Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant pareiškėjo bankrutuojančios Daukantiškių ŽŪB atstovei advokato padėjėjai L. K., suinteresuotam asmeniui R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Bankrutuojančios Daukantiškių ŽŪB patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant R. J. ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. J. parodė, kad 2001-04-17 pirko kiaulides, kurios buvo 1965 m. statybos. Kiaulidžių pirkimo-pardavimo sutartį sudarinėjo su R. M.. Kaip liudininkės buvo buhalterės A. K. ir R. Š.. Buvo pažadėta inventorizaciją padaryti vėliau. Daug kartų kreipėsi į R. G., bet viskas buvo atidėliojama. Kai pirko kiaulides, jomis Daukantiškių ŽŪB jau nesinaudojo. Kiaulidžių pastatas yra H formos. Tai tos pačios kiaulidės, į kurias pareiškėjas prašo nustatyti įgyjamosios senaties faktą. Kiaulides pirko kaip vieną pastatą. Visą laiką tik jos šeima buvo vieninteliai šeimininkai ir prižiūrėjo pastatą, darė remontą. Turto perdavimo-priėmimo akto nepasirašė. Buvo pasirašyta tik sutartis. Dar turi kasos pajamų orderius. Už kiaulides sumokėjo 11.000 Lt. Tais laikais tai buvo nemaža suma. Ir dabar naudojasi kiaulidėmis. Turi kvitus, kad moka mokesčius už elektrą. Turi elektros mokėjimo knygelę. Kiaulidės yra rakinamos. Veikla kiaulidėse yra vykdoma. Dalyje pastatų yra gyvulių - galvijų. Galvijai yra jos ir brolio šeimos. Kiti aplink esantys pastatai nėra naudojami. Jie yra užrakinti. Gal kokie 5 metai kaip kituose pastatuose niekas nedaroma (II tomas, b.l. 54-56).

Liudytojas P. D. parodė, kad dirbo Daukantiškių ŽŪB susikūrimo pradžioje valdybos pirmininku. Iš darbo išėjo gal kokiais 1995 m., kai nupirko bendrovės pajus. Jo daugiau nebesamdė. Pareiškime nurodyti pastatai jam yra žinomi ir jie priklausė Daukantiškių ŽŪB. Mano, kad pajų perėmėjas buvo R. G., o kokią veiklą jis ten vykdė toliau, nežino (II tomas, b.l. 56-57).

Liudytoja Z. Z. R. parodė, kad dirbo Daukantiškių ŽŪB gal iki 2000 metų. Iki 2000 m. tvarkė archyvą, o iki 1997-1998 m. dirbo buhaltere. Vandentiekio tinklai, kiaulidės, karvidės, mechaninės dirbtuvės, esančios Daukantiškių kaime, gyvenamasis namas, pašarų sandėlis, esantys Branduoliškių kaime, ir Daugerdiškių kaime esantis gyvenamasis namas priklausė Daukantiškių ŽŪB. Iki išeinant jai iš darbo išvardintais pastatais naudojosi Daukantiškių ŽŪB. O kas buvo po jos išėjimo iki bankroto, negali pasakyti, nes nežino (II tomas, b.l. 57).

Liudytojas R. G. parodė, kad Daukantiškių ŽŪB dirbo inžinieriumi 2001-2002 metais. Nekilnojamasis turtas buvo įmonės balanse, tačiau nebuvo padaryta inventorizacija, nes bendrovė buvo vos gyvuojanti ir neturėjo lėšų padaryti inventorizaciją. Nekilnojamasis turtas buvo Daukantiškių, Branduoliškių kaimuose. Bendrovės gyvavimo laikotarpiu nekilnojamasis turtas buvo pardavinėjamas. Buvo parduota viena pastato dalis R. B.. Suinteresuotajam asmeniui R. J. buvo parduotos kiaulidės, esančios Daukantiškių kaime. R. J. turėjo pasidaryti inventorizaciją ir susitvarkyti visus dokumentus, nes bendrovė neturėjo pinigų. Nuo to laiko žmonės ir naudojosi tomis kiaulidėmis. Kadangi nebuvo padaryta turto inventorizacija, turtas skaitėsi kaip bendrovės ir kiaulidės buvo jos turto balanse. Daukantiškių ŽŪB pradėjo vadovauti 2008-2009 metais, kadangi išėjo pirmininkas. Jai vadovavo iki bankroto ir perdavė bendrovę bankroto administratoriui. Iki bankroto iškėlimo kiaulidėmis naudojosi tie žmonės, kurie buvo nusipirkę tą pastatą. Bendrovė kiaulidėmis nesinaudojo (II tomas, b.l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, patikslintu pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktus, jog bankrutuojanti Šakių rajono Daukantiškių ŽŪB įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į: vandentiekio tinklus, esančius Daukantiškių kaime, Šakių rajone; du karvidžių pastatus, esančius Tujų g. 17, Daukantiškių kaime, Šakių rajone; du kiaulidžių pastatus, esančius Tujų g. 19, Daukantiškių kaime, Šakių rajone; mechanines dirbtuves, remonto dirbtuves, autogaražus, esančius Dabitų kaime, Šakių rajone; gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais, esantį Branduoliškių kaime, Šakių rajone; pašarų sandėlį, esantį Branduoliškių kaime, Šakių rajone; gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatau, esantį Daugerdiškių kaime, Šakių rajone.

