- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-487-574-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-3-00001-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė (pirm.), Rosita Patackienė, Stasys Punys
- Pareiškėjas
- R. T.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Stasio Punio, R. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. T. kreipėsi į teismą prašydamas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims O. M., G. R. ir G. D. dėl pastarųjų išpjautos lazdynų giraitės, adresu , Ukmergės raj. Nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį, grįžęs į sodybą, pastebėjo, jog išpjauta pusė lazdynų. Minėti asmenys išpjovė 50 metų senumo skiepytą lazdynų giraitę, padarydami 5 000 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodė, kad iš pareiškimo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad išpjauti lazdynų krūmai yra menkaverčiai. Taikinamajam posėdyje nukentėjusysis R. T. nurodė, kad išpjautų krūmų vertė yra 30 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką ir padarytą žalą yra neteisingi bei yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės. Kadangi padaryta žala nesiekia 1 MGL dydžio, byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl LR BK 187 str. 1 d. ar 3 d. buvimo. Žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. T. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį ir šią bylą perduoti nagrinėti kitai teismo sudėčiai.
Nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. mirus jo motinai, jis paveldėjo sodybą, esančią adresu., Ukmergės rajone. Sodyboje 2 arų žemės plote apie 50 metų augo skiepyti lazdynai. 2013 m. birželio mėnesį grįžęs į sodybą, rado išpjauta pusė lazdynų. Dar esant gyvai jo motinai, J. T., vyko konfliktas dėl lazdynų giraitės su kaimyne O. M., gyvenančia adresu Laisvės g. 51, Siesikai, Siesikų sen., Ukmergės rajone. Jis išsiaiškino, kad lazdynų giraitę išpjovė O. M. pasamdyti asmenys: G. R. ir G. D..
Jis bandė su kaimyne O. M. pasiaiškinti esančią padėtį ir nenorėdamas tolimesnių konfliktų paaiškino, jog ji ir jos bendri neturi teisės eiti į privačią namų valdą, ir daryti ten tvarką. 2013 m. gruodžio 20 d. apie 13.00 val. į privačią namų valdą, esančią adresu Laisvės g. Ukmergės rajone paprašyti O. M., atvyko G. R. ir G. D. ir išpjovė visą lazdyno giraitę, jų padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. l d., požymius. Minėti asmenys savo neteisėtais veiksmai sunaikino 50 metų senumo skiepytą lazdynų giraitę. Jam padaryta 5 000 Lt turtinė žala.
Nusikaltimo padarymu kaltinami asmenys suvokė, jog nusikaltimo organizatorė O. M. jiems siūlo neteisėtai sunaikinti svetimą turtą, eiti į sodybą, kuri priklauso ne O. M., jie tiesiogine tyčia sunaikino svetimą turtą, matydami, jog šis turtas visiškai neteks savo vertės ir iš jų veiksmų matosi, jog šių padarinių jie nori. Kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra nuo 3 MGL iki 250 MGL ir nėra LR BK 187 str. 2 d. numatytų kvalifikuojančių požymių, taikoma paprasto nusikaltimo norma - LR BK 187 str. 1 d.
LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 26 d. (bylos Nr. 3K-3-371/2003) priimtoje nutartyje konstatavo, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Dėl nusikaltimo padarymu kaltinamų asmenų atliktų veiksmų jis patyrė didelius moralinius, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, kitus nepatogumus. Lazdynų giraitė buvo sodinta dar jo senelio. Tai buvo prisiminimas apie senelį ir tėvus. Nuo vaikystės jis su tėvais prižiūrėjo lazdynų giraitę. Dėl dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, jam buvo padaryta 10 000 Lt neturtinė žala.
Pagal LR 187 str. l d. turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas - fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp jų ir daiktai išimti iš civilinės apyvartos. Kaltinant asmenį svetimo turto sunaikinimu ar sugadinimu, būtina įrodyti, kad sunaikintas ar sugadintas turtas yra svetimas kaltininkui, ir priklauso nukentėjusiajam. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį.
Teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nustatė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Mano, kad nusižengimo padarymu kalti asmenys padarė nusikaltimą numatytą LR BK 165 str. 1 d. O. M. bei G. R. ir G. D. turėjo būti taikomas LR BK 165 str. l d., pastarieji net neginčijo, kad nusikaltimas buvo daromas svetimoje teritorijoje, prieš savininko valią.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas R. T. bei jo atstovė adv. R. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjusi skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, todėl naikintina.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti jog pagal privataus kaltinimo skundą bylos procesas buvo pradėtas, t.y. 2014 m. kovo 20 d. bei 2014 m. balandžio 22 d. buvo surengti taikinamieji posėdžiai (b.l. 24-26, 41-42).
LR BPK 412¹ str.1 d. numato galimybę, gavus nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skundu ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Byloje teismas, paskirdamas taikinamąjį posėdį, išsiųsdamas kaltinamiems asmenims skundo nuorašus, pradėjo privataus kaltinimo bylos procesą. Tokiu būdu, teismas nenustatė BPK 412¹ str. 1 d. numatytų pagrindų atsisakyti pradėti procesą. Pradėjus privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 412¹ str. 5 d.). Kitokių sprendimų priėmimo po taikinamojo posėdžio, jeigu asmenys nesusitaiko, išskyrus paminėtą (perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje), procesinis įstatymas nenumato.
Nukentėjusiojo patirtos žalos dydis yra byloje nustatinėtinos aplinkybės, todėl taikinamojo posėdžio metu nukentėjusiajam ir nusikalstamos veikos apdarymu kaltinamiems asmenims nesusitaikius, turėjo būti priimta nutartis perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju, sprendimas dėl skundo pagrįstumo turi būti priimtas išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis naikintina, R. T. skundas grąžintinas nagrinėti Ukmergės rajono apylinkės teismui. Kadangi nutartis naikinama dėl baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimo, dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą ir pareiškėjo R. T. privataus kaltinimo skundą grąžinti nagrinėti Ukmergės rajono apylinkės teismui.