Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. O.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. O., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. O., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), teises, nes nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, t. y. G. O., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos: UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-04-24 sudarė 224,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2016-04-30 – 224,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 5618,29 pridėtinės vertės mokesčio, viso – 5842,62 Eur mokesčių), 2016-04-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 259,06 Eur, UAB „Apoil RII“ - 3242 Eur; 2016-04-28 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 895,40 Eur; 2016-05-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 726 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2000 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5000 Eur, 2016-05-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“-3374 Eur, tuo pažeisdamas VMI, kaip kreditorės, teises.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. O. pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įmonės pagrindinė veikla – logistika, iš Lietuvos į užsienio valstybę vežamos statybinės medžiagos, o iš užsienio valstybės į Lietuvą parsivežama sunkioji technika. Pripažįsta, kad įmonė pavėlavo sumokėti PVM mokestį už balandžio mėnesį, nes tuo metu buvo susidariusi tokia situacija, kad 2016-04-19 buvo sutarta Bulgarijos įmonei parduoti naudotą Fiat Hitachi. Pagal susitarimą pinigai turėjo būti pervesti į įmonės sąskaitą iki prekės atkrovimo, t. y. iki 2016-04-22. Būtent šia įplauką planavo atsiskaityti su mokesčių inspekcija ir kitais ir kreditoriais. Dėl nesusipratimo tai nebuvo atlikta ir vėliau sandoris buvo atšauktas. Nors 2016-04-25 gavo dokumentinį akredityvą sumai 14400 Eur iš Bulgarijos banko, bet tai neatitiko pradinio susitarimo ir paaiškėjus papildomoms sąlygoms, įmonė buvo priversta akredityvo atsisakyti. Gailisi, kad įmonėje susidarius nepalankiai finansinei situacijai, negalėjo visiškai ir laiku įvykdyti įsipareigojimų mokesčių inspekcijai. Jei nebūtų atsiskaitę su penktos eilės kreditoriais, kaip antai „UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tiekia statybines prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kurios įmonė perka dyzelinį kurą, UAB „Šiluva“, iš kurios perka bilietus keltui, įmonė išvis nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos, ir nebūtų gavusi pajamų. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad įmonė nepiktybiškai pažeidė atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarką, o verčiama nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Prašo teismo skirti kuo mažesnę administracinę nuobaudą, nes sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis įmonei būtų per didelė finansinė našta.

2016-07-04 Klaipėdos apskrtities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.40)-FR1042-4970 nustatyta, kad vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06-16 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 1043-4884, ir siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų vykdymą, tikrinta įmonės deklaruotų PVM prievolių vykdymas ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. už kovo mėn. iki 2016-04-25, už balandžio mėnesį – iki 2016-05-25. Pažymoje nurodyta, kad Klaipėdos AVMI informacinių sistemų duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atsiskaitomąją sąskaitą ir tris mokėjimo kortelių sąskaitas AB Šiaulių banko Mažeikių KAC. Patikrinimo metu pagal AB Šiaulių banko Mažeikių KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, likutis 2016-04-25 buvo 0,72 Eur, 2016-05-25 – 10296,68 Eur. Bendrovė atsiskaitymus vykdo tik bankiniais pavedimais. Pažymoje konstauota, kad pagal atliktą sąskaitos išrašo analizę nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama atsiskaitymus 2016 m. balandžio 25-29 d., gegužės 26-27 d., nesilaikė CK 6.930¹ str. reglamentuoto atsisakitymų gryniasiais ir negrynaisiais pinigai eiliškumo (b. l. 3-4).

Patikrinimo metu pagal bendrovės pateiktus banko sąskaitų išrašus, įvertinus lėšų judėjimą, AB Šiaulių banko Mažeikių KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad PVM mokėjimo terminu, t. y. balandžio 25 dienos pradžiai sąskaitoje buvo 7965,96 Eur likutis, dienos pabaigai – 0,72 Eur likutis.

Byloje esančiais mokėjimo nurodymais, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitomis bei išrašais iš integruotos kliento informacijos – Balansas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotų PVM prievolių vykdymą nustatyta, kad 2016-04-25 vykdyti mokėjimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos: tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pravesta 259,06 eurų (b. l. 5); APOIL RII – 3242 Eur (b. l. 5); PVM prievolei padengti pravesta 4400 Eur, įsiskolinimui bankui dengti pravesta 63,13 eurai ir banko mokesčiams – 1,87 euro. 2016-04-28 į sąskaitą buvo įvesta – 3323,80 eurų, 2016-04-29 – 777,65 Eur, atsiskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 895,40 Eur, padengtas įsiskolinimas bankui 215 Eur. PVM nepriemoka – 5618,29 Eur nurašyta iš sąskaitos 2016-05-02 – 2016-05-04 pagal VMI pateiktą nurodymą. 2016-05-25 sąskaitoje buvo 797,40 Eur likutis, dienos pabaigoje – 10296,68 Eur, 2016-05-26 įsąskaitą įplaukė 1000 Eur. Vykdyti mokėjimai iš sąskaitos 2016-05-26: PVM prievolei už balandžio mėn. pervesta – 3000 Eur; įsisikolinimui bankui dengti – 1500 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini) – 726 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini) – 2000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5000 Eur. Pagal VMI pateiktą nurodymą 2016 m.birželio 1-2 dienomis nurašyta iš sąskaitos 891 Eur (b. l. 8-17, 20-25).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. O. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais, teismo posėdyje išnagrinėtais ir aukščiau aptartais įrodymais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. O. pripažino padaręs teisės pažeidimą ir neneigia faktinių bylos aplinkybių, teigdamas, kad jo atlikti mokėjimai penktosios eilės kreditoriams buvo būtini įmonės veiklai vykdyti.

Bylos duomenimis, VMI yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl G. O. argumentas, jog jo daryti mokėjimai pareiškime nurodytoms įmonėms įmonės veiklai buvo ypač svarbūs nepaneigia jo kaltės padarius administraciį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad G. O., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

G. O. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l d, nes jis, būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgia į tai, kad G. O. nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis anksčiau administracine tvarka bei už šios rūšies pažeidimus nėra baustas, žala nei valstybei, nei fiziniams ar juridiniams asmenims nepadaryta, šiuo metu skola valstybei yra sumokėta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog G. O. vadovaujama įmonė užsiima logistine veikla. Akivaizdu, kad neužperkant prekių, nenupirkus kuro, kelto bilietų, būtų daroma žala įmonės veiklai, įmonė patirtų dar didesnius nuostolius, negalėtų tinkamai įykdyti tiesioginių įsipareigojimų savo verslo partneriams tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, kas neabejotinai pakenktų verslo reputacijai. Paskyrus minimalią baudą, kuri yra pakankamai griežta, G. O. pats prarastų galimybę tinkamai aprūpinti save būtiniausiomis prekėmis, t.y. būtų pažeisti ir jo socialiniai santykiai.

Esant išdėstytam, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti G. O. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskyrus mažesnę nuobaudą, nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30¹ str.). Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 50⁶ straipsnio l dalimi, 262 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

G. O. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-232-995/2016, įmokos kodą - 1001. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.