. Nustatyta, kad pagrindinėje medžiotojų linijoje stovėjęs nukentėjusysis H. H. S. Medžioklės taisyklių nepažeidė, iš vadovo nurodytos vietos nepasitraukė. Šią aplinkybę įrodo nukentėjusiojo H.-H. S. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Pasak nukentėjusiojo H.-H. S. visi medžiotojai, tame tarpe ir jis, stovėjo vienoje linijoje, jis iš savo vietos išėjęs nebuvo, niekur nevaikščiojo. Šias nukentėjusiojo aplinkybes visiškai patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolai (b.l. 56-59, 69-75, t. 1), kuriuose užfiksuota nukentėjusiojo gulėjimo po įvykio (sužalojimo) vieta sutampa su pastarojo stovėjimo vieta medžiotojų linijoje. Tai, kad nukentėjusysis buvo pašautas jo stovėjimo medžiotojų linijoje vietoje patvirtino liudytojai A. Š., P. K., A. Š., V. Š., M. B., kurie atėję į įvykio vietą matė sužeisto medžiotojo gulėjimo vietą. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis K.-H. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jo šūvio į šerną metu nukentėjusysis stovėjo medžiotojų linijoje.

Konstatuotina, kad kaltinamasis K.-H. B. pažeidė nusikaltimo padarymo metu galiojusių Medžioklės taisyklių 51 ir 57.6 punktus, tai yra šaudamas neįsitikino, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims bei stovėdamas pagrindinėje medžiotojų linijoje šovė mažesniu kaip 30 laipsnių kampu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą dėl šūvio kampo paskaičiavimų, iš kurios matyti, jog šūvio kampas tarp medžiotojų stovėjimo linijos ir menamos šūvio krypties iki užfiksuotos nušauto šerno gulėjimo vietos yra 6 laipsniai. Šūvio kampas tarp medžiotojų stovėjimo linijos ir menamos šūvio krypties, atsižvelgiant į tai, kad nuo bėgančio šerno pašovimo vietos medžiotojų stovėjimo linijos atžvilgiu šernas iš inercijos galimai dar slydo (šliuožė) apie 1,6 m atstumą iki 71 kvartalo yra 2 laipsniai (b.l. 95-98, t. 5). Analogišką išvadą pateikė specialistas-Lietuvos medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas E. T., kuris įvertinęs įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, nurodė, jog buvo pažeista viena iš svarbiausių elgesio medžioklėje taisyklė – 30 laipsnių šūvio kampo taisyklė, kurios laikymasis minimalizuoja rikošeto pavojų, o šią taisyklę pažeidus net 1 ar 2 laipsniais, rikošeto pavojus stipriai didėja. Be to, šią aplinkybę įrodo liudytojų A. Š., P. K., A. Š., V. Š. parodymai, kurie būdami medžiotojai, dalyvaudami įvykio vietoje, pagal nukauto šerno gulėjimo vietą bei medžiotojų stovėjimo vietas, paliudijo, jog šaunant nebuvo laikytasi 30 laipsnių šūvio kampo. Tokią pačią išvadą padarė ir į įvykio vietą atvykę aplinkos apsaugos specialistai E. K. ir G. V., kurie paliudijo, jog nebuvo laikytasi 30 laipsnių šūvio kampo, šūvis buvo atliktas nuo vieno medžiotojo link kito medžiotojo, beveik vienoje linijoje.

