Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-2198-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00450-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 19.3.2; 42.15;

2019 m. gegužės 29 d.

dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam (skundą padavusiam) asmeniui V. J., jos atstovei advokatei T. K.,

pareiškėjui J. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotųjų asmenų B. J. ir V. J. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas (pagal pareiškėjo J. J. skundą).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau - ir Komisija) 2019 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 21R-2 (AG-462/07-2018), kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. A51-10418/18 (2.15.248-MP7), kuriuo pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų (B. ir V. J.) prašymą išduota pažyma Nr. STL-18-1320, kurioje nurodyta, kad formuojami du atskiri statiniai.

2.1. Nesutinka su Komisijos motyvu, kad esant neatidalintai pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpei, iš namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal esamą faktinę situaciją negali būti suformuoti du atskiri statiniai, nes tai neatitinka STR 2.02.09:2005 reikalavimų. Ginčo gyvenamajame name palėpės apskritai nėra, o yra tik pastogė, kurioje patalpos neformuotinos (dėl aukščio), įrengimo būdo apšiltinimo (per 4,86 m pastogės pločio aukštis nuo 1,60 m mažėja iki 0 m. Pastogė nėra ir neprivalo būti inventorizuota, taip pat ir atidalinti ją nėra privalu. Svarbu paminėti, kad faktiškai pastogės dalis skiria siena.

2.2. Komisija savo sprendimu iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimą, užbaigiantį nuo 1988 vykstantį teismų maratoną dėl ginčo pastato, kuriuo patalpos buvo padalintos tarp savininkų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės reiškia, kad tarp buvusių bendraturčių jokių bendros dalinės nuosavybės teisėmis valdomų turto objektų nebelieka (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

2.3. Pareiškėjas nenuginčijo (ir neginčijo) pačios gyvenamojo namo atidalinimo schemos, pastato (namo) kadastrinių matavimo duomenų, savo skundą grįsdamas vien architekto pateikta jo asmenine nuomone.

2.4. Teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad turto atidalinimo klausimas iš esmės yra išspręstas civilinėje byloje, todėl ginčijamos pažymos panaikinimas iš esmės paneigtų teismų sprendimus civilinėje byloje. Pažymėjo, kad namų atskyrimas mažintų konfliktų kilimo tikimybę ateityje.

3. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, su skundu nesutiko, jame remiasi šiais argumentais:

3.1. Skundą teismui pateikę suinteresuotieji asmenys siekia, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, būtų suformuojami du namai.

3.2. Komisijos konstatuota, kad pažyma prieštarauja STR2.02.09:2005 reikalavimams taip pat pažeidžia pareiškėjo teises. Komisija pagrįstai vadovavosi architekto A. J. išvada, tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė šią išvadą paneigiančių įrodymų .

3.3. Nors skunde teigiama, kad palėpėje/pastogėje „ (...) patalpos neformuotinos (dėl aukščio), (...) aukštis nuo 1,60 m mažėja iki 0 m. “,matininkės E. E. – S. brėžinyje nurodomas aukštis yra 2.60 m. Nėra atestuoto specialisto išvados dėl negalimumo formuoti patalpas po stogu.

3.4. Skunde teigiama, kad: „ (...) pareiškėjas nenuginčijo (ir neginčijo) pačios gyvenamojo namo atidalijimo schemos (...) skundą grįsdamas vien architekto pateikta jo asmenine nuomone ”, tačiau savivaldybė neleido padaryti Schemos kopijos, todėl aš negalėjau šio dokumento pateikti specialistams ir jų išvadų pagrindu Schemą ginčyti. Komisijai pakako duomenų ir ji priėmė sprendimą.

3.5. Pagal Schemą gyvenamojo namo negalima padalyti į du atskirus vienetus - pastatus, nes tarp savininkams atidalintų patalpų nėra kapitalinės sienos nuo pat pamatų, rūsio patalpų ir kitų aukštų iki stogo konstrukcijų viršaus (STR 2.02.09:2005 7.4 papunktis). Tarp patalpų nėra kapitalinės sienos.

