Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. P. , jo atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-12-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate registruoto įvykio metu pareiškėjas norėdamas išimti šovinius iš ginklo netyčia vieną kartą iššovė. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus jam buvo išduotas 2013 m., akivaizdu, jog jis buvo vertinamas kaip nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl minėtas įvykis negali būti siejamas su pareiškėjo asmenybe, kai nuo jo yra praėjęs penkių metų tarpas.

Taip pat, atsakovas neįvertino 2015-05-18 nutartyje konstatuotos aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas dėl susitaikymo su nukentėjusia (pareiškėjo buvusia sutuoktine, su kuria nors ir išsiskyręs, bet vis dar gyvena kartu). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23945-15 metu buvo nustatyta, kad įvyko konfliktas, kurio metu ginklas panaudotas nebuvo. Pareiškėjas charakterizuojamas kaip teigiama asmenybė. Tą patvirtinantys dokumentai KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros vedėjo, prof. Dr. Kęstučio Zaleckio 2015-07-08 charakteristika, UAB „ZIP projektai" direktorės I. P. 2015-07-08 charakteristika. Todėl jis prašo panaikinti skundžiamą sprendimą.

2015-05-18 ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, 2010-12-12 L P. pranešimo tyrimo metu nustatyti faktai bei įvertinus tai, kad pareiškėjas 2006-06-22 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 3 d. (t.y. padarė eismo įvykį būdamas neblaivus) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui ir pažeidžia įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

Visuma faktinių aplinkybių įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-06-26 sprendimo „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo" Nr. 15-IL-20-02098-e ir 15-IL-20-02099-e (b.l. 5-7).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriuje 2013-12-14 buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0005110, 2014-06-17 jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0003105 (b.l. 58, 59). 2015-06-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko patvirtintu sprendimu Nr. 15-IL-20-02098-e, Nr. 15-IL-20-02099-e vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d., 10 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisykles) IX skyriaus 59.3 p., XIII skyriaus 92.3 p. nuspręsta pareiškėjui panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 20-21).

Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai įvertinus jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, kadangi jis grėsmės nesukėlė. Taip pat jis nurodo, kad nebuvo įvertinta 2015-05-18 nutartyje konstatuota aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas dėl susitaikymo su nukentėjusia, kuri pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, kuris pasižymi teigiamomis savybėmis, ir darbdavys jį charakterizuoja teigiamai.

2015-05-22 atliekant patikrinimus pagal Licencijuojamos veiklos posistemio perspėjimus buvo nustatyta, kad 2015-04-27 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23945-15, Ž. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (b.l. 22-23). Ž. P. buvo įtariamas tuo, kad jis 2015-04-27 apie 17 val. savo bute, apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas l,71% neblaivumo laipsnis), nežymiai sutrikdė savo buvusios sutuoktinės - nukentėjusiosios I. P. sveikatą, t.y. sudavė ranka į veidą, po ko ji nukrito ant grindų ir susižalojo, kas atitinka LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). 2015-06-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendime nurodyta, kad 2015-06-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros raštas, kuriame rašoma, kad 2015-05-18 Kauno apylinkės teismas nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23945-15, atleidžiant Ž. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu.

To paties patikrinimo metu nustatyta, kad 2010-12-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate buvo registruotas įvykis. Policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl Ž. P. ir I. P. konflikto. Patikslinus aplinkybes, paaiškėjo, kad Ž. P. , būdamas neblaivus vaikščiojo po namus su mažos galios revolveriu, jo teigimu, norėdamas išimti šovinius iš ginklo netyčia vieną kartą iššovė. Šio konflikto metu pareiškėjui buvo nustatytas 1,14 % neblaivumo laipsnis. Šovė būdamas vaiko kambaryje į vaiko lovytę (b.l. 39).

Pareiškėjas 2006-06-22 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 3 d. (t.y. padarė eismo įvykį būdamas neblaivus) (b.l. 31).

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai įvertino jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, kadangi jis niekam grėsmės nesukėlė. Taip pat jis nurodo, kad nebuvo įvertinta 2015-05-18 nutartyje konstatuota aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas dėl susitaikymo su nukentėjusia, kuri pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, kuris pasižymi teigiamomis savybėmis. Nebuvo atsižvelgta į tai, jog darbdavys jį charakterizuoja teigiamai.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis išvardija atvejus, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos: (1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau -Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; (2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; (4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; (5) turintis teistumą; (6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių; (7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą; (8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką; (9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; (10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą; (11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punkte taip pat nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Teismo vertinimu, GŠKĮ nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Ginklų ir šaudmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą.

Be to, LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. 6 p. kaip viena iš smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonė numatyta neišdavimas leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinimas turimų leidimų.

Kaip jau minėta aukščiau, pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad ginčijamu sprendimu, leidimas buvo panaikintas formaliais pagrindais, vien tik sekant įstatymo raide, tačiau neatsižvelgiant į įstatymo tikslus ir iš esmės nevertinant pareiškėjo reputacijos.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Teismas pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, reglamentuojančiame leidimų nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimą, įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja pareigūną, nustačiusį Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatytas sąlygas, priimti vienintelį sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą. Todėl nagrinėjamu atveju yra visai nesvarbu, kokio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą asmuo padarė, o svarbu tik tai, ar priimant sprendimą buvo nustatyta, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2015-05-18 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad pareiškėjas 2015-04-27 savo bute, apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas l,71% neblaivumo laipsnis), nežymiai sutrikdė savo buvusios sutuoktinės sveikatą, t.y. sudavė ranka į veidą, po ko ji nukrito ant grindų ir susižalojo. Be to, 2010-12-12 Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK buvo gautas I. P. pranešimas apie tai, kad pareiškėjas konflikto metu po namus vaikščiojo su ginklu ir viena kartą iššovė, kad šio konflikto metu pareiškėjui buvo nustatytas 1,14 % neblaivumo laipsnis. Teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad iššauta buvo į vaiko lovytę, tai nustatyta ir priimant nutarimą (b.l. 39). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Kauno apskr. VPK 2015-06-26 sprendimas Nr. 15-IL-20-02098-e, Nr. 15-IL-20-02099-e yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi visuma nustatytų ir aukščiau ištirtų faktinių aplinkybių (kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Minėto įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reputaciją negalima traktuoti, kaip nepriekaištingą.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų - iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.