Nustatyta, jog pažeidus 30 laipsnių kampo taisyklę, K.-H. B. medžioklės metu paleista kulka į šerną pataikė į šerną, tačiau pataikiusi į gyvūno kaklo kaulą – atsidalino (švinas atsiskyrė nuo kulkos apvalkalo) ir atsiskyrusi kulkos dalis rikošeto būdu, tai yra atsitrenkusi į kietą paviršių atšoko ir pataikė į H.-H. S.. Nors kaltinamasis K.-H. B. teigia nesuprantantis kaip jo kulka, nukovusi šerną, galėjo pataikyti į kitą medžiotoją, tačiau byloje įrodyta, jog kulka į šerną įėjo per kairę pusę, o išėjo per dešinę pusę (b.l. 56-59, t. 1). Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog matė plėštinę kulkos išėjimo žaizdą dešinėje šerno sprando pusėje. Tai, kad ta pati kulka, nukovusi šerną, pataikė į nukentėjusįjį, patvirtina aplinkybė, jog įvykio vietoje buvo surastas kulkos apvalkalas (b.l. 56-59, t. 1), o nukentėjusiojo kūne – kulkos šerdis (b.l. 95-96, t. 1). Nustatyta, kad kulka šūvio metu, nukentėjusiajam įėjo į pilvą iš dešinės pusės. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas A. O. paaiškino, jog po atlikto šūvio kulka gali pakeisti judėjimo kryptį, jeigu jos trajektorijoje atsiranda kliūtis, tai yra ji gali rekošetuoti. Rekošeto kryptis priklauso nuo paviršiaus, su kuriuo kontaktuoja išauta kulka. Aptariamu atveju yra galimybė, kad kulka perskrodusi šerną, galėjo keisti kryptį. Tokio tipo, kaip nagrinėjamu atveju buvo šauta, kulkos „Vulkan“ po susidūrimo su kliūtimi gali atsiskirti kulkos apvalkalas nuo šerdies (b.l. 107-111, t. 1). Dėl „Vulkan“ tipo kulkos atsidalinimo tikimybės, informaciją pateikė ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų centras, nurodydamas, jog „Vulcan“ tipo kulka yra sudaryta iš dviejų elementų – apvalkalo ir šerdies. Šios kulkos viršūnėje yra įdubimas, jos apvalkalas priekinėje dalyje yra plonas. Dėl šių kulkos konstrukcinių savybių yra sudarytos sąlygos staigiai kulkos ekspansijai ir dideliam energijos perdavimui. Todėl po susidūrimo su taikiniu šio tipo kulkos apvalkalo priekinė dalis išsiskleidžia ir tokiu būdu susidaro galimybė atsidalinti kulkos dalims (apvalkalui nuo šerdies). Galimam kulkos dalių atsidalinimui turi įtakos taikinio forma, judėjimo greitis, medžiagos savybės, atsitrenkimo kampas (b.l. 78, t. 3). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas T. B. paaiškino, jog įvykio vietoje surastas kulkos apvalkalas ir iš nukentėjusiojo kūno išimta kulkos šerdis yra tos pačios kulkos rūšies fragmentai (b.l. 113-115, t. 1). Nors specialistai negalėjo atsakyti ar šios dalys sudarė vieną visumą prieš išaunant bei, ar šis kulkos apvalkalas buvo išautas iš kaltinamojo K.-H. B. šautuvo „Sauer 90“ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, vertinant bylos įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad šios dalys prieš išaunant sudarė vieną kulką ir ji buvo išauta iš kaltinamojo ginklo. Tokią išvadą teismas daro ne tik atsižvelgiant į nukentėjusiojo stovėjimo vietą, nukauto šerno gulėjimo vietą bei kulkos apvalkalo gulėjimo vietą, bet ir į tai, jog nukentėjusysis H.-H. S. paliudijo, jog iššovęs du šūvius pažiūrėjo į dešinėje pusėje buvusį K.-H. B. ir pamatė šūvį, panašiai kaip žaibą, auksinės-sidabrinės spalvos, po ko pajuto stiprų skausmą dešinėje kūno pusėje. Byloje nustatyta, kad būtent dešinėje pusėje stovėjo K.-H. B., kuris pripažino, jog po nukentėjusiojo šūvio, šovė į šerną, pažeisdamas 30 laipsnių kampo taisyklę. Šias aplinkybes patvirtino ir kairėje nukentėjusiojo pusėje stovėjęs medžiotojas S.-J. N., kuris paliudijo, kad prasidėjus žvėrių varymui, kartu šovė jo kaimynai iš dešinės – tai H.-H. S. ir K.-H. B.. Jų šūviai buvo beveik vienu metu. Kaip suprato, H.-H. S. paleido du šūvius ir nušovė šerną kokiu 45 laipsnių į dešinę kampu ir kokiu 40 m atstumu. Tuo pat metu K.-H. B., paleido vieną šūvį į šerną sau iš kairės jau prabėgusį liniją 20-25 laipsnių kampu, ir šernas nuo šio šūvio parkrito per 25-30 m atstumu nuo K.-H. B.. Iškarto po to, jis (S.-J. N.) išgirdo H.-H. S. riksmą (b.l. 182-183, t. 1). Be to, byloje nustatyta, kad po K.-H. B. šūvio daugiau niekas nešovė, iš karto po šio šūvio nukentėjusysis gulėdamas šaukė: „K. tu mane nušovei“. Akcentuotina, jog nukentėjusysis, šaudamas du kartus į šernus prieš kaltinamąjį, pats savęs susižaloti negalėjo. Tokią galimybę kategoriškai paneigia ne tik byloje nustatytos aplinkybė, bet ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. gruodžio 20 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, jog įvykio vietoje surastos kulkos apvalkalas nebuvo iššautas iš tirti pateikto .30 kalibro šautuvo C. G. Nr. 649035 (medžioklės metu naudoto nukentėjusiojo) (b.l. 99-104, t. 1). Be to, pats kaltinamasis K.-H. B. pripažino, jog įvykio vietoje užfiksuotas nukautas šernas yra tas pats šernas, kurį jis nušovė.