3.6. Schemoje atskiro stogo suformavimas statiniui (namui) nenagrinėjamas, nėra kadastrinių taškų.

3.7. Vadovaujantis esamu teismo sprendimu nėra pagrindo teigti, kad bendros dalinės nuosavybės santykiai (viso namo atžvilgiu) tarp į asmeninę nuosavybę atidalintų patalpų savininkų pasibaigė įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriame teismas nenurodė į ką atidalijama: į du namus, ar du butus. Teismo sprendimas reiškia, kad bendros dalinės nuosavybės užbaigimas (viso namo atžvilgiu) gali būti konstatuojamas suformavus ir įregistravus nekilnojamojo turto registre du atskirus vienetus - namus, nes esant asmeninei nuosavybei - dviem butams šiame name - butų savininkai lieka gyvenamojo namo bendrasavininkais. Esant tokiam teismo sprendimui, naujų kadastro objektų suformavimo (butų ar namų) procedūros galimos tik su abiejų savininkų dalyvavimu ir pritarimu. Savininkams nesutariant dėl naujų kadastro objektų suformavimo (butų ar namų) tokį ginčą tarp patalpų savininkų operatyviausiai išspręstų teismas. Savivaldybė turėjo vadovautis teisės aktų reikalavimu, kad prašymą dėl Pažymos išdavimo turi teikti abu namo savininkai.

3.8. Trečiųjų asmenų kartu su prašymu savivaldybei pateikta M. B. atidalijimo schema, kurioje jis save nurodo „projekto vadovas“ yra netinkama kaip dokumentas, nes jis, vadovaujantis Inspekcijos išaiškinimu, negali būti „projekto vadovas“, nes nėra atestuotas specialistas.

3.9. Į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti VĮ Registrų Centras, kadangi teismo sprendimas turės įtakos šios institucijos pareigoms ir teisėms.

3.10. Teismo posėdžio metu palaikė išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad posėdžio Komisijoje metu prašė, kad būtų laikoma, kad jo reikalavimas yra skundžiamos pažymos panaikinimas. Akcentavo, kad išduotos pažymos pagrindu suformavus atskirą namą, jo turto teisinė padėtis lieka neapibrėžta, neaišku, ar jam priklauso namo dalis, ar butas ar kažkas kita. Pagal pridėtą schemą namas negali būti suformuotas, nes tai prieštarauja statybos techniniams reglamentams, o taip pat pažeidžia jo teises (pvz., dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų).

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime su skundo reikalavimais sutiko.

4.1. Pareiškėjas Komisijos prašė įpareigoti Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrių iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą dėl 2018 m. liepos 2 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį galiojimo panaikinimo Nr. STL-18-1320 (toliau – ir Pažyma) ir įpareigoti Pažymą pripažinti negaliojančia. Tuo tarpu komisija, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, 2019 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 21R-2(AG-462/07-2018) Pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Administracijos 2018 m. liepos 2 d. išduotą pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-18-1320.

4.2. Išduotoje Pažymoje nurodyta, kad pagal V. J. pateiktą Schemą 1, kurią parengė projekto vadovas M. B., atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojama gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinys, pažymėtas schemoje Nr. 1 (patalpos R-1 – 12, G-1, 1-1 – 1-19) ir jis formuojamas atidalijant iš gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo tvarką reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 120-121 punktus, savivaldybės administracija turi patikrinti: ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo;- ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 p. nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai; - patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų atlikimo reikia keisti statinio (-ių) paskirtį. nustatė, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotas statinys galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, ir nebūtina keisti statinio paskirties, todėl nebuvo pagrindo neišduoti Pažymos.

