Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu - (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užimtumo tarnyboje (toliau – Užimtumo tarnyba), neteista, kaltinama, padariusi nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

M. Š. , 2025 m. birželio 24 d., apie 12.00 val., bute, adresu - (duomenys neskelbtini), metalinės šakutės dantimis braukdama mažametei A. V., gim. (duomenys neskelbtini), per žandą ir ausį padarė odos įbrėžimą kairėje ausyje, taip nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios A. V. sveikatą ir jai sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ji 2025 m., birželio 24 d., apie 12.10 val., bute, adresu - (duomenys neskelbtini), rankoje laikyta puodelio šuke rėždama vieną kartą dukrai I. Š. per kairės rankos delną padarė odos nubrozdinimą kairės plaštakos delne, taip nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos narei ir artimajai giminaitei nukentėjusiajai I. Š.ir jai sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas A. V. (BK 140 straipsnio 3 dalis)

Kaltinamoji M. Š., pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją apklausus įtariamąja, kalta prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio, ir parodė, kad 2025 m. birželio 24 d., apie pietus buvo namuose, kai į virtuvę atėjo jos dukra A. V., kuri jos prašė padaryti valgyti. K. A. padavė valgyti, A. numetė lėkštę ant žemės. Ji su A. dėl to susiginčijo. A. verkė, šaukė. Tada ji sukdamasi užkliudė A. veidą su šakute ir ją uždarė vonioje, kad nerėktų. Supranta, kad ji galėjo užgauti ir sukelti fizinį skausmą. Bandė jai paaiškinti, kad nusiramintų, tačiau A. šaukė, verkė. Po kokių dešimties minučių prie vonios durų atėjo jos sūnus A., kuris išleido A. iš vonios ir ją nusivedė į kambarį.

Be kaltinamosios M. Š. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.

Specialisto išvada Nr. G 2495/2025 (01), kurioje nurodoma, kad A. V. nustatytas odos įbrėžimas kairėje ausyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas veikiant šlyties jėga, kontaktuojant su buko objekto briauna arba kampu, arba aštriu objektu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamosios M. Š. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teismo ištirtų ir įvertintų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išvardinti įrodymai, kurie yra sutampantys tarpusavyje savo faktinėmis aplinkybėmis, neprieštaraujantys vienas kitam ir ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka, neginčytinai patvirtina, kad kaltinamoji M. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. ji 2025 m. birželio 24 d., apie 12.00 val., bute, adresu - (duomenys neskelbtini), metalinės šakutės dantimis braukdama mažametei A. V., gim. (duomenys neskelbtini), per žandą ir ausį padarė odos įbrėžimą kairėje ausyje, taip nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios A. V. sveikatą ir jai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jos kaltė šioje baudžiamojoje byloje įrodyta visiškai, todėl jai pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas I. Š. (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Kaltinamoji M. Š., pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir ją apklausus įtariamąja, kalta prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio, ir parodė, kad 2025 m. birželio 24 d., apie pietus buvo namuose, kai jos sūnus A. išleido jos dukrą A. V. iš vonios ir ją nusivedė į kambarį, ji taip pat nuėjo į vaikų kambarį. Ji dukrai I. Š. liepė sutvarkyti virtuvę. I. rankose laikė telefoną ir pasakė, kad netvarkys virtuvės, todėl ji supykusi norėjo iš I. atimti telefoną. Ant komodos buvo puodelis. Ji tą puodelį metė į sieną, nes buvo susinervinusi. Puodelis sudužo. Ji rinko puodelio šukes. Liepė I. atiduoti telefoną. I. telefono jai nedavė ir laikė rankoje. Suėmusi telefoną rankomis, jį ištraukė iš I. rankų. Supykusi tą telefoną sudaužė. I. dėl to šaukė ant jos. Matė, kad I. iš delno bėgo kraujas. Kaip jai buvo ir kada buvo sužalotas delnas, ji neprisimena, nes buvo neblaivi ir labai susinervinusi. Supranta, kad ji galėjo užgauti ir sukelti fizinį skausmą. Po šio konflikto ji išėjo iš kambario. Matė, kad I. būdama kambaryje verkė. Po kiek laiko visi vaikai išėjo į lauką. Po to atvažiavo buvusio vyro sūnus P. V., kuris jai pasakė, kad atvažiavo pasiimti vaikų, nes jam paskambino A. su I. ir prašė juos pasiimti.

