Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-493-2014

Teisėja Banga Bartkienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00140-2010-7

2014 m. spalio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nuteistiesiems D. P., G. V., gynėjams advokatams Edvardui Algirdui Žalnerauskui, Eugenijui Senovaičiui, Albinai Cirulienei, Evaldui Liutkevičiui, Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiojo atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. V., D. P., G. V., D. I. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta nauju nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. paskirtą nuosprendį.

D. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. P. įpareigotas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, savo gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis D. P. paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, savo gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu, ir 12 MGL (1560 litų) dydžio bauda (patikslinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį.

G. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. I. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, bausmė pakeista į 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta dalis nauju nuosprendžiu skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. V., J. K., D. Š., E. S., D. G., tačiau jie nuosprendžio neskundė.

Nuosprendžiu solidariai iš M. V., D. I., D. G., J. K., G. V., G. V., D. P., D. Š., E. S. priteista ieškovui A. G. 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, T. P. – 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 13 d. apie 23 val. 29 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., D. Š., E. S., M. V., D. G., D. I., D. P., J. K., viešoje vietoje prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir klube, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – kerštaudamas dėl M. V., D. G. ir D. I. (2010-02-13 apie 23.24 val.) neva patirtų sužalojimų, jis (G. V.) būdamas lauke, prie „(duomenys neskelbtini)“ durų brovėsi į klubą, bei tyčia bendrai su E. S., D. Š. ir D. P., sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis A. G. į veidą, ranką bei krūtinę, bandančiam juos sulaikyti ir užstojusiam klubo duris, taip padarė nukentėjusiajam A. G. tris poodines kraujosruvas dešinėje rankoje bei sukėlė jam fizinį skausmą ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nustūmė pastarąjį (A. G.) nuo klubo durų, tuo metu lauke prie klubo J. K. tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus nukentėjusiajam A. G. į kairįjį sėdmenį ir kairiąją šlaunį taip padarant nukentėjusiajam vieną durtinę - pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje, vieną durtinę - pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje su kairės šlaunies apsukinės arterijos sužalojimu, kas komplikavosi kairės šlaunies odos nervo traumine neuropatija, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo A. G. sveikatą, po ko įsibrovus į klubo salę D. P., D. Š., D. G., D. I., M. V. ir G. V., ir tyčia bendrai sudavus rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems: I. L. vieną smūgį į galvos sritį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą; T. P. – vieną smūgį į galvos sritį, o šiam nuo patirto smūgio parkritus ant grindų, sudavus ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvo sritį bei į viršutinę kūno dalį, ir vieną stiprų smūgį į veido sritį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, o G. V. klubo salėje iššaunant iš daikto panašaus į šaunamąjį ginklą, vieną kartą į orą, tuo pat metu M. V. salėje buvusių asmenų akivaizdoje, tyčia peiliu sudavus šiems nukentėjusiesiems: 1) T. P. ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus į dešinę šlaunį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines - pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje su keturgalvio raumens sužalojimu, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą; 2) I. L. ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus į dešinį juosmenį, dešinį sėdmenį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines - pjautines žaizdas juosmens dešinėje bei sėdmens dešinėje, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą; 3) R. S. ne mažiau kaip vieną kartą peiliu sudavus į kairio sėdmens sritį, taip padarant nukentėjusiajam R. S. durtinę - pjautinę žaizdą kairio sėdmens srityje, taip nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 13 d. apie 23 val. 29 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., G. V., E. S., M. V., D. G., D. I., D. Š., J. K., viešoje vietoje prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir klube, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – kerštaudamas dėl M. V., D. G. ir D. I. (2010-02-13 apie 23.24 val.) neva patirtų sužalojimų, jis (D. P.) būdamas lauke, prie „(duomenys neskelbtini)“ durų brovėsi į klubą, bei tyčia bendrai su E. S., D. Š. ir G. V., sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis A. G. į veidą, ranką bei krūtinę, bandančiam juos sulaikyti ir užstojusiam klubo duris, taip padarė nukentėjusiajam A. G. tris poodines kraujosruvas dešinėje rankoje tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nustūmė pastarąjį (A. G.) nuo klubo durų, tuo metu lauke prie klubo J. K. tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus nukentėjusiajam A. G. į kairįjį sėdmenį ir kairiąją šlaunį taip padarant nukentėjusiajam vieną durtinę - pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje, vieną durtinę - pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje su kairės šlaunies apsukinės arterijos sužalojimu, kas komplikavosi kairės šlaunies odos nervo traumine neuropatija, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo A. G. sveikatą, po ko įsibrovė į klubo salę, jis (D. P.) tyčia bendrai su D. G., D. I., D. Š., M. V. ir G. V., sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems: I. L. vieną smūgį į galvos sritį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą; T. P. – vieną smūgį į galvos sritį, o šiam nuo patirto smūgio parkritus ant grindų, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvo sritį bei į viršutinę kūno dalį, ir vieną stiprų smūgį į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, o G. V. klubo salėje iššaunant iš daikto panašaus į šaunamąjį ginklą, vieną kartą į orą, tuo pat metu M. V. salėje buvusių asmenų akivaizdoje, tyčia peiliu sudavus šiems nukentėjusiesiems: 1) T. P. ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus į dešinę šlaunį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines - pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje su keturgalvio raumens sužalojimu, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą; 2) I. L. ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus į dešinį juosmenį, dešinį sėdmenį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines - pjautines žaizdas juosmens dešinėje bei sėdmens dešinėje, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą; 3) R. S. ne mažiau kaip vieną kartą peiliu sudavus į kairio sėdmens sritį, taip padarant nukentėjusiajam R. S. durtinę - pjautinę žaizdą kairio sėdmens srityje, taip nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

G. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 13 d. apie 23 val. 29 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., D. Š., E. S., M. V., D. G., D. I., D. P., J. K., viešoje vietoje prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir klube, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį - kerštaudamas dėl M. V., D. G. ir D. I. (2010-02-13 apie 23.24 val.) neva patirtų sužalojimų, jis (G. V.) būdamas lauke, prie „(duomenys neskelbtini)“ durų brovėsi į klubą, bei tuo metu D. P., E. S., D. Š. ir G. V., tyčia bendrai sudavus ne mažiau kaip tris smūgius rankomis A. G. į veidą, ranką bei krūtinę, bandančiam juos sulaikyti ir užstojusiam klubo duris, taip padarydami nukentėjusiajam A. G. tris poodines kraujosruvas dešinėje rankoje bei sukeldami jam fizinį skausmą ir taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nustumiant pastarąjį (A. G.) nuo klubo durų, tuo metu lauke prie klubo J. K. tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus nukentėjusiajam A. G. į kairįjį sėdmenį ir kairiąją šlaunį taip padarant nukentėjusiajam vieną durtinę – pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje, vieną durtinę - pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje su kairės šlaunies apsukinės arterijos sužalojimu, kas komplikavosi kairės šlaunies odos nervo traumine neuropatija, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo A. G. sveikatą, po ko jis (G. V.) įsibrovė į klubo salę, ir tyčia bendrai su D. P., D. Š., D. G., D. I. ir M. V., sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems: I. L. vieną smūgį į galvos sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą; T. P. - vieną smūgį į galvos sritį, o šiam nuo patirto smūgio parkritus ant grindų, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvo sritį bei į viršutinę kūno dalį, ir vieną stiprų smūgį į veido sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, po to jis (G. V.) klubo salėje iššovė vieną kartą iš daikto panašaus į šaunamąjį ginklą į orą, tuo pat metu M. V. salėje buvusių asmenų akivaizdoje, tyčia peiliu sudavus šiems nukentėjusiesiems: 1) T. P. ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus į dešinę šlaunį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines - pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje su keturgalvio raumens sužalojimu, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą; 2) I. L. ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus į dešinį juosmenį, dešinį sėdmenį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines - pjautines žaizdas juosmens dešinėje bei sėdmens dešinėje, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą; 3) R. S. ne mažiau kaip vieną kartą peiliu sudavus į kairio sėdmens sritį, taip padarant nukentėjusiajam R. S. durtinę - pjautinę žaizdą kairio sėdmens srityje, taip nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei tokiu būdu panaudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų A. U., M. S. atžvilgiu, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

D. I. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 13 d., apie 23.val. 24 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. V. ir D. G., viešoje vietoje – klubo „(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje ir lauke prie klubo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: D. G. „(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje tyčia sudavus vieną smūgį kumščiu į veido sritį koridoriuje stovėjusiam nukentėjusiajam G. J., tuo praskeliant jam lūpą ir sukeliant fizinį skausmą. A. G. juos (M. V., D. I. ir D. G.) išstūmus per duris į lauką, lauke, D. G., tyčia sudavus vieną smūgį kumščiu į veido sritį lauke stovėjusiam nukentėjusiajam M. S., jis, D. I., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. V., tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius į krūtinę ir ranką – M. S., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei tyčia, rankomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į viršutinę kūno dalį apginti M. S. atskubėjusiems nukentėjusiesiems: R. S., ir tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas T. P., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei nukentėjusiuosius M. S., R. S. ir T. P., jis (D. I.), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. V. ir D. G., vadino necenzūriniais žodžiais, grasino jiems, kad baigsis bloguoju, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario 13 d. apie 23 val. 29 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. V., G. V., E. S., D. P., D. G., M. V., D. Š., J. K., viešoje vietoje prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir klube, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūlių elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – kerštaudamas dėl jo paties, D. G. ir M. V. (2010-02-13 apie 23.24 val.) neva patirtų sužalojimų, jis (D. I.) būdamas lauke, prie „(duomenys neskelbtini)“ durų brovėsi į klubą, tuo metu D. P., E. S., D. Š. ir G. V., tyčia bendrai sudavus ne mažiau kaip tris smūgius rankomis A. G. į veidą, ranką bei krūtinę, bandančiam juos sulaikyti ir užstojusiam klubo duris, taip padarydami nukentėjusiajam A. G. tris poodines kraujosruvas dešinėje rankoje bei sukeldami jam fizinį skausmą ir taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nustumiant pastarąjį (A. G.) nuo klubo durų, tuo metu lauke prie klubo J. K. tyčia ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus nukentėjusiajam A. G. į kairįjį sėdmenį ir kairiąją šlaunį taip padarant nukentėjusiajam vieną durtinę – pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje, vieną durtinę - pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje su kairės šlaunies apsukinės arterijos sužalojimu, kas komplikavosi kairės šlaunies odos nervo traumine neuropatija, taip nesunkiai ir sutrikdant nukentėjusiojo A. G. sveikatą, po ko įsibrovė į klubo salę, jis (D. I.), tyčia bendrai su D. P., D. Š., M. V. ir G. V., sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiesiems: I. L. – vieną smūgį į galvos sritį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą; T. P. – vieną smūgį į galvos sritį, o šiam nuo patirto smūgio parkritus ant grindų, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvo sritį bei į viršutinę kūno dalį, ir vieną stiprų smūgį į veido sritį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, o G. V. klubo salėje iššaunant iš daikto panašaus į šaunamąjį ginklą, vieną kartą į orą, tuo pat metu M. V. salėje buvusių asmenų akivaizdoje, tyčia peiliu sudavus šiems nukentėjusiesiems: 1) T. P. ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus į dešinę šlaunį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines - pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje su keturgalvio raumens sužalojimu; 2) I. L. ne mažiau kaip du kartus peiliu sudavus į dešinį juosmenį, dešinį sėdmenį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines - pjautines žaizdas juosmens dešinėje bei sėdmens dešinėje; 3) R. S. ne mažiau kaip vieną kartą peiliu sudavus į kairio sėdmens sritį, taip padarant nukentėjusiajam R. S. durtinę - pjautinę žaizdą kairio sėdmens srityje, taip nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje pripažįstama nesant jokių įrodymų apie išankstinį susitarimą daryti nusikaltimą, tačiau teigiama, kad tai neeliminuoja bendrininkavimo, kadangi pakanka susitarimo, įvykusio prieš pat padarant nusikaltimą, ar net jo darymo metu, o tokio susitarimo buvimas, pirmosios instancijos teismo manymu, konstatuotas bylos nagrinėjimo metu. Kokiais faktiniais duomenimis grindžiama ši išvada, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta. Be to, sprendžiant klausimą, ar esant bendrininkavimo požymiams asmuo atsako tik už konkrečios savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą, ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimą vykdytojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobūdį, jų sąsajas, asmenų, padariusių šias veikas tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes. Pagrindžiant asmens atsakomybę už bendrininkavimą turi būti konstatuota ir bendrininkavimo, ir atitinkamos nusikalstamos veikos požymių visuma, bei kiekvieno bendrininkų suvokimas, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas, skirdamas apeliantui bausmę, nesilaikė įstatymo nuostatų. Nuosprendyje niekaip neatskleista, kodėl už nesunkų nusikaltimą, už kurį numatytas ne tik laisvės atėmimas iki dvejų metų, bet ir praktiškai visos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas, buvo paskirta būtent laisvės atėmimo bausmė, be to, realaus laisvės atėmimo ir dar praktiškai lygi šios bausmės vidurkiui. Nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodyta, jog apeliantas yra teistas keturis kartus, kas prieštarauja faktinėms aplinkybėms: minimą ketvirtąjį kartą apeliantas ne nuteistas, o išteisintas.

Apeliantas taip pat pažymi, kad civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu priteisti nepagrįstai, kadangi objektyviai nustatyti jo veiksmai niekaip nėra susiję su nukentėjusiajam A. G. padarytu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiaisiais dėl jo veiksmų laikytini visi tą vakarą minėtus jo veiksmus tiesiogiai matę asmenys. Nepagrįstu ir neteisėtu laikytinas ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš apelianto nukentėjusiajam T. P., juolab, kad pats nukentėjusysis aiškiai teigia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiantis vien M. V..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji bei nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinius skundus atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų G. V., D. P. ir D. I. apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nustatydamas ir įrodymais pagrįsdamas kaltinamųjų kaltę šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Tačiau teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, kurios turėjo įtakos kaltinamiesiems skiriamoms bausmėms.

Motyvuojamoji dalis

Dėl G. V. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. V. savo apeliaciniame skunde kelia skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės bendrinimo su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme klausimą. Apeliantas teigia, kad bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tai yra apėmimo būdu, nes veikos, už kurių padarymą jis nuteistas, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius.

Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal BK 63 straipsnyje suformuluotas taisykles bendrinamos tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tais atvejais, kai naują nusikalstamą veiką padaro nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta 2010 m. vasario 13 d. Už šios veikos padarymą paskirta bausmė 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 nuostatomis, subendrinta su 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, nors nusikalstama veika padaryta po 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio priėmimo, bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Tuo tarpu pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet dar iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-477/2011). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, padarė teisės taikymo klaidą, tačiau jos ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, kadangi dėl to nėra apeliacinio skundo, o subendrinus bausmes vadovaujantis BK 64 straipsniu pablogėtų nuteistojo teisinė padėtis, tai yra, būtų šiuo metu apribota galimybė pasinaudoti jo teisėmis, tarp jų ir teise į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Apelianto argumentai, kad jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, šiuo atveju atmestini, kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą bausmių subendrinimo tvarką, taigi nėra ir pagrindo svarstyti, ar tinkamai pasirinktas bendrinimo būdas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ir gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Dėl D. P. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo D. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis teigia, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jo veiksmais nukentėjusiajam A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei kad jis atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų T. P., I. L., R. S. atžvilgiu.

Šie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi ir pats D. P., apklausiamas teismo posėdyje nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo A. G. įvyko grumtynės, jie susistumdė. Iš nukentėjusiojo A. G. parodymų matyti, kad kaip vieną iš asmenų, kurie prie klubo durų sudavė jam smūgius, jis nurodė D. P., taigi nekyla abejonių, kad kaltinamųjų, tarp kurių buvo ir D. P., bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tai yra, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kaip konstatuota teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G 1746/10 (02).

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė ir tai, jog D. P. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius T. P. ir I. L., o prie sužalojimų R. S. padarymo prisidėjo bendrais veiksmais. Nors apeliantas skunde šią aplinkybę neigia, iš paties D. P. parodymų matyti, kad apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje jis neneigė susiėmęs su kažkuo ir antrame klube aukšte, šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamasis D. Š.. Nors nė vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad jų atžvilgiu smurtą naudojo būtent D. P., tačiau tai visiškai natūralu, kadangi klube buvo prastas apšvietimas, o nukentėjusieji patyrė didelį stresą, nes buvo užpulti didelės grupės agresyviai nusiteikusių ir ginkluotų asmenų.

Apelianto motyvai dėl bendrininkų grupės požymio nebuvimo jo veikoje, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. D. P. teigia, jog jis su kitais kaltinamaisiais nebuvo iš anksto susitaręs, todėl jų veiksmai negali būti laikomi bendrais. Tačiau byloje nustatyta, kad D. P. kartu su kitais kaltinamaisiais dalyvavo pažeidžiant viešąją tvarką, vartojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, taigi visi nuteistieji realizavo BK 284 straipsnio 1 dalies objektyviuosius požymius, todėl teismas pagrįstai juos pripažino bendrininkais ir nusikaltimo vykdytojais. Tai, kad nuteistieji iš anksto nesitarė padaryti nusikaltimą, neeliminuoja bendrininkavimo, kadangi pakanka, kad susitarimas įvyktų prieš pat padarant nusikaltimą ar net nusikaltimo darymo metu. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-382/2013).

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia priešingai, tačiau apylinkės teismas visiškai pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiųjų A. G. ir T. P. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas šią žalą nuteistiesiems atlyginti solidariai, kadangi žala nukentėjusiesiems padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais. Nors D. P. teigia, kad jo veiksmais A. G. nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje yra nustatyta, kad D. P. veikė kartu su kitais nuteistaisiais bendrininkų grupėje, todėl, nepaisant to, koks konkretus jo kaip bendrininko indėlis buvo į bendros nusikalstamos veikos rezultatą, už kilusius padarinius visi bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Nors nuosprendyje pažymėta, kad A. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau jam nustatytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, o dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajam sukėlė visų nuteistųjų bendri veiksmai, taigi nėra pagrindo nustatyti, kad D. P. taikytina dalinė civilinė atsakomybė A. G. atžvilgiu.

Nuteistasis skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant įpareigojimo būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., teigdamas, kad toks apribojimas apsunkins galimybę atlikti darbą dvejose darbovietėse, kuriose nuteistasis dirba. Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis D. P. įpareigotas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, savo gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu. Taigi laikytina, kad toks įpareigojimas netrukdo nuteistajam dirbti, todėl nėra pagrindo jo panaikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais.

Dėl G. V. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendyje teismas priskyrė jam veiksmus, kurių jis nepadarė, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis prieš A. G. naudojo fizinį smurtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, G. V. ir nėra inkriminuotas fizinio smurto naudojimas A. G. atžvilgiu. Nuosprendyje konstatuota, kad G. V., veikdamas bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais, įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, brovėsi į klubą, tuo pačiu metu D. P., E. S., D. Š. ir G. V. naudojant fizinį smurtą prieš A. G., bei J. K. suduodant A. G. peiliu, po ko G. V. įsibrovė į klubo salę ir veikdamas bendrai su D. P., D. Š., D. G., D. I. ir M. V. smurtavo prieš nukentėjusiuosius T. P. ir I. L., o prie sužalojimų R. S. padarymo prisidėjo bendrais veiksmais. Taigi nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam priskiriami veiksmai nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu, kurių jis nepadarė.

G. V. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad visiškai nepagrįsta yra nuosprendžio dalis, kurioje nustatyta, kad G. V. naudojo fizinį smurtą T. P. ir I. L. atžvilgiu ir bendrais veiksmais prisidėjo prie sužalojimų padarymo R. S.. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka, tačiau tik iš dalies. Nors iš tiesų nei T. P., nei I. L. nepatvirtino, kad G. V. sudavė jiems smūgius, tačiau byloje surinktų duomenų visuma leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo T. P. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo ir G. V.. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklausta liudytoja V. K. parodė mačiusi, kad T. P. spardė G. V.. Aplinkybę, kad asmuo, turėjęs šautuvą, sudavė juo į ranką T. P., patvirtino matęs ir nukentėjusysis M. S.. Byloje nustatyta, kad vienintelis asmuo, turėjęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, buvo G. V., taigi nekyla abejonių, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais smurtavo T. P. atžvilgiu. Tai, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, specialisto išvadose nėra nustatyta, kad T. P. padaryti konkretūs sužalojimai smūgiais į galvą, veidą, pilvą ir viršutinę kūno dalį, nepaneigia, kad jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas. Tuo tarpu aplinkybė, kad apeliantas sudavė smūgius nukentėjusiajam I. L. šalintina iš kaltinimo, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog G. V. panaudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų A. U. ir M. S. atžvilgiu, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Teisėjų kolegija su šiais skundo motyvais sutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos G. V. buvo išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl teismas išties nepagrįstai nustatė G. V. veikoje buvus BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi ši aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinimo.