4.3. Remiantis Statybos įstatymo 16 str. 5 d. 3 p., būtent statinio projektuotojas, kuris atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja projekto rengimą ir pasirašydamas statinio projektą, projektuotojas prisiima atsakomybę, jog statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Todėl, jeigu būtų nustatyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” (toliau – STR 2.02.09:2005) reikalavimų pažeidimai, už juos būtų atsakingas statinio projektuotojas, o ne Administracija. Pareiškėjas tik 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. po ginčijamos Pažymos išdavimo praėjus 4 mėnesiams, nagrinėjant skundą Komisijoje, pateikė architekto A. J. išvadą, kurioje nurodyta, kad pagal esamą faktinę situaciją Pareiškėjui priklausančios patalpos atsižvelgiant į STR 2.02.09:2005 reikalavimus, negali būti suformuotos į atskirą statinį (namą), nes patalpos yra butas. Aplinkybės, susijusios su tuo, ar name yra palėpė, ar pastogė vertinant išduotos Pažymos teisėtumą, nėra aktualios, nes jos paaiškėjo jau po Pažymos išdavimo, todėl nenustačius Pažymos išdavimo teisėtumą/neteisėtumą sąlygojančių aplinkybių, Pažyma laikytina išduota teisėtai, pagal Reglamente nustatytą tvarką ir sąlygas.

4.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. e2-1061-934/2016 nustatyta, jog vienbutis gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinamas į du atskirus turtinius vienetus kiekvienam savininkui, pagal jiems priklausančias gyvenamojo namo dalis ir nurodomi tų patalpų indeksai, tačiau teismo sprendime nenustatyta, į kokios formos turtinius vienetus turi būti atidalinamas namas, t. y. ar į butus, ar į namus. Namo atidalinimo klausimas yra išspręstas. Manytina, kad šios teismo išvados turėtų būti vertinamos, kaip prielaidos registruoti atskirus namus, o ne butus, kaip kad nurodo pareiškėjas.

4.5. Teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu nuspręsta atidalinti į atskirą turtinį vienetą V. J. priklausančią 73/100 dalį gyvenamojo Namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 73/100 dalį, susidedantį iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: 2-1 - 2.20, viso - 261,43 kv. m. naudingo ploto; su 134,08 kv. m. bendro ploto rūsio patalpomis, rūsio plane pažymėtos indeksais: R-l - R-9 ir 17,54 kv. m. garažo patalpa (I aukšto plane pažymėta indeksu G-l), taip pat nuspręsta atidalinti į atskirą turtinį vienetą Pareiškėjui priklausančią 27/100 dalį gyvenamojo Namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantį iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: 1-1 - 1-11, viso - 94,92 kv. m. (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 18-30, 78-90, 121-133). Vilniaus apygardos teismo 2017-01-05 nutartimi buvo nutarta Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimą palikti nepakeistą (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 31-35, 91-95, 134- 138).

6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2017 m. gruodžio 15 d. gavo V. J. prašymą, kuriuo buvo prašoma išduoti pažymą dėl turtinių vienetų formavimo (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 96). Administracija 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A51- 10418/18(2.15.2.48-MP7) išdavė 2018 m. vasario 7 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal V. J. pateiktą Schemą atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais yra formuojama: gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinys, schemoje pažymėtas Nr. 1 ir gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinys, schemoje pažymėtas Nr. 2, kurie formuojami padalijant gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 97). 2017 m. Schemoje nurodyta, kad Schemos užsakovas - Pareiškėjas ir V. J., statybos rūšis - paprastasis remontas, schemos - pavadinimas „Vienbučio gyvenamojo namo, unik Nr.: (duomenys neskelbtini), padalinimo schema“. Schemos autorius M. B., Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybos inžinerijos magistro diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1997 m. birželio 26 d. Schemą sudaro 2017 m. gruodžio 14 d. įgaliojimas, Schemos dokumentų žiniaraštis, bendrieji statinio rodikliai, aiškinamasis raštas (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 98-106), kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, t. y. M. B. bakalauro diplomo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. B. suteiktas statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, kopija (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 107), Namo aukštų padalinimo schemos (planai), VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 108-120), taip pat, 2016 m. gegužės 31 d. teismo sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 121-138).

