Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. T. atstovo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 1 d., 187 str. 1 d. (2 epizodai) ir 187 str. 2 d. (2 epizodai), ir nubaustas 800 (aštuonių šimtų) litų bauda ;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 22 d., apie 0 val. 10 min. namo Nr. 19, esančio Darbininkų g. 19, Vilniuje, bendro naudojimo koridoriuje, būdamas girtas, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams R. A. ir M. R., R. T. juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei fiziškai jiems pasipriešino sulaikymo metu.

Pažymima, kad R. T. neturėjo tikslo pasipriešinti policijos pareigūnams, nepaklusti jų nurodymams. Pasipriešinimo veiksmus jis atliko tik todėl, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą deramai neatsižvelgė į R. T. paaiškinimus ir parodymus dėl buto adresu Darbininkų g. 19- 53, Vilnius, gyventojų elgesio padarant jam sveikatos sutrikdymą, konflikto iniciavimo.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių dėl R. T. sveikatos sutrikdymo, kurį padarė buto Darbininkų g. 19-53, Vilniuje, gyventojos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja 2013 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau šis nutarimas yra apskųstas, nes buvo priimtas nepagrįstai. Dėl 2012 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo būrio patrulio R. A. patirto sužalojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-03494-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Abiejuose šiuose ikiteisminiuose tyrimuose bus sprendžiamas klausimas dėl chuliganiško elgesio, viešosios tvarkos sutrikdymo požymių. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 9 str., 250 str. 1 d. 8 p. pirmos instancijos teismas turėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą R. T. atžvilgiu.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Teigiama, kad dėl padarytų pažeidimų R. T. prisipažino, nurodė, kad jam taip elgtis nederėjo, dėl to, kas įvyko nuoširdžiai gailisi, padarė atitinkamas išvadas. Pažeidimai buvo padaryti po patirto sveikatos sutrikdymo, susijaudinus ir supykus dėl to, kad nebuvo išklausyti R. T. paaiškinimai dėl buto adresu Darbininkų g. 19-53, Vilnius, gyventojų elgesio. R. T. anksčiau administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas į šias atsakomybes neatsižvelgė, dėl ko buvo paskirta nepagrįstai didelė bauda.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 1 d., 187 str. 1 d. (2 epizodai) ir 187 str. 2 d. (2 epizodai), tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių R. T. atliko jam inkriminuojamus veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. T. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 1 d., numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad toks pažeidimas 5vykdomas viešosiose vietose, juo pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį. Be to, iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. dispozicijoje).

Iš R. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 13P-2214160-12 (b. t. 1, b. l. 2) matyti, kad R. T. keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo policijos pareigūnus bendro naudojimo koridoriuje, esančiame name adresu Darbininkų g. 19, Vilniuje. Šią aplinkybę patvirtina ne tik policijos pareigūnų M. R. ir R. A. tarnybiniai pranešimai (b. t. 1, b. l. 3-4), bet ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T., kuris apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad keikėsi viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais (b. t. 1, b. l. 39). Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. T. nurodė, kad šis pažeidimas buvo išprovokuotas pačių policijos pareigūnų, kurie neatsižvelgė į jo paaiškinimus bei parodymus dėl konflikto, įvykusio bendro naudojimo koridoriuje tarp apelianto ir jo kaimynių, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtinto pažeidimo motyvai, dėl kurių asmuo atliko minėtus veiksmus, neturi esminės reikšmės traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą, todėl šis apelianto argumentas atmestinas.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad be Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., R. T. inkriminuoti dar du administraciniai teisės pažeidimai, t.y. Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. (2 epizodai) ir 187 str. 2 d. (2 epizodai).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, pasipriešinimas Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. prasme suprantamas kaip fizinio smurto panaudojimas, bandymas ištrūkti ir pabėgti ar kiti panašaus pobūdžio veiksmai.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Iš policijos pareigūnų M. R. ir R. A. tarnybinių pranešimų (b. t. 1, b. l. 3-4) matyti, kad R. T. policijos pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą ir bandančius išsiaiškinti ir pašalinti konflikto tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo kaimynių priežastį, įžeidinėjo necenzūriniai žodžiais, bandant jį sulaikyti – priešinosi policijos pareigūnams aktyviais veiksmais, t.y. spardė juos kojomis, mojavo rankomis, todėl policijos pareigūnai, panaudoję kovinius veiksmus, uždėjo R. T. antrankius ir išvežė pastarąjį į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato antrąjį policijos komisariatą.

Iš policijos pareigūnų R. M. ir D. Ž. tarnybinių pranešimų (b. t. 2, b. l. 4-5) matyti, kad R. T. pristačius į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą ir patalpinus jį į laikino sulaikymo kamerą, jis toliau tęsė savo veiksmus, t.y. daužė laikino sulaikymo kameros duris, triukšmavo, o policijos pareigūnams bandant nutraukti R. T. neteisėtus veiksmus, pastarasis fiziškai jiems pasipriešino.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą R. T. atžvilgiu, nes yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai susiję su nagrinėjamu įvykiu. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. t. 1, b. l.18-21) matyti, kad 2013 m. sausio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje buvo gautas R. T. skundas dėl policijos pareigūnų veiksmų, tačiau, atlikus išsamų tyrimą, buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų atžvilgiu. Šis nutarimas R. T. atstovo advokato D. S. 2013 m. kovo 4 d. buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas R. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dėl pareigūno R. A. sveikatos sutrikdymo (b. t. 1, b. l. 32). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminiai tyrimai nėra susiję su R. T. inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais, t.y. nagrinėjamu atveju ikiteisminiai tyrimai R. T. atžvilgiu pradėti ne dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams (ATPK 187 str. 1 d.), teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo (ATPK 187 str. 2 d.), ar nedidelio chuliganizmo (ATPK 174 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 8 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal šią įstatymo nuostatą, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tokiu atveju, jei dėl tų pačių asmens veiksmų jo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla, tačiau, pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju, ikiteisminiai tyrimai pradėti ne dėl tų pažeidimų, kurių padarymu R. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šiuo atveju negalima, nėra teisinio pagrindo.

Pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. T. administracines nuobaudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidimus jis padarė būdamas neblaivus, į lengvinančią – prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir gailisi dėl jų įvykdymo, į tai, kad ankščiau administracine tvarka nebuvo baustas, ir skyrė jam baudas, kurių dydis sudaro baudų, numatytų atitinkamų Lietuvos Respublikos ATPK normų sankcijų, vidurkį.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo R. T. skirtą administracinę nuobaudą, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą nutarimą dėl netinkamo bausmės individualizavimo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai R. T. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., o skirdamas administracinę nuobaudą, griežtai laikėsi Lietuvos Respublikos ATPK numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertino nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybės, todėl, konstatuotina, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. T. atstovo advokato D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.