Be kaltinamosios M. Š. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.

Nukentėjusiosios I. Š. parodymai, kad ji su broliu parėjo iš lauko ir A. paprašė mamos padaryti valgyti. Mama įdėjo jai šalto maisto ir A. pasakė, kad šalo maisto nevalgys. Ji matė, kad kažkas ištaškė lėkštę su maistu. Tuo metu, kai ji sėdėjo kambaryje ant sofos ir žiūrėjo savo telefoną, mama atėjusi jai liepė sutvarkyti virtuvėje lėkštę. Ji pasakė, kad netvarkys ir mama paėmė telefono pakrovėją. Tada mama susinervinusi grįžo prie jos ir liepė atiduoti telefoną. Ji telefoną duoti atsisakė. Tada mama nuo komodos ranka numetė puodelį, puodelis sudužo ir mama jai perbrėžė kairios rankos delną, per prievartą bandė atimti iš jos telefoną. Kai telefoną atėmė, telefoną trenkė per komodos kampą ir jį sulankstė. Ji nuėjo iki A. kambario ir paprašė, kad duotų megztinį, buvo susiruošusi išeiti iš namų, nes buvo labai susinervinusi. Mama nenorėjo, kad ji išeitų ir buvo prie A. kambario durų. Ji mamą pastūmė, kad galėtų išeiti. Tada ji A. papasakojo kas buvo, A. apsirengė, aprengė A. ir išėjo pasivaikščioti. A. liko namuose. Kai jie išėjo pasivaikščioti, mama skambino A. ir klausė kur jie yra. Ji nebenorėjo grįžti namo ir paskambino A. V. sūnui, A. vyresniajam broliui. Susitarė su juo, kad vakare juos pasiims ir jie pas jį išvažiuos. Tą pačią dieną grįžo susidėti daiktų. Kai mama jai šuke sužeidė delną, kraujas pasirodęs buvo, bet nesmarkiai. Sužalotą vietą perštėjo. Kelis kartus mama su šuke jai braižė ranką, ji tiksliai pasakyti negali. Jos telefonas buvo kairėje rankoje, mama vis bandydama jį paimti su šuke perrėždavo jai ranką. Žmonėms, kurie atvažiavo jų pasiimti po įvykio, ji papasakojo, kas atsitiko.

Liudytojo A. Š. parodymai, kad įvykis buvo iš po Joninių pirma diena, birželio mėnesį. Tai galėjo būti birželio 24 diena, gal po pietų. Būdamas namuose savo kambaryje išgirdo, kad pradėjo verkti sesė I. I. sakė, kad mama metė puodelį į sieną, nes ji nėjo į virtuvę išvalyti maisto, kurį numetė A. Paskui gavosi taip, kad mama liepė I. atiduoti telefoną, o I. nedavė. Mama plėšė iš I. rankų telefoną ir su stiklo šuke I. sužeidė delną. Stiklo šukė buvo nuo sudužusio puodelio. I. buvo labai supykusi, sakė, kad su šuke jai perbrėžė. Kai mama paėmė iš I. telefoną, mama telefonu perbraukė per spintelės kraštą ir perlaužė. Tada mama išeidinėjo iš kambario. Sužeidimą matė, buvo subraižymai, kraujo buvo ant delno. Po to, jis, brolis ir I. išėjo iš namų, o A. pasiliko savo kambaryje. Tada jis paskambino patėvio A. sūnaus draugei, pranešė, kad mama daro nesąmones. Tada patėvio sūnus su žmogumi atvažiavo ir juos pasiėmė.

Liudytojo P. V. parodymai, kad 2025 m. birželio 24 d., apie 18.00 val., jam paskambino I. Š. ir pasakė, ar gali pernakvoti pas jį namuose. Nieko nelaukęs susirado automobilį ir nuvykęs į Rokiškį, (duomenys neskelbtini) gatvę, prie (duomenys neskelbtini) namo, pasiėmė vaikus: I. Š., A. V., A. Š. ir A. V.. Automobilyje sužinojo, kad I. Š. buvo sužalota puodelio šuke į rankos plaštaką, ranka buvo kruvina. Iš vaikų pasakojimo suprato, kad motina M. Š. smurtavo prieš dvi dukrytes. M. Š. yra jo tėvo buvusi sugyventinė. M. su jo tėvu turi bendrų vaikų. I. minėjo, kad mama sudaužė puodelį ir ją sužalojo to puodelio šuke. I. sakė, kad jai į ranką įpjovė. Jis tų pjovimo ruožų matė kelis. Kai atvyko į namus pranešė 112 ir pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, medikų ekipažas ir vaikų teisių specialistai.