7. Pareiškėjas pateikė Administracijai 2018 m. balandžio 3 d. prašymą „Dėl 2018-02-07 išduotos Pažymos Nr. STL- 18-0434, Nr. A51-10418/18(2.15.2.48-MO7)“, kuriame nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. pažyma prieštarauja įsiteisėjusiam 2016 m. gegužės 31 d. teismo sprendimui: 1) pažymoje nurodoma galimybė suformuoti tris atskirus nekilnojamojo turto vienetus, o teismo sprendime nurodyta Namą atidalinti į du vienetus; 2) Schemoje nurodyta, kad nauji nekilnojamojo turto vienetai turi atskirus inžinierinius tinklus (vandentiekį, nuotekas ir atskirą vietinį šildymą), o teismo sprendime nustatyta, kad formuojami atskiri vienetai turi bendrus inžinierinius tinklus (ekspertizės išvada); 3) V. J. neinformavo Pareiškėjo apie Schemos rengimą; 4) 2018 m. vasario 7 d. pažymoje Pareiškėjas nurodytas kaip jos gavėjas, nors jos nėra gavęs, todėl Pareiškėjas prašė 2018 m. vasario 7 d. pažymą pripažinti negaliojančia (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 140-141). 2018 m. balandžio 10 d. Administracija gavo V. J. prašymą, kuriuo prašoma dėl techninės klaidos anuliuoti 2018 m. vasario 7 d. pažymą ir išduoti naują pažymą dėl atidalinimo (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 141). Administracija 2018 m. balandžio 23 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. raštais V. J. ir Pareiškėjui nurodė, kad 2018 m. vasario 7 d. pažymą laikyti netekusią galios (Komisiios bylos 1 t., b. 1. 142-143).

8. Administracija 2018-m. birželio 4 d. gavo V. J. 2018 m. gegužės 30 d. prašymą išduoti pažymą apie pastato tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant vienbutį Namą (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 144). Kartu su minėtu prašymu buvo pateikta Schema 1. Schemoje 1 nurodyta, kad Schemos 1 užsakovas - B. J. ir V. J., statybos rūšis - paprastasis remontas, Schemos 1 pavadinimas: „Vienbučio gyvenamojo namo, unik Nr.: (duomenys neskelbtini), atidalinimo schema“. Schemos 1 autorius M. B., Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybos inžinerijos magistro diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1997-06-26. Schemą 1 sudaro 2017-12-14 įgaliojimas, aiškinamasis raštas, nekilnojamojo turto registro išrašai, Namo aukštų planai (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 47-70), M. B. bakalauro diplomo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyta, kad M. B. 1994 metais baigė statybos specialybės mokslus ir jam suteiktas inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 71), Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 78-95), kiti dokumentai (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 72-77). Schemoje nurodyta, kad vienbučiame gyvenamajame name (la2/b unik. Nr. duomenys neskelbtini), formuojami du atskirti turtiniai vienetai, nekeičiant pagrindinės naudojimo paskirties, kuri nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi. Schemoje 1 nurodyta, kad rengiama pastato (duomenys neskelbtini) atidalinimo schema į vienbutį gyvenamąjį namą ir vienbutis gyvenamasis namas (la2/b unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalinamas remiantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi ir pagal vienbučio gyvenamojo namo patalpų eksplikaciją, B. J. ir V. J. priklauso Namo patalpų bendras 404,58 kv. m plotas (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 50-51). Prie Schemos pridėti Namo rūsio, 1 ir 2 aukšto planai, kur nurodyta, kad V. J. priklausančio turtinio vieneto bendras plotas yra 403.58 kv. m., Pareiškėjo - 94.92 kv. m. (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 108-110). Prie Schemos ir Schemos 1 yra pridėti 1992 m. spalio 27 d. VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filialo sudaryti Namo rūsio, garažo, 1 ir 2 aukštų planai (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 60-62, 117-119).

9. Administracija V. J. 2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. A51-55101/18(2.15.2.48-MP7) pateikė Pažymą (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad pagal V. J. pateiktą Schemą 1, kurią parengė projekto vadovas M. B., atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojama gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinys, pažymėtas Schemoje 1 kaip Nr. 1 (patalpos R-l - R12, G-l, 1-1 - 1-19) ir jis formuojamas atidalijant iš gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t, b. 1. 145).

10. Administracija gavo Pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą „Dėl Pažymos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymas), kuriame Pareiškėjas nurodė, kad Schema 1 parengta ir atskiro nekilnojamojo turto vieneto formavimo procedūros vykdytos Pareiškėjo neinformuojant ir be jo kaip gyvenamojo namo bendraturčio rašytinio sutikimo, Schemą 1 rengęs projekto vadovas M. B. nepateikė projektų vadovo atestaciją įrodančių dokumentų; atidalijamos patalpos, formuojamos į gyvenamosios (vieno buto) paskirties statinį (namą) tarp savęs neturi funkcinio ryšio, todėl Pareiškėjas prašo Pažymą pripažinti negaliojančia (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 4-5, 146-147). Administracija atsakydama Pareiškėjui 2018 m. spalio 16 d. rašte nurodė, kad Pažymą išdavė pagal V. J. pateiktą Schemą 1, parengtą vadovaujantis STR 1.03.07:2017 114 punkte nurodytais reikalavimais ir pagal 2016 m. gegužės 31 d. teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta vienbutį gyvenamąjį Namą atidalinti į atskirus turtinius vienetus kiekvienam savininkui, pagal jiems priklausančias gyvenamojo Namo dalis. 2018 m. spalio 16 d. rašte Administracija pasiūlė savo teises ginti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiantis į teismą (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 6, 153).

11. Pareiškėjas pateikė Administracijai 2018 m. spalio 26 d. prašymą „Dėl Pažymos išaiškinimo“, kuriuo prašė išaiškinti ar atsižvelgiant į išduotą Pažymą yra galimas pažymos apie Pareiškėjui naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto - patalpų (buto) galimybės naudoti pagal paskirtį išdavimas, įgyvendinant eismo sprendimą bei ar išduotoji Pažyma apsprendžia (nulemia) tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė Pareiškėjui gali (Pareiškėjui pateikus atitinkamus dokumentus) išduoti tik pažymą apie Pareiškėjui naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto statinio galimybę naudoti pagal paskirtį (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 154). Administracija 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. A51-102517/18(2.15.2.52-MP7) „Dėl Pažymos išaiškinimo“ atsakė Pareiškėjui, kad 2016 m. gegužės 31 d. teismo sprendimu buvo nuspręsta vienbutį gyvenamąjį namą atidalinti į atskirus turtinius vienetus kiekvienam savininkui, pagal jiems priklausančias gyvenamojo namo dalis. 2018 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybė gavusi prašymą išduoti pažymą apie pastato tinkamumą naudoti pagal paskirtį išdavė Pažymą, pagal pateiktą V. J. Schemą 1. Minėtu raštu siūloma Pareiškėjui parengus schemą pateikti laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 155).

12. A. J. pateikė Pareiškėjui 2018 m. lapkričio 15 d. išvadą dėl 2018-11-11 prašymo, kurioje nurodyta, kad pagal esamą faktinę situaciją 94,92 kv. m patalpos atsižvelgiant į STR 2.02.09:2005 reikalavimus negali būti suformuotos į atskirą statinį (namą), nes patalpos yra butas (1 t., b. 1. 12).

13. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė skundą Komisijai. Skunde nurodė, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 17 punktą, projekto rengimui vadovauja projekto vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją. Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Namas), yra priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai. Neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Schemos 1 autorius, M. B., nepateikė tinkamą kvalifikaciją - projektų vadovo atestaciją įrodančių dokumentų, todėl Schema 1 parengta pažeidžiant kvalifikacinį minėto STR reikalavimą tokio dokumento rengėjui. Schema 1 parengta ir atskiro nekilnojamojo turto vieneto (statinio) formavimo procedūros buvo įvykdytos Pareiškėjo neinformuojant ir be jo rašytinio sutikimo, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - STR 1.07.03:2017) 119 ir 120 punktai. Statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Pareiškėjas mano, kad laikantis STR reikalavimų galima suformuoti du butus, o ne namus, todėl atsisakydavo vykdyti V. J. reikalavimus, suformuoti jai atskirą nekilnojamojo turto vienetą - statinį (namą). Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. teismo sprendimu Namo šlaitinis stogas ir po juo esanti palėpė neatidalinti, t. y. palikti bendri. Palėpės ir bendro šlaitinio stogo suformavimas atskiram statiniui (namui) Schemoje 1 nenagrinėjamas ir Schema 1 suformuotas naujas atskiras statinys (namas) neturintis savo stogo. Pagal Schemą 1 suformuotas naujas namas su likusia Pareiškėjo namo dalimi jungsis per sieną (išskyrus palėpę). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau - STR 2.02.09:2005) reikalavimus sublokuoti namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1-o tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno namo į kitą, sugriuvus namo konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės. Dėl tokio trūkumo negalimas daikto atidalijimas pagal Schemą 1, gyvenamojo Namo negalima padalyti į du atskirus vienetus - pastatus, nes tarp pastatų nėra kapitalinės sienos nuo pat pamatų, rūsio patalpų ir kitų aukštų iki stogo konstrukcijų viršaus.

14. Komisija tenkino skundą, Pažymą panaikino. Komisija sprendė, kad Schema parengta tinkamą kvalifikaciją turinčio asmens, rašytinis Pareiškėjo sutikimas nebuvo būtinas, nes teismai buvo išsprendę atidalijimo klausimą. Visgi konstatavo, kad suformuoti pastatai neatitinka STR 2.02.09:2005, kurio 7.4 papunktis nustato, kad sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai - gyvenamieji pastatai, turintys bendrą ar atskiras, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus. Taip pat Komisija rėmėsi tuo, kad ne visos Namo patalpos (pvz., palėpė) yra pilnai atidalintos ir užregistruotos nekilnojamojo turto registre ir kadastre ir padarė išvadą, kad Pažyma išduota nepagrįstai, todėl naikintina.

15. 2017 m. kovo 13 d., 2018 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, kad įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas, paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Pareiškėjui ir V. J.. 7 punkte „Juridiniai faktai“ pažymėta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto, pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiniam statusui, Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2017-01-05 nutartimi nuspręsta pastatą atidalinti į du atskirus turtinius vienetus: V. J. priklausančią 73/100 dalį gyv. namo bei Pareiškėjui priklausančią 27/100 dalį gyv. namo (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 8-10, 56-59, 113-116, 148-150).

16. 2018 m. gruodžio 17 d. nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad pastatas - gyvenamasis namas, nekilnojamasis daiktas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), atidalintas 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statiniai) (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-18-1320 pagrindu ir nekilnojamasis daiktas performuotas, pastatas - vienbutis gyvenamasis namas, unik Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, gautas atidalijus daiktą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto unik. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso V. J. (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 160-161).

17. VĮ Registrų centras 2018 m. gruodžio 31 d. rašte nurodė, kad ginčo namas performuotas, dalį patalpų atidalijus į naujai suformuotą nekilnojamojo turto objektą - vienbutį gyvenamąjį namą 7A2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. rugsėjo 27 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Skyriaus 2018 m. liepos 2 d. Pažymos ir matininkės E. E.-S. 2017 m. balandžio 24 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. V. J. nuosavybės teisės į naujai suformuotą nekilnojamojo turto objektą - vienbutį gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, 2016 m. gegužės 31 d. teismo sprendimo ir Pažymos pagrindu. Minėtame rašte nurodoma, kad 2016-05-31 teismo sprendime atidalinamų - gyvenamojo namo lA2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų indeksai nurodyti 1992 m. spalio 27 d. užfiksuotų kadastrinių matavimų duomenimis, o Pažymoje pastato indeksai nurodyti pagal V. J. pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, kurią parengė projekto vadovas M. B. (Komisijos bylos 2 t., b. 1. 36-37). Šioje byloje VĮ „Registrų centras“ neįtrauktina trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, nes ji savo išvadas ir informaciją pateikė Komisijos byloje, o jos pačios teisėms ir pareigoms sprendimas įtakos neturės (nelaikytina, kad faktų registravimas sukuria teises ar pareigas pačiam registrų tvarkytojui).

18. Šioje byloje tretieji suintersuotieji asmenys pateiktame skunde remiasi tuo, kad Komisija neteisingai kvalifikavo pastogę kaip palėpę ir dėl to nepagrįstai laikė, kad ši namo dalis faktiškai nėra atidalinta, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Komisija savo sprendimą iš tiesų grindė t dar ir tuo, kad suformuotas turtinis vienetas neatitinka vienbučiam namui keliamų reikalavimų pagal STR 2.02.09:2005 Minėtas STR sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai (7.4 papunktis) – gyvenamieji pastatai, turintys bendrą ar atskiras, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus. Taigi sublokuotus namus turėtų skirti priešgaisrinės saugos reikalavimus ir išorinės sienos šiluminius parametrus atitinkanti siena. Šiuo atveju būtent dėl šio trūkumo buvo konstatuota, kad formuojamas statinys neatitiktų STR. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar Komisija padarė teisingas išvadas šiais klausimais.

Dėl Schemos atitikties STR

19. Byloje pateikta Registrų centro išvada (Komisijos bylos t 1 b. l. 172), kurioje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad kadastro objektu gali būti laikoma šioje dalyje nurodytais būdais suformuota patalpa, tame tarpe ir nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas. Visais atvejais statiniai formuojami Statybų įstatymo nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Su tuo susijusi ir nuosavybės teisės objekto padalijimo galimybė. Atidalijus daiktą pasikeičia jo teisinis režimas, t. y. suformuojamas atskiras nuosavybės teisės objektas. Tam, kad jis taptų atskiru objektu, turi atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus. Nėra pagrindo nesutikti su tokia išvada.

20. Pažyma, dėl kurios kilo ginčas, išduodama vykdant statinių naudojimo priežiūros administracinę procedūrą, kuri reglamentuota Statybos įstatymo 48 straipsnyje. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 dalį, statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalimi aplinkos ministras patvirtino statybos techninį reglamentą TR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka”, kurios IX skyrius 112-122 punktai reglamentuoja naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimą. Šio STR 118-122 punktai taikomi atidalijant nekilnojamąjį daiktą. 119 punkte numatyta, kad parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. 120 punkte numatyta, kad subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki atskyrimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų atlikimo reikia keisti statinio (-ių) paskirtį. 122 punkte numatyta, kad pažyma pateikiama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus. Darytina išvada, kad būtent statinių administracinės priežiūros s procedūros metu užtikrinama, kad naujai formuojamas statinys atitiktų tokiems statiniams keliamus reikalavimus, įskaitant statybos techninius reglamentus. Todėl nesutiktina su Administracijos teiginiu, kad išduodant Pažymą nėra tikrinama, ar schemoje nurodytas statinys atitinka STR reikalavimus ir galimas neatitikimas nedaro įtakos sprendimo išduoti pažymą teisėtumui.

