- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- A-146-347-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00454-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ramūno Gadliausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir tarnybinio atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 4-10), prašydamas: 1) panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK, atsakovas) viršininko 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 52-TE-96 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. Ž. ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas Nr. 52-TE-96); 2) grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą – Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio (toliau – ir Varėnos PK) vyriausiojo postinio pareigas; 3) priteisti iš Alytaus apskrities VPK vidutinį tarnybinį atlyginimą (darbo užmokestį) už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Paaiškino, kad, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei atsižvelgdamas į Alytaus apskrities VPK 2011 m. gegužės 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-6-IS-42 (toliau – ir TP išvada), Alytaus apskrities VPK viršininkas 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 52-TE-96 skyrė jam (Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK OVP vyriausiajam postiniui) tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas Nr. 52-TE-96 yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis 2011 m. balandžio 7 d. alkoholinių gėrimų nevartojo, pietų metu gėrė raugintos sulos. Nesijautė apsvaigęs, todėl sutiko būti testuojamas alkoholio matuokliu, vykdė visus darbdavio įgaliotų asmenų nurodymus. Nors prietaisas parodė 0,56 promilių neblaivumą, tačiau Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje atlikęs medicininę apžiūrą gydytojas pateikė išvadą, kad pareiškėjas blaivus.
Dėl testavimo alkoholio matuokliu „Lion Alcometer 500“ tvarkos ir sąlygų pareiškėjas paaiškino, kad į tarnybos vietą (Varėnos PK Operatyvaus valdymo poskyrio patalpas) 2011 m. balandžio 7 d. po pietų jis grįžo apie 14.10 val. Kadangi perštėjo gerklę, suvalgė šokoladinį saldainį, išgėrė vandens ir suvartojo tabletę „Neo-angin“. Iš karto po to atėjo Alytaus apskrities VPK tyrėjas A. A., Varėnos PK patrulių būrio vadas G. Č. ir Varėnos PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas A. J., kurie pranešė, jog policijos komisariato viršininkas liepė patikrinti pareiškėją dėl neblaivumo. Pareiškėjas sutiko ir vykdė visus pareigūnų nurodymus. A. A. atliko neblaivumo patikrinimo testą alkoholio matuokliu „Lion Alcometer 500“ neįsitikinęs, ar pareiškėjas nieko nevartojo, nepaklausęs , ar jis ką nors valgė ir gėrė 15-20 minučių iki testavimo. Tokiu būdu buvo pažeisti „Lion Alcometer 500“ naudojimo instrukcijos reikalavimai, kurie nustato, kad privaloma įsitikinti, jog tiriamasis asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių bei nerūkė bent 2 minutes. Patikrinimas buvo atliktas budėtojų dalies poilsio kambaryje, t. y. 1-2 metrų atstumu nuo stacionarios radijo stoties, šalia kraunamų trijų nešiojamų radijo stočių ir kompiuterių serverio, tačiau šių aplinkybių įtaka blaivumo testo duomenų nustatymui nebuvo nurodyta ir tirta. Kadangi tikrinimo metu buvo pažeista blaivumo testo atlikimo procedūra, pareiškėjas su nustatytu rezultatu nesutiko, bet sutiko, kad būtų atlikta tikslesnė procedūra jo blaivumui nustatyti – medicininė apžiūra.
Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Ž. 2011 m. balandžio 7 d. pagal 14.45 val. atliktą alkotesterio parodymą (0,56 promilės) buvo neblaivus; gydytojo atlikta medicininė apžiūra dėl neblaivumo nustatymo nevisiškai atitinka reikalavimus, todėl duota išvada – blaivus – nėra visiškai pagrįsta; 14.45 val. atliktas testas – 0,56 promilės ir apžiūros metu pakartotas 15.35 val. – 0,35 promilės patvirtintų, kad pareigūnas darbo metu buvo neblaivus ir jo organizme alkoholio koncentracija viršijo 0,40 promilių. Pareiškėjo nuomone, ši specialisto išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Specialistė, pareiškėjo nuomone, galėjo padaryti išvadą dėl jo neblaivumo tik tuo atveju, jeigu būtų buvę laikomasi blaivumo testo procedūros, tačiau šios procedūros nebuvo laikytasi ir dėl to tikrinimo rezultatu tikėti ir vadovautis negalima. Pagal įrodymų rinkimo analogiją įrodymais gali būti laikomi tik tie įrodymai, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodymas, gautas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negali būti laikomas įrodymu. Specialistė, pateikdama išvadą, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 7 d. 14.45 val. buvo neblaivus (0,56 promilės), nepagrindė šios išvados įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka, net nenurodė, kad, jeigu tikrinimas alkoholio matuokliu buvo atliktas netinkamai, juo negalima vadovautis. Specialistė privalo turėti reikiamų žinių ir įgūdžių (Baudžiamojo proceso kodekso 89 str. 1 d.), todėl matydama, kad alkoholio matuoklio rodmenys gauti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, tiriamasis ginčija gautą rezultatą, specialistė savo išvadoje neturėjo teisėto pagrindo suteikti didesnę įrodomąją vertę alkoholio matuoklio parodymams, be to, ji nepagrindė tokių aplinkybių specialiomis teismo psichiatrijos ar kitomis mokslo techninėmis žiniomis, paviršutiniškai atliko savo pareigas. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo nuomone, specialisto išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota, ir ja vadovautis negalima. Negali būti lyginami blaivumo testo rezultatai (14.45 val. ir 15.35 val.), kol nėra pagrįsta, kad jie atlikti teisės aktų, metodikos nustatyta tvarka. Specialistas turi objektyviai vertinti nustatytas aplinkybes, reikalauti jas patikslinti ar papildyti, jeigu kyla abejonių ar neaiškumų dėl tyrimo aplinkybių. Šiuo atveju specialisto išvada nepagrįsta, kadangi joje nėra motyvų dėl pirmo blaivumo testo pagrįstumo.
Medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (toliau – ir Medicininės apžiūros atlikimo metodika). Pareiškėjas paaiškino, kad atliekant medicinos apžiūrą neblaivumui (girtumui) nustatyti, jis vykdė medicinos įstaigos gydytojo, atlikusio apžiūrą, ir slaugytojos nurodymus, neatsisakė duoti jokių mėginių. Su medicinos apžiūros išvada sutiko ir ją pasirašė. Pagal Medicininės apžiūros atlikimo metodikos 14 punktą buvo supažindintas tik su pačia išvada. Šio akto tiriamosios ir aprašomosios dalių neskaitė, akto kopijų negavo. Su medicinos apžiūros išvada sutiko ir darbdavys, nes nustatyta tvarka nenušalino jo nuo darbo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutiko su TP išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis sąmoningai atsisakė duoti kraują, nepaaiškindamas jokių motyvų. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad tiriamasis pats nesistengė paneigti nustatyto neblaivumo (0,56 promilės), nes nedavė ištirti kraujo dėl tikslaus alkoholio koncentracijos nustatymo. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pagal Medicininės apžiūros atlikimo metodikos nuostatas medicinos apžiūrą atlieka šios metodikos 4.1 papunktyje nurodyti gydytojai ir 4.2 papunktyje nurodyti slaugytojai. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis būtų nevykdęs gydytojo ir slaugytojos nurodymų, nebūtų padaryta jokia išvada. Tačiau išvada buvo padaryta, vadinasi, jis vykdė medicinos apžiūros metu reikalaujamus atlikti veiksmus. Pareiškėjas akcentavo, kad jis neatsisakė ir nepasirašė dėl to, kad nesutinka atlikti kokią nors procedūrą, tyrimą ar duoti biologinės terpės bandinį, ir nėra atsakingas už tai, kad tyrimui nebuvo paimta kraujo. Jeigu atlikus medicinos apžiūrą neblaivumui (girtumui) nustatyti, su šia išvada nesutiko darbdavys, jis, kaip ir pareiškėjas, turėjo teisę reikalauti, kad būtų atlikta pakartotinė medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis dėl to neprieštaravo, be to, ir pats galėjo kreiptis dėl pakartotinės medicinos apžiūros pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 27 punkto reikalavimus, tačiau buvo supažindintas tik su medicinos apžiūros išvada, o paties akto kopija jam nebuvo įteikta, tyrimo duomenų jis nežinojo iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos 2011 m. gegužės 6 d. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus nustatant neblaivumą (girtumą) jis pažeidė.
