Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-14509-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
A2.6.-14509-716/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12849-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
N. J.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14509-716/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12849-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant nukentėjusiajam N. J. administracinėn, atsakomybėn traukiamam A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2016-08-30, apie 8.40 val., Vilniuje, J. B. – K. U. gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pariedėjo atgal ir kliudė stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontakto metu apgadino automobilio „Audi A6“ valstybinio numerio rėmelį, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

A. Č. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad pripažįsta pasitraukęs iš įvykio vietos šio neįforminęs. Tą dieną jis važiavo iš darbo, kur gavo pranešimą, jog yra atleidžiamas. Buvo prastos būsenos, po paros laiko darbo. Jis važiavo namo, laukė posūkio į kairę. Pamatė iš Ulvydo g. į kairę sukantį automobilį su mokomuoju ženklu. Jis nenorėdamas, kad būtų kliudytas automobilis, pariedėjo atgal. Išlipo iš automobilio jis ir „Audi“ vairuotojas. Ryškių apgadinimų nerado. „Audi“ vairuotojas norėjo kviesti policiją. Jis kažką griežtai pasakęs sėdo į automobilį ir išvažiavo. Po to jam kažkas skambino, neprisistatė, jis buvo užsiėmęs, todėl atsisakė atvykti į įvykio vietą. Nepamena, kuo buvo užimtas.

Nukentėjusysis N. J. teisme parodė, kad Ulvydo –Balčikonio gatvių sankryžoje važiavo tiesiai. . „Škoda“ automobilis suko į kairę. Šis pariedėjo atgal ir atsitrenkė jo automobilį, dėl ko buvo sulaužyta valstybinio numerio rėmelis. Priėjęs jis atidarė „Škoda“ automobilio vairuotojo dureles ir pasakė, kas atsitiko, kad reikia užpildyti deklaraciją. Vairuotojas apžiūrėjo automobilį, pasakė, kad nieko nėra, kad neturi laiko ir išvažiavo. Vairuotojas pasirodė piktas. Vėliau jis buvo draudime, kur apžiūrėjo jo automobilį, laukia žalos atlyginimo. Žala nebuvo įvertinta, nustatytas tik rėmelio apgadinimas, kitų sugadinimų nekonstatuota.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio E. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-30 apie 10.22 val. gautas pranešimas, jog J. B. – K. U. buvo eismo įvykis. „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus kreipėsi „Audi“ vairuotojas, kuris paaiškino, kad važiuojant Ulvydo gatve ir privažiuojant prie sankryžos prieš jį važiavo automobilis „Škoda“, kuris sankryžoje praleidinėjo automobilius ir pariedėdamas atgal kliudė stovintį automobilį „Audi“. Išlipęs vairuotojas pasakė, kad čia nieko nėra, neturi laiko ir išvažiavo. Paskambinus automobilio vairuotojui A. Č. jis paaiškino, kad „Audi“ vairuotojas pats kaltas, kad arti privažiavo, ir neturi laiko atvykti į eismo įvykio vietą. Automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos (b. l. 9).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2016-08-30 10.22 val. gautas pranešimas, jog gatvėje, maždaug prieš valandą į pranešėjo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasakė, kad neturi laiko pildyti deklaracijos, ir iš vietos išvažiavo link „Siemens“ arenos pusės, apgadintas pranešėjo „Audi A6“ bamperis (b. l. 10).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad automobiliai patraukti iš eismo įvykio vietos (b. l. 11).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį ir fotolentelės matyti užfiksuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – sulaužytas valstybinio numerio tvirtinimo rėmelis (b. l. 12, 13).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugretinimas, aukščio atitikimas, apgadinimai (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad A. Č. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (2 str. 12 p.) apibrėžia, kad eismo įvykiu yra pripažįstamas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tiek iš A. Č., tiek iš nukentėjusiojo N. J. parodymų, kuriuos patvirtina kita minėta bylos medžiaga, teismas nustatė, kad A. Č. vairuojamas automobilis riedėdamas atgal atsitrenkė į N. J. vairuojamą ir tuo metu stovintį kelyje automobilį, kuriam dėl to buvo apgadintas valstybinio numerio laikiklis. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad dėl automobilių kontakto kelyje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas įvykio vietoje buvęs turtas.

A. Č. dėl savo veiksmų ir kaltės pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktus, nes važiuodamas atbulas nebuvo atidus ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, padarė žalą jų turtui. Tokiu būdu A. Č. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., nes savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą

A. Č. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje, galėjo iš jos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, o nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių privalėjo į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus. A. Č. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus. Tokią tiesą byloje patvirtina jau minėtų rašytinių įrodymų bei teisme apklaustų asmenų parodymai. Apie kilusį eismo įvykį ir reikalingumą pildyti eismo įvykio deklaraciją A. Č. informavo nukentėjusysis. Pats A. Č. pripažino atleidęs stabdį, dėl ko jo vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį. A. Č. nėra specialistas ir neturėjo teisėto pagrindo objektyviai įvertinti padarytų apgadinimų pobūdžio, todėl nesutarus dėl įvykio aplinkybių ir pasekmių neturėjo teisės tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tokiu būdu A. Č. būdamas vairuotojas ir žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jų nevykdydamas ir tyčia pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos ir yra kaltas, nes padarė pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus. A. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į A. Č. asmenybę. A. Č. padarė pažeidimus eismo saugumo srityje, anksčiau baustas administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų, kaltę pripažino, yra pensininkas. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas A. Č. už neatsargiai sukeltą eismo įvykį skiria sankcijoje numatytą piniginę baudą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas žemiau sankcijos vidurkio.

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Atsižvelgiant į šias privalomas teismų praktikos nuostatas, įvertinus A. Č. pirmą kartą padarytą pažeidimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pažeidimo turinį, emocinę būseną, mažareikšmius apgadinimus ir padarytą nedidelę žalą – teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato galimybę taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir už padarytą pažeidimą dėl pasišalinimo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. Č. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.

A. Č. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinus, A. Č. skirti galutinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas