Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, susipažinusi su pareiškėjų A. S. ir B. S. skundu atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų A. S. ir B. S. skundas atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui, V. K., J. K., B. P., R. E. Ž., J. Ž., kuriuo prašo panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-14267 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies pardavimo“ ir jį pagrindžiantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribų planą, 2002 m. birželio 7 d. patvirtintą Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atstovės G. V., parengtą 1997 m. balandžio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ darbuotojų bei įpareigoti atsakovą parengti įsakymą dėl pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jį pagrindžiantį planą laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nepažeidžiant pareiškėjų teisų ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, tarnybinius ginčus ir kt.

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (ABTĮ 2 str. 1 d.). Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas taisykles (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta byloje V. C. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta byloje Z.T. Š. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja, ginant viešąjį interesą v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; kt.). Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse taip pat yra nurodžiusi, jog pagal ABTĮ prasmę administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. Š. ir kiti v. Č. S. ir kiti.; 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoja v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2003 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje R. G., I. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija, 2003 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija, kt.). Šios nuostatos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje “Teismų praktika” Nr. 14).

Pareiškėjos, prašydamos panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribų planą, iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, ginčija 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės ir nustatytos žemės sklypo ribos, su kuriomis pareiškėjos nesutinka. Ginčai dėl žemės sklypo ribų nustatymo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, nes reguliuojami Civilinio kodekso daiktinės teisės normomis (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų daiktinėms teisėms (nuosavybės teisėms) dėl nuosavybės teisių objekto apimties ( 2008 m. gegužės 16 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje R.B.B. v.Klaipėdos apskrities viršininko administracija Šilutės žemėtvarkos skyrius; 2009 m. rugsėjo 10 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje I.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčija atsakovo įsakymą, kuriuo be nuosavybės teisių atkūrimo 7p. buvo išspręstas žemės sklypo pardavimo klausimas – t.y. jis parduotas J. Ž. žemės sklypas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis. Nors atsakovas šioje byloje – Kauno apskrities viršininko administracija – yra viešojo administravimo subjektas, tačiau pirkimo-pardavimo santykiai yra reguliuojami privatinės teisės normomis (CK 6 knygos XXXI skyrius). Parduodama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune dalį, Kauno apskrities viršininko administracija veikė ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjų skundas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Kadangi byla nepriskirtina administraciniam teismui, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Dėl šio ginčo išsprendimo pareiškėjos turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų A. S. ir B. S. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.