Pareiškėjo manymu, atsakovas, atleisdamas jį iš tarnybos, nepagrįstai rėmėsi pažeidžiant alkoholio matuoklio naudojimo instrukciją gautu rodmeniu, o ne gydytojo išvada. Teigė, kad savo veiksmais nesiekė šiukščiai pažeminti pareigūno vardą, tačiau pripažino, jog buvo neapdairus ir neatidus, nenumatęs, kad poveikis dėl alkoholio gali būti ir dėl natūraliai fermentuotų maistinių produktų. Šių aplinkybių tikrumą, pareiškėjo manymu, rodo tai, kad alkoholio kvapo nejautė nei G. Č., nei gydytojas, atlikęs medicinos apžiūrą. Pasak pareiškėjo, alkoholio kvapas budėtojų dalies patalpoje, į kurią pristatomi sulaikyti neblaivūs asmenys, gali būti dėl visiškai kitų priežasčių, nes šios aplinkybės nustatytos subjektyviai. Pagal teismų praktiką autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jam iki išėjimo į pensiją yra likę labai nedaug laiko, todėl jis nebuvo suinteresuotas daryti pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 38-40) paaiškino, kad pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nepaneigia atleidimo iš tarnybos pagrįstumo. Pareiškėjas nepateikė neginčijamų duomenų dėl to, kad jis 2011 m. balandžio 7 d. apie 14.45 val. tarnybos metu buvo blaivus. Priešingai, atliktas tarnybinis patikrinimas ir surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius. 2011 m. balandžio 8 d. Alytaus apskrities VPK viršininko pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Varėnos PK patrulių būrio vado G. Č. 2011 m. balandžio 7 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2011 m. balandžio 7 d. Varėnos PK OVP vyriausiasis postinis A. Ž. tarnybos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. 2011 m. balandžio 7 d. apie 14.45 val. Varėnos PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui A. A. įtarus, jog grįžęs po pietų vyriausiasis postinis A. Ž. gali būti neblaivus, dalyvaujant Varėnos PK patrulių būrio vadui G. Č. ir Varėnos PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkui A. J., pareiškėjas buvo testuojamas alkoholio matuokliu „Lion Alcometer 500“ Nr. 18930, jam nustatytas 0,56 promilių neblaivumas. Pareiškėjas dėl patikrinimo geranoriškai sutiko, tačiau atspausdinus alkoholio matuoklio rodmenis, dėl jų pasirašyti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog nesutinka, ir pareiškė norą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrui A. R. atlikus pareiškėjo medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 3 buvo nustatyta 0,35 promilių alkoholio koncentracija. Surašant aktą, biologinės terpės bandinys nebuvo paimtas, kadangi pareiškėjas sąmoningai atsisakė duoti kraują, nepaaiškindamas jokių motyvų. Nustačius, kad A. Ž. pagal duotą gydytojo išvadą yra blaivus, jis nuo tarnybos nušalintas nebuvo. Atsakovas rėmėsi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-187, kurioje nustatyta, jog gydytojo atlikta medicininė apžiūra dėl neblaivumo nustatymo nėra visiškai atitinkanti reikalavimus, todėl duota išvada – blaivus – nėra visiškai pagrįsta. Tarnybos metu būdamas neblaivus, pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 ir 4.24 punktų, Alytaus apskrities VPK viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento 181 punkto, Alytaus apskrities VPK viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 52-V-26 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto, tai yra padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį, remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Atsakovo manymu, Alytaus apskrities VPK, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, teisingai taikė galiojančius teisės aktus ir jų nepažeidė, pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. spalio 6 d. sprendimu (b. l. 106-109) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ištyręs ir įvertinęs įrodymus teismas nustatė, kad 2011 m. gegužės 6 d. Alytaus apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 52-TE-96 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. Ž. ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjui, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta už buvimą darbo metu apsvaigus nuo alkoholio, tuo pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.24 punktą, Alytaus apskrities VPK viršininko 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 52-V-162 patvirtinto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 181 punktą ir Alytaus apskrities VPK viršininko 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 52-V-26 patvirtintų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 17 punktą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigia, kad 2011 m. balandžio 7 d. alkoholinių gėrimų nevartojo, tačiau nuo 13.15 val. iki 14.10 val. pietavimas gėrė raugintos sulos. Grįžęs į darbą vartojo pastilę „Neo-angin“, tuojau pat po to buvo testuojamas alkoholio matuokliu „Lion Alcometer 500“, dalyvaujant Varėnos PK tyrėjui A. A., Varėnos PK patrulių būrio vadui G. Č. bei Varėnos PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkui A. J. Šia matavimo priemone nustatytas 0,56 promilių neblaivumas. Pareiškėjui nesutikus su patikrinimo duomenimis, jis išrašius siuntimą buvo pristatytas į Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur psichiatrui A. R. atlikus medicininę apžiūrą, buvo surašytas medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodoma, kad 15.35 val. nustatyta 0,35 promilių alkoholio, todėl gydytojas pateikė išvadą, jog A. Ž. blaivus. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-187 nustatyta, kad A. Ž. 2011 m. balandžio 7 d. pagal 14.45 val. atliktą alkoholio matuoklio parodymą (0,56 promilės) buvo neblaivus, o gydytojo atlikta medicininė apžiūra dėl neblaivumo nustatymo nėra visiškai atitinkanti reikalavimus, todėl duota išvada – blaivus – nėra visiškai pagrįsta.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką darbuotojo neblaivumo darbe faktas gali būti nustatytas ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis įstatymu numatytomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnis) įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nustatė, kad pareiškėjo neblaivumo faktą tarnybos laiku ir tarnybos vietoje 2011 m. balandžio 7 d. 14.45 val. užfiksavo Varėnos PK pareigūnai A. A., G. Č. ir A. J. Ši aplinkybė konstatuota A. A. 2011 m. balandžio 11 d. paaiškinime, kuris įtarė pareiškėją esant neblaivų pagal išorinius neblaivumo požymius (sklindantį alkoholio kvapą), A. J. ir G. Č. paaiškinimuose. Liudytojai A. A., A. J. ir J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jautė nuo A. Ž. sklindantį alkoholio kvapą, o jį patikrinus alkoholio matuokliu, prietaisas parodė 0,56 promiles.
Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti buvo atliekama pagal Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką. Pagal Taisykles neblaivumu įtariamas asmuo medicininei apžiūrai turi būti pasiunčiamas ne vėliau kaip per valandą nuo įtarimo neblaivumu, o medicininė apžiūra pradedama ne vėliau kaip per valandą nuo asmens pristatymo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Taisyklių 10, 17 p., Medicininės apžiūros atlikimo metodikos 5 p.). Remdamasis pateiktais į bylą įrodymais, teismas nustatė, kad darbo vietoje alkoholio matuokliu A. Ž. buvo tikrintas 14.45 val. Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti metu patikrinus pareiškėjo neblaivumą alkoholio matuokliu, šis rodė 0,35 promilės. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-187 nurodyta ir teismo posėdžio metu liudytoja R. Silickaitė patvirtino, kad per valandą žmogaus organizme suyra vidutiniškai 0,15-0,2 promilių alkoholio. Teismo posėdyje ekspertas J. Vėlavičius pateikė išvadą, kad pareiškėjo darbovietėje pamatuotas alkoholio kiekis teisingas, nes praėjus 50 min. tyrimas buvo kartojamas medikų akivaizdoje ir nustatytas 0,21 promilės skirtumas: normalaus sudėjimo žmogaus organizmas per valandą sudegina nuo 0,20 iki 0,25 promilių arba net ir daugiau alkoholio. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog 2011 m. balandžio 7 d. 15.35 val. (praėjus daugiau nei vienai valandai po to, kai pareiškėjas tarnybos vietoje buvo įtartas neblaivumu) medicininės apžiūros metu alkoholio matuokliu pareiškėjo iškvepiamame ore buvo nustatyta 0,35 ‰ alkoholio koncentracija, nepaneigia pirmiau aptartų įrodymų visumos, kurie suteikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 7 d. sugrįžęs po pietų tarnybos metu ir tarnybos vietoje buvo neblaivus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 45 pažymėjo, jog darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto. Neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip šiurkštaus, kvalifikavimui. Konstatuojant darbuotojo neblaivumo būseną, neprivalu vadovautis Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 1.1 punkte pateiktu neblaivumo (girtumo) sąvokos aiškinimu, kadangi šio viešosios teisės akto tikslai ir uždaviniai yra kitokie.
Teismas konstatavo, kad stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.). Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia laikytis Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų: būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 str. 1 d.). Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginį, esą vertinant 0,35 promilių neblaivumo laipsnį pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, jis turėtų būti laikomas blaiviu, vertino kaip nepakankamą pagrindas tvirtinti, kad pareiškėjas nepadarė Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo.
