- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-335-514/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r. sav., deklaravusio gyvenamąją vietą Plungės r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. B. 2013 m. balandžio 5 d., 21.45 val., Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,62 promilių), vairavo neįregistruotą automobilį A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinės techninės apžiūros, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 238 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Z. B. pirminėje medžiagoje pateikti paaiškinimą atsisakė.
Duodamas parodymus teisme Z. B. neginčijo tos aplinkybės, kad buvo neblaivus, tačiau neigė protokole nurodytu laiku vairavęs automobilį, automobilį vairavo kitas asmuo – jo iškviestas vairuotojas, kurio nenori nurodyti, nes šis nenori kištis. Paaiškino, kad protokole nurodytu laiku tik buvo kieme ir gėrė, o pareigūnai stovėjo kitoje aikštės pusėje. Nurodė, kad automobilis yra sūnaus, kuris išvažiavęs į Vokietiją, todėl neturėdamas įgaliojimo, negali sutvarkyti automobilio dokumentų.
Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Z. B. iškelta versija, jog įvykio vakarą automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo bei Z. B. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.
Byloje apklaustas liudytoju įvykį tyręs ir fiksavęs pareigūnas Martynas Beržonskas parodė, kad tikslios datos nepamena, vakare su pareigūnu T.Laučiumi patruliavo (duomenys neskelbtini) miestelyje, kai stovėdami (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį A. R.. Jiems pradėjus važiuoti iš paskos, automobilis pavažiavo 150 metrų, įsuko į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 2 kiemą ir sustojo. Jis priėjo prie sustojusio automobilio vairuotojo ir nustatė, kad už automobilio vairo sėdėjo M.Beržonskas, be jo automobilyje buvo dar du asmenys – vienas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kitas – automobilio galinėje sėdynėje. Asmenys negalėjo susikeisti vietomis, nes automobilio stiklai nebuvo tamsinti. Vairuotojas pasitikrinti girtumą atsisakė, todėl buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, kur alkotesteriu jam nustatytas girtumas.
Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas M.Beržonskas nurodė ir 2013-04-05 tarnybiniame pranešime.
Liudytojo Tomo Laučio parodymai duoti teismo posėdžio metu, iš esmės analogiški liudytojo M.Beržonsko parodymams. Papildomai parodė, kad 2013-04-05 vakare (duomenys neskelbtini) miestelyje (duomenys neskelbtini) gatvėje kartu su M.Beržonsku sėdėdami stovinčiame policijos automobilyje, pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis žinojo, kas automobilį vairuoja, todėl jie pasuko paskui jį, lėtai – 30-40 km/h greičiu – važiavo jam iš paskos, būdami apie 20 metrų nuo jo. Automobiliui įvažiavus į sodybą, jie privažiavo iš galo, M.Beržonskas nuėjo prie vairuotojo. Matė, kad iš už vairo išlipo Z. B., automobilyje buvo dar du keleiviai. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, atsisakė tikrintis girtumą, todėl buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių girtumui nustatyti, po to – į policijos komisariatą protokolui surašyti.
VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės alkotesteriu „Lion alcolmeter SD-400“ Z. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,62 promilių), teisme Z. B. pripažino, kad įvykio metu gėrė, nors nurodė nežinąs koks girtumas jam buvo nustatytas, nes niekas jam nerodė.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai M.Beržonskas ir T.Laučys būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir esminėse aplinkybėse sutampa. Abu policijos pareigūnai parodė, kad matė, (duomenys neskelbtini) gatve važiavusį automobilį A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo paskui jį, jam sustojus, matė, kad Z. B. išlipo pro vairuotojo pusės dureles, pristatė į sveikatos priežiūros įstaigoje Z. B., kur jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Policijos pareigūnų paaiškinimai atitinka faktines aplinkybes užfiksuotas tarnybiniuose pranešimuose, be to, jie betarpiškai matė įvykį.
Z. B. neigimą vairavus automobilį, atsisakymą nuo paaiškinimų policijos pareigūnams tiriant ir fiksuojant įvykį, nenorą įvardyti vairavusio asmens, teismas vertina kaip asmens siekimą išvengti gresiančios administracinės atsakomybės bei pasirinktą gynybinę versiją. Kaip ir neįtikima versija, jog Z. B. išlipo pro vairuotojo pusės dureles, tačiau automobilio nevairavo.
Z. B. pareikštą administracinį kaltinimą dėl automobilio vairavimo patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas apie nustatytą teisės pažeidimą ir jį padariusį asmenį, asmens blaivumo testas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; duomenys apie vairuotojo pažymėjimą, liudytojų M.Beržonsko ir T.Laučio duoti parodymai teisme, patvirtinantys Z. B. padarytą teisės pažeidimą, t. y. kad vairavo transporto priemonę A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 14 punkto reikalavimas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau).
Surinkti įrodymai patvirtina Z. B. padarytą teisės pažeidimą, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., todėl pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.
Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 238 p. įpareigoja viešajame eisme dalyvauti tik techniškai tvarkingoms bei Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka registruotoms ir apdraustoms motorinėms transporto priemonėms.
Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. numatyta atsakomybė kyla už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, o 123 str. 5 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.
Z. B. pripažįsta, kad automobilis A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotas, neapdraustas, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, dėl šio teisės pažeidimo ginčo nėra, Z. B. kaltė dėl A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo įrodyta kita pirmine medžiaga, todėl pažeidėjo veikos atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 ir 5 d. ir už šių veikų įvykdymą skirtinos administracinės nuobaudos.
Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.
Vadovaujantis ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.
Bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomos skirti nuobaudos už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., kad būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kaip atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Z. B. galiojančių nuobaudų neturi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Z. B. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda.
Pažeidėjas padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;
- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) baudą;
- padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti Z. B. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams
Vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d. Z. B. laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.
Neturint galimybės sumokėti baudą, numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo (ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka) kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).