Dėl palėpės/pastogės registravimo kadastre

21. Komisija savo sprendimą grindė ir tuo, kad kai kurios namo patalpos (palėpė/pastogė) nėra pilnai atidalintos ir pagal Schemą negalėtų būti registruojamos kadastre. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 66 punkte pastogė apibrėžta kaip erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių. Įvertinus į bylą pateiktą kadastrinių matavimų bylos dalį (b. l. 8,9) matosi, kad joje pavaizduota erdvė atitinka pastogės apibrėžimą, nes žemiausiose vietose atstumas iki stogo yra mažesnis kaip 1,60 m. Tai, kad aukščiausioje vietoje atstumas iki stogo yra 2,6 m. nėra aktualu sprendžiant, ar erdvė atitinka pastogės apibrėžimą. Pagal minėtų taisyklių 77 punktą, pastogės kadastriniai matavimai atliekami, tik jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Taigi teisės aktai nenumato privalomo pastogės erdvės kadastrinio matavimo ir registravimo. Šioje dalyje sutiktina su trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo argumentais.

22. Sutiktina su Komisijos išvada, kad Pažymos panaikinimas nepaneigia teismų sprendimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismai atidalindami patalpas nesprendė, kokia forma turi būti suformuoti nekilnojamojo turto vienetai. Taigi atidalijimas į atskirą namą nėra vienintelis būdas realizuoti teismo sprendimą dėl atidalijimo. Šioje dalyje trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo argumentai atmetami.

Dėl kitų Komisijos išaiškinimų pareiškėjo skundo atžvilgiu

23. Sutiktina su Komisijos išvada, kad Schemą parengusio asmens kvalifikacija atitinka Statybos įstatymo keliamus reikalavimus. Pagal STR 1.07.03:2017 113 punktą, V. J. pateiktą Schemą turėjo teisę rengti Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys - architektas ar statybos inžinierius. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalį, statybos inžinierius - fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju, pateiktos Schemos 1 sudėtyje yra pridėtas projekto rengėjo M. B. bakalauro diplomo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančio suteiktą statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, kopija (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 71, 107).

24. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad V. J. neprivalėjo kartu su prašymu dėl Pažymos išdavimo pateikti pareiškėjo rašytinio sutikimo atidalinimo, nes turto atidalinimo klausimas buvo išspręstas 2016 m. gegužės 31 d. teismo sprendimu.

Dėl Komisijoje nagrinėto skundo ribų

25. Teismas pasisako dėl atsakovo argumento, kad Komisija peržengė pareiškėjo skundo ribas. Pareiškėjas skunde Komisijai (Komisijos bylos 1t. b. l. 1-3) reikalavo tenkinti jo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą ir įpareigoti Savivaldybės administraciją panaikinti išduotą Pažymą. Taigi iš esmės buvo aišku, kad pareiškėjo reikalavimas nukreiptas į Pažymos panaikinimą, o ne su tuo susijusių tarpinių raštų panaikinimą. Kitų šalių atsiliepimai Komisijai taip pat rodo, kad jos taip pat suprato reikalavimo esmę ir pasisakė dėl Pažymos pagrįstumo, joms Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nebuvo siurprizinis. Todėl laikytina, kad Komisija teisingai įvertino skundo turinį ir išsprendė klausimą iš esmės.

26. Apibendrinus išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad atsakovo Administracijos išduota Pažyma naikintina, nes joje nurodytas naujai formuojamas atskiras statinys (vienbutis namas), pažymėtas Schemoje Nr. 1 neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai”, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 7.4 punkto reikalavimų (naujai formuojamas namas nėra atskirtas išorine gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienomis), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus). Komisija teisėtai ir pagrįstai panaikino Pažymą.

27. Nėra pagrindo naikinti skundžiamo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 21R-2 (AG-462/07-2018), kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. A51-10418/18 (2.15.248-MP7), kuriuo pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų (B. ir V. J.) prašymą išduota pažyma Nr. STL-18-1320.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

trečiųjų suinteresuotų asmenų B. J. ir V. J. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 21R-2 (AG-462/07-2018) atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.