Dėl pareiškėjo teigininio, esą 0,56 ‰ alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore galėjo būti dėl vaistų „Neo-angin“ poveikio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šią aplinkybę pareiškėjas nurodė tik savo skunde teismui, t.y.po to, kai buvo atleistas iš tarnybos. Liudytojai A. A. ir A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog, tikrinant pareiškėją alkoholio matuokliu, jis apie jokius vartotus vaistus neužsiminė. Liudytojas A. R. patvirtino, kad medicininės apžiūros metu A. Ž. nenurodė, jog vartoja kokius nors vaistus, kurie gali turėti įtakos medicininei apžiūrai, nors jam buvo žinoma, kad yra pristatytas būtent medicininei apžiūrai dėl neblaivumo (girtumo) nustatymo. Be to, A. Ž. atsisakė duoti kraują tiksliai alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti, nenurodydamas jokių motyvų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pozicija byloje dėl neblaivumo kilmės yra nenuosekli, ir tai suteikia teismui pagrindą abejoti pareiškėjo paaiškinimų atitiktimi tikrovei. Liudytojas R. B. patvirtino tik faktą, jog davė pareiškėjui atsigerti sulos. Byloje nepaneigtas pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytas faktas, kad A. Ž. 2011 m. balandžio 7 d. tarnybos metu ir tarnybos vietoje buvo neblaivus. Teismas vertino, kad toks valstybės pareigūno elgesys akivaizdžiai žemina Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK autoritetą, griauna pasitikėjimą šia tarnyba ir ją kompromituoja. Byloje esančių duomenų visuma įrodyti pareiškėjo veiksmai patenka į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatytą šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibrėžtį, už kurį ginčijamu įsakymu pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisingai, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jokių procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą ar priimant pareiškėjo ginčijamą įsakymą, kurie galėtų būti vertinami kaip esminiai, nagrinėjamu atveju nepadaryta. Iš nustatytų aplinkybių ir byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, pateikiant išsamų jos įvertinimą, nurodant šia veika pažeistus teisės ir tarnybinės etikos normų aktus. Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas konstatavo, kad ginčijamas Alytaus apskrities VPK viršininko 2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 52-TE-96 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir tarnybinio atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, todėl tenkinti šiuos reikalavimus, nepanaikinus ginčijamo įsakymo ir nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 112-114) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Patikra policijos komisariato patalpose buvo atlikta nesilaikant alkoholio matuoklio „Lion Alcometer 500“ naudojimo instrukcijos reikalavimų, todėl patikros rezultatai negali būti laikomi teisingais. Teismas šių aplinkybių nevertino.Teismas neobjektyviai ir netinkamai vertino liudytojų parodymus ir specialistų paaiškinimus. Ne visi liudytojai patvirtino faktą, kad iš jo burnos sklido alkoholio kvapas (alkoholio kvapo nejautė liudytojas Č.). Nors specialisto išvadoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė duoti kraujo, tokį atsisakymą paneigia liudytojas A. J., kuris paaiškino, jog gydytojas ir seselė tarėsi tarpusavyje dėl kraujo paėmimo ir nusprendė, kad imti kraujo netikslinga, bei liudytojas G. Č., kuris patvirtino, kad gydytojas pripažino pareiškėją blaiviu, ir negirdėjo, jog pareiškėjas būtų atsisakęs duoti kraujo. Ekspertai pateikė skirtingas išvadas: pagal R. Silickaitės išvadą jis buvo neblaivus, o pagal eksperto J. Vėlavičiaus – medicinine prasme buvo blaivus.Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132, kuris, nors ir būdamas rekomendacinio pobūdžio, apelianto manymu, yra svarbus nustatant neblaivumą darbo vietoje ir taikomas visose įstaigose ir įmonėse, nepriklausomai nuo jų formos, tame tarpe ir policijos komisariatuose. Pagal šias rekomendacijas darbuotojui ar kitam pažeidėjui suteikiama teisė atlikti pakartotiną tyrimą medicinos įstaigoje per vieną valandą. Apeliantas pažymi, kad jį medicinos įstaigoje patikrino praėjus 45 minutėms. Apelianto nuomone, teismas turėjo remtis ne policijoje, o medicinos įstaigoje nustatytais neblaivumo patikrinimo duomenimis.Jokiame įstatyme ar poįstatyminiame akte nėra apibrėžta, kada asmuo yra laikomas blaivus ir kada neblaivus. Tik Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Taisyklėse nustatyta, kad asmuo laikomas blaivus, jeigu alkoholio koncentracija neviršija 0,4 promilių. Nei Statute, nei kituose aktuose, reglamentuojančiuose policijos darbą, nėra nustatyta kitokio reikalavimo dėl blaivumo. Kadangi jokiuose norminiuose aktuose minėtas klausimas neaptartas, mano, jog teismas privalėjo taikyti analogiją ir pripažinti, kad 0,35 promilės alkoholio koncentracija laikytina blaivumu.Apelianto teigimu, aplinkybę, jog jis buvo blaivus, be kita ko, patvirtina faktas, kad darbdavys jo nenušalino nuo darbo. Tarnybinis tyrimas buvo atliktas remiantis išimtinai ekspertės R. Silickaitės išvadomis, kuriose ji neigiamai įvertino medicinos darbuotojų darbą ir visiškai nevertino policijos darbuotojų neteisingai atliktos patikros. Ekspertės išvados neturėtų būti vertinamos kaip esminės, priimant sprendimą šioje byloje, kadangi ekspertė nepaneigė galimybės, jog vartojant raugintą sulą, joje gali būti alkoholio.
