Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2005-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-570

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2005-12-01
Bylos Nr.
1A-570
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Elena Vainienė
Nuteistasis
R. K.
Nukentėjusysis
R. J.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėja V. Ražinskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-570/2005Teisėjas A. Milinis Procesinio sprendimo kategorijos1.2.3.1; 1.2.5.2; 1.1.8.1.1; 2.1.12.2.3.2LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teisėjų: Elenos Vainienės, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,gynėjai Birutei Strimaitytei,nuteistajam R. K. ,nukentėjusiosios R. J. atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 129 str. 1 d. – 11 m.;

pagal BK 145 str. 1 d. – 6 mėn.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 m., ją atliekant pataisos namuose.

Iš R. K. priteista R. J. 7209,37 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 15 d., apie 20 val., D. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs už A. J. jo atžvilgiu pasakytus necenzūrinius žodžius, tyčia peiliu sudavė daugybinius smūgius lovoje gulinčiam B. J. į krūtinę, pilvą, abi rankas, tuo padarė nukentėjusiajam durtinę-pjautinę kiauryminę pakrūtinio srities žaizdą su kiauryminiu širdies dešiniojo skilvelio ir širdiplėvės pažeidimais, 11 durtinių-pjautinių žaizdų priekiniame paviršiuje, dėl to įvyko vidinis kraujavimas į širdiplėvę ir dešinę krūtinplėvės ertmę, šokas nukraujavus, ir B. J. mirė, t. y. tyčia jį nužudė;

be to, R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu D. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš tai sudavė smūgius peiliu B. J., laikydamas rankoje peilį grasino nužudyti D. M., o pastarajai sugriebus už peilio geležtės, sužalojo jai dešinės rankos pirštų falangas, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. grasino nužudyti D. M.

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nuosprendį, sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistą neturtinę žalą. Nurodo, kad jis nebaustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas, nėra narkologinio ir psichiatrinio kabineto įskaitoje. Supranta, jog turi būti nubaustas, tačiau, mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę. Teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi dėl to, tačiau nustatydamas bausmės dydį faktiškai į tai neatsižvelgė. Taip pat neatsižvelgė į šeimos padėtį, kad turi du nepilnamečius vaikus ir pareigą juos išlaikyti. Nuosprendyje teisingai pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes blaivus to nebūtų padaręs, su B. J. visada draugiškai bendravo.

Apeliantas nurodo, kad priteisdamas tokį didelį neturtinės žalos atlyginimą, teismas neatsižvelgė į jo materialinę padėtį: jis negalėjo susirasti darbo, todėl nedirbo, privalo išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.250 str. 2 dalis numato, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašo skundą atmesti.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau paskyrė per griežtą bausmę, neatitinkančią paties teismo nurodytos motyvacijos, kokio dydžio bausmė turi būti paskirta.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis skundžia tik paskirtos bausmės ir priteisto civilinio ieškinio dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

I instancijos teismas prieštaringai motyvavo skiriamos bausmės dydį.

Teismas teisingai nurodė, kad nuteistasis tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), turintį negrįžtamas pasekmes, t. y. nužudytas jaunas žmogus.

Antra vertus, teismas motyvavo, jog nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nebuvo jokio priešiškumo, nusikaltimą sąlygojo tik didelis pastarojo girtumas ir dėl to jo neadekvati reakcija į taip pat neblaivaus nukentėjusiojo pasakytus necenzūrinius žodžius, kai šis buvo keliamas nuo lovos.

R. K. nusikalto būdamas girtas, todėl teismas jo apsvaigimą nuo alkoholio teisingai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai savo apeliaciniame skunde pripažino pats nuteistasis.

Tačiau teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi.

BK 61 str. 2 d. nuostatos numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

I instancijos teismas, visa tai įvertinęs, padarė išvadą, jog R. K. skirtina reali sankcijoje numatyta vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkis yra 10 metų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kodėl už nužudymą R. K. turėtų būti skiriama bausmės vidurkį viršijanti bausmė, juo labiau, kad jos vidutinį dydį I instancijos teismas pats ir motyvavo.

Nuteistasis neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas. Ankstesnėje šeimoje kaltininkas turi 13 metų sūnų, tiesa, byloje nėra duomenų, jog jis prisidėtų prie jo išlaikymo, o su sugyventine – dvejų metų dukrą.

Įvertinusi teismo nurodytus motyvus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija už A. J. nužudymą bausmę sutrumpina iki jos vidurkio. Teisėjų kolegijos nuomone, I instancijos teismo paskirti papildomi vieneri laisvės atėmimo bausmės metai negali būti vertinami kaip nereikšmingi bausmės dydžiui.

Dar labiau trumpinti bausmės nėra pagrindo, kadangi byloje nustatyta ne tik R. K. atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybė. Kita bylos medžiaga, vadovaujantis BK 54 str. 2 d. nuostatomis, leidžia išlaikyti vidutinio dydžio bausmės pusiausvyrą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pakeista bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nepagrįsta.

I instancijos teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl visiškai tenkino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su jais sutinka. Nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, įvertinus aplinkybę, kad žuvo jaunas žmogus, galėjęs būti motinai atrama senatvėje, nėra per didelis. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio negali nulemti nuteistojo turtinė padėtis, nes jį apsprendžia daug CK 6.250 straipsnyje išvardintų faktorių.

Teisėjų kolegijos nuomone, priteista neturtinė žala atitinka besiklostančią teismų praktiką ir nurodytoje civilinės teisės normoje išdėstytus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendži a:

Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti:

R. K. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sutrumpinti iki laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Violeta RažinskaitėTeisėjai: Elena VainienėAloyzas Kruopys