Tam, kad priimtų sprendimą dėl bylos esmės, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (Lietuvos Respublikos CPK 176 str.). Išvadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs byloje visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pabrėžė, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti tada, kai bylos įrodymų pagrindu susiformuoja atitinkamas teismo įsitikinimas. Remdamasis įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas gali vienų įrodymų įrodomąją reikšmę pripažinti, o kitus įrodymus atmesti dėl jų neatitikimo leistinumo, patikimumo ir kt. reikalavimams.

Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2009-09-03 nutartimi Daukantiškių ŽŪB buvo iškelta bankroto byla (I tomas, b.l. 10). Iš Ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 2009-09-15 pareiškėjas iš Šakių rajono Daukantiškių ŽŪB vadovo R. G. perėmė du gyvenamuosius namus (1935 ir 1936 m.), vandentiekio liniją (1976 m.), mechanines dirbtuves (1971 m.), remonto dirbtuves (1960 m.), autogaražus (1958 m.), kiaulides (1970 ir 1978 m.) bei karvides (1967 ir 1976 m.), pašarų sandėlį (1976 m.) (I tomas, b.l. 13). Iš pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo akto matyti, kad 1993-12-01 Daukantiškių ŽŪB iš „Agroserviso Dabituose“ priėmė vandentiekio liniją (1976 m), autogaražus (1958 m), mechanines dirbtuves (1971 m.), remonto dirbtuves (1960 m.) (I tomas, b.l. 15, 16). Iš pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo akto matyti, kad Daukantiškių ŽŪB iš Gelgaudiškio žemės ūkio įmonės 1994-02-01 priėmė du gyvenamuosius namus (1935 ir 1936 m.), o 1993-01-01 – karvides (1967 ir 1976 m.), kiaulides (1970 ir 1978 m.) bei pašarų sandėlį (1975 m.) (I tomas, b.l. 37, 40).

Iš VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2011-01-31 sprendimo matyti, kad buvo atsisakyta įrašyti vandentiekio tinklų, unikalus Nr. 4400-2045-3352, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nebuvo pateiktas Daukantiškių ŽŪB steigiamojo susirinkimo protokolas, kuriame būtų nurodytas nekilnojamojo turto priėmimas iš „Agroserviso Dabituose“ ir perdavimo-priėmimo komisijos sudėtis (I tomas, b.l. 11).

Nors turto priėmimo-perdavimo aktuose nėra nurodyta asmenų vardų bei pavardžių, kurie perdavė aukščiau išvardintą turtą Daukantiškių ŽŪB, tai yra nebuvo nuosavybė įforminta įstatymų nustatyta tvarka, ir pareiškėjas netapo aukščiau išvardinto turto savininku, bet nuo jų perdavimo momento – 1993-01-01 bei 1993-12-01, 1994-02-01 tapo teisėtu jų valdytoju, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 4.23 str. 2 d. teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Kad aukščiau minimas turtas nuo 1993-1994 metų buvo Daukantiškių ŽŪB turto balanse, juo bendrovė naudojosi, jį valdė, paliudijo ir byloje apklausti P. D., R. G. bei Z. Z. R. (II tomas, b.l. 56-57, 69).

Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. 1 d. numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 str. 2 d.). Taigi, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas pradėjo nekilnojamąjį turtą valdyti sąžiningai. Šis turtas nėra įregistruotas kito asmens vardu (II tomas, b.l. 10-11). Tačiau byloje kilo ginčas dėl kiaulidžių valdymo atvirumo ir nepertraukiamumo.

Suinteresuotas asmuo R. J. parodė, kad 2001-04-17 iš Daukantiškių ŽŪB už 11.000 Lt pirko kiaulides, kurios buvo 1965 m. statybos. Kiaulidžių pirkimo-pardavimo sutartį sudarinėjo su R. M.. Kai pirko kiaulides, jomis Daukantiškių ŽŪB jau nesinaudojo. Kiaulidžių pastatas yra H formos. Tai tos pačios kiaulidės, į kurias pareiškėjas prašo nustatyti įgyjamosios senaties faktą. Kiaulides pirko kaip vieną pastatą. Visą laiką tik jos šeima buvo vieninteliai šeimininkai ir prižiūrėjo pastatą, darė remontą, šiuo metu jos brolio šeima jose laiko gyvulius, ji pati moka mokesčius. Šioms aplinkybėms patvirtinti suinteresuotas R. J. pateikia teismui 2002-06-17 pirkimo-pardavimo sutartį nr. 39, kasos pajamų orderio kvitus bei PVM sąskaitą-faktūrą, pažymą apie mokamą elektros energiją, geriamo vandens tiekimo sutartį bei PVM sąskaitas faktūras bei jos valdomos kiaulidės foto nuotraukas (II tomas, b.l. 2, 3-5, 6, 7-8, 62-66). Nors tarp pareiškėjo nurodomų kiaulidžių, į kurias prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nėra 1965 metų statybos kiaulidės pastato – tik 1970 bei 1978 metų, tačiau teismo posėdžio metu sugretinus pareiškėjo pateiktos kiaulidės foto nuotraukas (pateiktos originalios nuotraukos yra daug ryškesnės) ir suinteresuoto asmens valdomos kiaulidės foto nuotraukas matyti, jog tai yra tas pats pastatas (tokio paties pobūdžio durų, langų išsidėstymas), esantis tame pačiame Daukantiškių kaime (I tomas, b.l. 54; II tomas, b.l. 46, 65). Kad suinteresuotam asmeniui R. J. kiaulidės buvo parduotos ir nuo pardavimo momento – nuo 2001-2002 metų Daukantiškių ŽŪB jomis nesinaudojo, patvirtino ir byloje apklaustas R. G. (II tomas, b.l. 69).

Lietuvos Respublikos CK 4.33 str. 1-2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Byloje nėra pateikta kiaulidžių perdavimo-priėmimo akto iš kurių matytųsi, kad suinteresuotas asmuo R. J. pirko kitą kiaulidžių pastatą nei tą, dėl kurio byloje kyla ginčas, kad pastatą, kuriuo R. J. naudojasi iki šiol būtų užvaldžiusi neteisėtai, kad jai kas nors būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas dėl valdomo daikto. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą abejoti tuo, kad pareiškėjas ne mažiau kaip dešimt metų ginčo turtą – kiaulides valdė kaip savą, jomis naudojosi (nuo 1993-01-01 iki 2002-06-17). Įrodymų, kad tai galėtų būti ne tos pačios kiaulidės, kurių valdymo atvirumą, nepertraukiamumą ginčijo suinteresuotas asmuo R. J., pareiškėjas teismui nepateikė, nurodydamas tik tai, kad R. J. negali būti laikoma teisėta kiaulidžių, esančių Daukantiškių kaime, Šakių rajone, valdytoja, nes jos sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis neatitiko įstatymų nustatytų reikalavimų, tai yra niekinė. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad ir bankrutuojanti Daukantiškių ŽŪB nekilnojamojo turto įgijimo neįformino įstatymų nustatyta tvarka, tačiau įrodinėja, kad yra sąžiningas turto įgijėjas, jį valdo teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, nors negalėjo nurodyti kaip kiaulidžių pastatu naudojosi nuo 2001 metų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes – vandentiekio tinklai, du karvidžių pastatai, du gyvenamieji namai su priklausiniais, mechaninės dirbtuvės, remonto dirbtuvės, autogaražai, pašarų sandėlis gali būti nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 1 d.), nėra viešajame registre įregistruoti kitų asmenų vardu, juos pareiškėjas įgijo sąžiningai, valdo ir naudoja viešai, nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl darytina išvada, kad patikslinto pareiškimo dalis dėl šio turto valdymo yra pagrįsta, įrodyta ir tenkintina. Patikslinto pareiškimo dalis dėl nuosavybės teisių į kiaulidžių pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmestina, kadangi pareiškėjas neįrodė Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 str. nurodytų būtinų aplinkybių visumos tokiam faktui nustatyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 443 str. 6 d., 268 str. 5 d., 533 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktus, kad bankrutuojanti Daukantiškių žemės ūkio bendrovė, juridinio asmens kodas 174319615, įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į:

1. vandentiekio tinklus, unikalus Nr. 4400-2045-3352, 1923,91 m ilgio, esančius Daukantiškių kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, Šakių rajone;

2. karvides, unikalus Nr. 4400-2129-8082, ir unikalus Nr. 4400-2129-8117, esančias Tujų g. 17, Daukantiškių kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, Šakių rajone;

3. mechanines dirbtuves, unikalus Nr. 4400-2130-1231, esančias Dabitų kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, Šakių rajone;

4. remonto dirbtuves, unikalus Nr. 4400-2130-1253, esančius Dabitų kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, Šakių rajone;

5. autogaražus, unikalus Nr. 4400-2130-1264, Dabitų kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, Šakių rajone;

6. pašarų sandėlį, unikalus Nr. 4400-2129-7718, esantį Branduoliškių kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, Šakių rajone;

7. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-2130-3880, su pagalbiniais statiniais – malkinėmis, unikalus Nr. 4400-2130-3891, ir unikalus Nr. 4400-2130-3904, esantį Branduoliškių kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, Šakių rajone;

8. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-2130-3780 su pagalbiniu pastatau - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. 4400-2130-3791, esantį Daugerdiškių kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje, Šakių rajone.

Likusią patikslinto pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.