Šalies argumentai
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 118-120) remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjo iškvėptame ore alkoholio koncentracija sumažėjo iki normos per laiko tarpą, nepaneigia, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 7 d. apie 14.45 val. tarnybos metu darbo vietoje buvo neblaivus. Neabejoja dėl to, jog pareiškėją dar po valandos patikrinus trečią kartą dėl neblaivumo, jo kraujyje ar iškvėptame ore alkoholio koncentracija būtų dar mažesnė. Mano, kad darbo vietoje pareiškėjo iškvėptame ore rasta alkoholio koncentracijos norma neleistina. Pareiškėjo pirmasis patikrinimas atliktas 14.45 val., o pietūs jam baigėsi 14.10 val., todėl galima teigti, jog tik po pietų pareiškėjo kraujyje ar iškvėptame ore alkoholio koncentracija būtų buvusi didesnė negu 0,56 promilės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 52-TE-96 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. Ž. ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinus šį Įsakymą grąžinti jį į vidaus tarnyboje eitas pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Įsakymu Nr. 52-TE-96 statutiniam valstybės tarnautojui A. Ž. (Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos ir jis nuo 2011 m. gegužės 6 d. atleistas iš vidaus tarnybos. Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei atsižvelgiant į Alytaus apskrities VPK 2011 m. gegužės 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-6-IS-42, kurioje atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad A. Ž. 2011 m. balandžio 7 d. buvo darbo metu buvo neblaivus (neblaivumo faktas užfiksuotas 14.45 val.).
Vidaus tarnybos statuto (atsakovui priimant įsakymą galiojo 2010 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr.XI-795 redakcijos įstatymas) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 26 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama statutiniams pareigūnams šiuo įstatymu numatyta greičiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų - už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (Statuto 26 str.2 d.4 p.). Minėtos Statuto normos suteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskreciją parinkti tarnybinės nuobaudos rūšį, atsižvelgiant į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes.
Statutas apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 26 str.12 d.). Statutas tarnybinių nusižengimų pagal sunkumą nediferencijuoja. Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali 2010 m.birželio 22 d. įstatymo Nr.XI-936 redakcija) 2 dalis nustato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo <...>, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, <...> taikomi be išlygų. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra pateikta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1-10 dalyse yra pateiktas nebaigtinis šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas, kuriam priskirtas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą (VTĮ 29 str.6 d.7 p.). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti nustatytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Skundžiamo įsakymo Nr. 52-TE-96 įžanginėje dalyje nurodyta, kad šis įsakymas priimtas atsižvelgiant į Alytaus apskrities VPK 2011 m. gegužės 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 52-6-IS-42. Taigi ši tarnybinio patikrinimo ta apimtimi, kuria dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo suformuluotos atitinkamos išvados, laikytina Įsakymo Nr. 52-TE-96 1 ir 2 punktų motyvuojamąja dalimi.
Iš Alytaus apskrities VPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvados nustatyta, kad pagrindas tikrinti, ar pareigūnas A. Ž. tarnyboje blaivus, buvo Varėnos PK pareigūno A. A., kuris nuo 2011 m. balandžio 7 d. 9.00 val. iki 2011 m. balandžio 8 d. 9.00 val. vykdė Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo pareigas, įtarimas, jog minėtą tarnybos pamainą Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo padėjėjo pareigas vykdęs vyriausiasis postinis A. Ž. po pietų pertraukos (A. Ž. 2011 m. balandžio 7 d. pietavo nuo 13.15 val. iki 14.10 val.) grįžo į tarnybą neblaivus. Budėtojas A. A. apie galimą A. Ž. neblaivumą tarnyboje informavo Varėnos PK vadovą, kuris pavedė pareigūnams A. A., G. Č. ir A. J. patikrinti, ar A. Ž. blaivus. Patikrinimas alkoholio tikrintuvu „Lion alcometer 500“ buvo atliktas 2011 m. balandžio 7 d. 14.45 val. Varėnos PK Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, prietaisas A. Ž. iškvepiamame ore užfiksavo 0,56 promilių alkoholio koncentraciją. Pareiškėjui nesutikus su patikrinimo rezultatais, 2011 m. balandžio 7 d. 15.35 val. Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre buvo atlikta jo medicininė apžiūra surašant Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr.3 (toliau – ir Aktas Nr.3). Šiame akte nurodyta, kad A. Ž. buvo atliktas vienas tyrimas (15.35 val.) alkoholio matuokliu (rezultatas 0,35 promilių), biologinės terpės nepaimtos (duoti kraujo atsisakė), pateikta išvada, kad tiriamasis blaivus. 