Apeliantas nesutinka su bendrininkavimo požymio nustatymu jo veikoje ir teigia, kad kitų kaltinamųjų veiksmai aiškiai išėjo iš jo tyčios ribų. Pažymėtina, jog bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu ar pritariamais veiksmais. Apie bendrininkų susitarimą padaryti nusikalstamą veiką, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad į įvykio vietą G. V. atvyko nuteistojo M. V. kvietimu – tai patvirtino tiek pats G. V., tiek M. V., tiek ir nuteistasis J. K., išlipęs iš automobilio jis pamatė sumaištį prie įėjimo į klubą ir, pasiėmęs dujinį pistoletą, veržėsi į vidų kartu su kitais nuteistaisiais. G. V. neneigia, kad klubo viduje iššovė iš dujinio pistoleto, o bylos duomenys, kaip minėta, patvirtina ir tai, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais smurtavo prieš nukentėjusįjį T. P.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji veikė kaip bendrininkai, nes bendrais suderintais, vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo sutrikdyta įvykio vietoje buvusių nukentėjusiųjų, taip pat kitų įvykio vietoje buvusių asmenų normali gyvenimo eiga, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeistos viešo elgesio taisyklės. Kadangi kiekvienas nuteistasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie visi yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant G. V. nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip padarytą bendrininkų grupėje, pritaikytas tinkamai.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. V., netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė per griežtą bausmę. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę G. V. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas, teistas, psichiatro bei priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, kad G. V. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas už nesunkų nusikaltimą, už kurį jis buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, jo indėlis į bendrą nusikalstamą veiką nebuvo labai aktyvus, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. V. skirtina švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo terminą nustatant vieneriems metams.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su nuteistojo skundo argumentais, jog neturtinės žalos atlyginimas A. G. iš G. V. solidariai su kitais nuteistaisiais priteistas nepagrįstai, kadangi, kaip jau minėta, G. V. A. G. atžvilgiu smurto nenaudojo ir jo veiksmais nebuvo nukentėjusiajam padaryta neturtinės žalos. Tuo tarpu už fizinio skausmo ir dvasinių sukrėtimų sukėlimą nukentėjusiajam T. P. solidariai su kitais nuteistaisiais turi atsakyti ir G. V., kuris savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie kilusių padarinių.

Dėl D. I. apeliacinio skundo

Nuteistasis D. I. apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo turiniu, sprendžia, kad nėra pagrindo švelninti D. I. paskirtą bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas D. I. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. D. I. padarė du nesunkius nusikaltimus, teistas, administracine tvarka baustas, psichiatro bei priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai laikė tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytų nusikaltimų bei tai, kad D. I. nusikalto būdamas nepilnametis. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, už abi nusikalstamas veikas paskirdamas D. I. laisvės apribojimo bausmes, jas iš dalies sudėdamas ir subendrintą bausmę bendrindamas su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Teisėjų kolegijos manymu, D. I. paskirta bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.

Byloje gautas patikslintas D. I. apeliacinis skundas, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės apeliantui savo skundą patikslinti ar papildyti, todėl šiame patikslintame skunde išdėstyti motyvai nenagrinėjami.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė raštus, patvirtinančius, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. I., išlaidas iki 2014 m. liepos 28 d. sudaro 190 Lt, o iki 2014 m. rugsėjo 19 d. – 300 Lt / 86,89 EUR. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 ir 4 punktais,

nusprendė:

Nuteistųjų G. V., D. P. ir D. I. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, jog G. V. sudavė I. L. vieną smūgį į galvos sritį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, bei aplinkybę, jog G. V. panaudojo psichinę prievartą nukentėjusiųjų A. U., M. S. atžvilgiu, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje G. V. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš G. V. solidariai su kitais nuteistaisiais priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui A. G..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.