Specialisto išvada Nr. G 2494/2025 (01), kurioje nurodoma, kad I. Š. nustatytas odos nubrozdinimas kairės plaštakos delne. Sužalojimas galėjo būti padarytas veikiant šlyties jėga, kontaktuojant su buko objekto briauna arba kampu, arba aštriu objektu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, kuri yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykiui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti dokumentai apie vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kuriuose nurodoma, kad 2025 m. birželio 24 d. su nepilnamete I. Š. įvykio vietoje, atskirame kambaryje su kiekviena mergaite bendravo VTAS vyr. specialistė V. I.. Nepilnametė I. Š. pasakojo, kad įvykio dieną (2025 m. birželio 24 d.), kai atsikėlė ryte apie 12 val. dienos, namuose, po mamos su sese A. konflikto, jai mama sakė sutvarkyti virtuvės kambarį, nes buvo išmėtytas maistas. Ji mamai pasakė, kad netvarkys, nes ne ji pridirbo. Ir tada mama ranka trenkė per puodelį, kuris stovėjo jos kambaryje ant komodos. Puodelis nukrito ir sudužo, jos nekliudė. Tada mama jai pasakė, kad ji atiduotų telefoną. Ji telefono mamai nedavė. Tada mama su rankoje turėta puodelio šuke, jai trenkė per kairės rankos delną, nes norėjo per prievartą paimti telefoną. Jai kraujas bėgo iš delno. Telefoną mama paėmė.

Kaltinamosios M. Š. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teismo ištirtų ir įvertintų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išvardinti įrodymai, kurie yra sutampantys tarpusavyje savo faktinėmis aplinkybėmis, neprieštaraujantys vienas kitam ir ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka, neginčytinai patvirtina, kad kaltinamoji M. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. ji 2025 m., birželio 24 d., apie 12.10 val., bute, adresu - (duomenys neskelbtini), rankoje laikyta puodelio šuke rėždama vieną kartą dukrai I. Š. per kairės rankos delną padarė odos nubrozdinimą kairės plaštakos delne, taip nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos narei ir artimajai giminaitei nukentėjusiajai I. Š.ir jai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jos kaltė šioje baudžiamojoje byloje įrodyta visiškai, todėl jai pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamoji M. Š. neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomomis bausmės rūšimis ir jos dydžiais.

Kaltinamosios M. Š. atsakomybę dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad ji prisipažino, padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas byloje esančias aplinkybes, svarbias tinkamam bausmės individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji M. Š. padarė du baigtus tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos nares - dukras, iš kurių vieną jų mažametė, sukeliant joms ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymius sveikatos sutrikdymus, kas pagrindžia didesnį padarytų nusikaltimų pavojingumą. Jos atžvilgiu nustatyta po vieną jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatytą ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertina ir kaltinamosios M. Š. asmenybę apibrėžiančius bylos duomenis, t. y. teisiama pirmą kartą, bet administracine tvarka bausta, nedirbanti, bet registruota Užimtumo tarnyboje, taip pat nėra registruota priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, jai nebuvo taikytas psichiatrinis gydymas. Taigi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajai M. Š. už BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus prokuroro siūlomas švelnesnės rūšies bausmes – laisvės apribojimo bausmes, kurių trukmės parinktinos trumpesnės nei baudžiamojo įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įvertinus prieš tai išdėstytus duomenis, svarbius tinkamam bausmių individualizavimui. Atsižvelgiant į veikų pavojingumą ir pobūdį, taip pat veikų padarymo aplinkybes, kaltinamajai intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoje to jai skiriami šie įpareigojimai: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, jį įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 3) įpareigojimas per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės su šiais konkrečiais įpareigojimais visiškai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajai M. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos, taikant kaltinamajai palankesnį dalį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią galimą švelnesnės bausmės dalį (3 mėnesius) ir jai skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji M. Š. kaltę pripažįsta, todėl jai skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajai M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. Š. už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Š. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, M. Š. skirti šiuos laisvės apribojimo bausmės įpareigojimus: 1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 3) įpareigojimą per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamajai M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Pranešti M. Š., kad ji turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti M. Š., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jai dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamosios reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.