2011 m. balandžio 7 d. tarnybiniu pranešimu Varėnos PK patrulių būrio vadas G. Č. informavo policijos įstaigos vadovą apie A. Ž. blaivumo patikrinimo komisariate ir medicinos įstaigoje rezultatus. Gavęs šį tarnybinį pranešimą, policijos įstaigos vadovas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinį patikrinimo metu paaiškinimus pateikė pareigūnai A. A., G. Č. ir A. J., taip pat A. Ž. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad įgaliotas atlikti šį patikrinimą pareigūnas kreipėsi į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl specialisto išvados pateikimo (specialistui pateikė policijos įstaigoje naudoto alkoholio matuoklio patikros sertifikatą, 2011 m. balandžio 7 d. 14.45 val. testo rezultatus, A. Ž. siuntimą medicininei apžiūrai ir Aktą Nr.3). Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr.91TPK-PL-187 pateiktos išvados, kad A. Ž. 2011 m. balandžio 7 d. pagal 14.45 val. atliktą alkotesterio parodymą (0,56 promilės) buvo neblaivus; gydytojo atlikta medicininė apžiūra dėl neblaivumo nustatymo nėra visiškai atitinkanti reikalavimus, todėl duota išvada – blaivus – nėra visiškai pagrįsta; 14.45 val. atliktas testas – 0,56 promilės ir apžiūros metu pakartotas 15.35 val. – 0,35 promilės patvirtintų, kad pareigūnas darbo metu buvo neblaivus ir jo organizme alkoholio koncentracija viršijo 0,40 promilių. Tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjas 2011 m.balandžio 7 d. tarnyboje buvo neblaivus pateikta atlikus išsamią visos tarnybinio patikrinimo metu sutrinktos medžiagos (paaiškinimų, A. Ž. blaivumo patikrinimo rezultatų, specialisto išvados) analizę. Tarnybinio patikrinimo medžiagos turinys ir tarnybinio patikrinimo išvados motyvai paneigia apelianto argumentus, esą tarnybinis patikrinimas buvo atliktas remiantis vien tik specialisto išvada. Tarnybinis nusižengimas išvadoje kvalifikuotas pagal Etikos kodekso 3p. ir 4.24 p., Reglamento 181 ir Vidaus tvarkos taisyklių 17 p. ir įvertintas kaip šiurkštus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartos aplinkybės į kurias pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą (A. Ž. per 19 tarnybos metų 15 kartų skatintas, 5 kartus baustas drausmine tvarka). Atsižvelgta į tai, kad nors pareigūnas galiojančių nuobaudų neturi, tačiau 2 kartus buvo baustas už tai, kad tarnyboje buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o 2007 m. už tai, kad vairuodamas neblaivus (2,99 promilių) įvykdė eismo įvykį (už tai paskirta nuobauda pažeminant laipsnį viena pakopa). Atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį (šiurkštus), taip pat į minėtas pareiškėjo tarnybą apibūdinančias aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pasiūlyta skirti A. Ž. griežčiausią Statute numatytą tarnybinę nuobaudą – atleisti jį iš tarnybos. Alytaus apskrities VPK viršininkas šią tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino be jokių pastabų ir į ją atsižvelgdamas priėmė Įsakymą Nr. 52-TE-96 skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada motyvuotas Įsakymas Nr. 52-TE-96, atliktas išsamiai, visapusiškai, objektyviai, laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Apeliantas ginčija tarnybinio nusižengimo (buvimo darbo metu apsvaigus nuo alkoholio) faktą ir savo kaltę, teigdamas, kad 2011 m. balandžio 7 d. jis alkoholio nevartojo. Paaiškinimuose, pateiktuose galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, pareiškėjas teigė per pietų pertrauką gėręs daug raugintos sulos. Apelianto nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju turėtų būti vadovaujama Akte Nr.3 pateikta išvada.
Apelianto argumentą, esą pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai ir neobjektyviai, atmeta kaip nepagrįstą. Šie apelianto argumentai pagrįsti jo subjektyvia nuomone, kad jo nurodytam įrodymui (Aktui Nr.3) byloje turėtų būti suteiktas prioritetas prieš kitus įrodymus. Ši apelianto pozicija prieštarauja įstatymu nustatytoms įrodymų vertinimo taisyklėms, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 86 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą, priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.).Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra būtinieji motyvuojamosios dalies elementai (ABTĮ 87 str. 4 d.), teismas atskleidė bylos esmę, motyvuotai išsprendė pareiškėjo reikalavimus, priimtą sprendimą pagrindė pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad darbuotojo neblaivumo darbe faktas gali būti nustatytas ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis įstatymu numatytomis (ABTĮ 57 straipsnis) įrodinėjimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas įvertino visų byloje apklaustų liudytojų parodymus ir specialistų išvadas, taip pat rašytinius įrodymus, šių įrodymų visuma pagrindė (motyvavo) savo išvadas, pateikė argumentus, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus, kaip to reikalauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis.
Darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys. Šis faktas atsakovo nustatytas (įrodytas) tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje surinktų duomenų teisminę patikrą atliko pirmosios instancijos teismas. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas vertinti į bylą pateiktų įrodymų visumą kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta pirmine jo neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatu (0,56 ‰), kurį patvirtina specialisto išvada. Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjo neblaivumas policijos įstaigoje buvo tikrintas matavimo priemone, turinčia galiojantį patikros sertifikatą Nr. 0785353, todėl abejoti matavimo rezultatais nėra jokio pagrindo. Byloje nustatyta, kad, pareiškėjas abejones dėl šios matavimo priemonės pareiškė tik po to, kai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, t. y. tik skunde teismui, tačiau paaiškinimuose, pateiktuose tarnybinio patikrinimo metu, dėl alkoholio matuoklio ir testavimo procedūros jokių pastabų nenurodė. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad tik skunde teismui pareiškėjas nurodo ir kitą aplinkybę, kuria bando paneigti neblaivumą tarnyboje - tariamą vaistų „Neo-angin“ vartojimą. Pareiškėjo pozicijos dėl pažeidimo fakto nenuoseklumą, naujų aplinkybių nurodymą tik po to, kai buvo paskirta nuobauda, teisėjų kolegija vertina kaip pareiškėjo gynimosi poziciją siekiant išvengti atsakomybės už tarnybinį nusižengimą.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad neblaivumo (būklės) prasme nėra svarbu kokią būtent medžiagą (namudinės ar gamyklinės kilmės) asmuo vartojo, jei atitinkamas suvartotas kiekis sukėlė asmeniui tokią būklę, kuri pagal alkoholio koncentraciją atitinkamose žmogaus organizmo terpėse kvalifikuojama kaip neblaivumas. Pareiškėjas, kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, tarnavo policijoje daugiau nė 19 metų, todėl jo profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis turėjo būti pakankama tokių aplinkybių tinkamam suvokimui.
Pareiškėjas, kaip matyti iš įrašo Akte Nr.3, medicininio patikrinimo metu atsisakė duoti kraują. Šį aktą su minėtu įrašu pareiškėjas 2011 m. balandžio 7 d.15.40 val. pasirašė be jokių pastabų, taigi sutikdamas ir su šiuo įrašu. Aktą Nr.3 surašęs gydytojas A. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad A. Ž. atsisakė duoti kraują alkoholio koncentracijos nustatymui. Tai paneigia šią aplinkybę bandančio aiškinti priešingai pareiškėjo argumentus.
Liudytojas A. A., kuris įtarė pareiškėją neblaivumu, tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek pirmosios teismo posėdyje nuosekliai patvirtino tą pačią aplinkybę, kad pareiškėją neblaivumu įtarė pagal nuo jo sklindantį kvapą ir patikrinus alkoholio matuokliu šis įtarimas pasitvirtino (prietaisas parodė 0,56 promilių). Analogiškai pirmosios teisme liudijo tikrinime dalyvavęs A. J., taip pat į budėtojų patalpą dėl šio įvykio atėjęs policijos įstaigos vadovas J. B. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą A. Č. nepatvirtino jo neblaivumo. Priešingai, šis pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo įtarimo neblaivumu, kuris buvo vada pradėti tarnybinį patikrinimą. 2011 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje (b. l. 26-28, TPM l. 36-37) grindžiant specialiomis medicinos mokslo žiniomis konstatuota, kad 2011 m. balandžio 7 d. pareiškėjo medicininė apžiūra VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje (Aktas Nr.3) buvo atlikta paviršutiniškai, aktas aprašytas neinformatyviai (nepakankamai ištirta judesių koordinacija, tikslūs judesiai, nistagmas, orientacija, atmintis, dėmesys, mąstymas, alkoholio matuokliu atliktas tik vienas testas (0,35 promilių), šis testas nepakartotas, tiriamasis atsisakė duoti kraujo tiksliai alkoholio koncentracijai nustatyti) todėl duota išvada – blaivus – nėra visiškai pagrįsta. 2011 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje nurodoma ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertai Rimanta Silickaitė bei Juozas Vėlavičius paaiškino, kad paprastai alkoholio koncentracija suaugusio žmogaus kraujyje per valandą sumažėja vidutiniškai 0,15-0,4 ‰, priklausomai nuo to, ar žmogus piktnaudžiauja alkoholiu ar ne. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad po 50 minučių atlikta pakartotinė pareiškėjo medicininė apžiūra, kurios metu buvo nustatytas 0,21 ‰ alkoholio kiekio sumažėjimas pareiškėjo iškvepiamame ore (nuo 0,56 iki 0,35 ‰), atspindi natūralų, moksliškai ištirtą žmogaus blaivėjimo procesą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog 2011 m. balandžio 7 d. 15.35 val. medicininės apžiūros metu pareiškėjo iškvepiamame ore buvo 0,35 ‰ alkoholio koncentracija, nepaneigia pirmiau aptartų įrodymų visumos, kurie patvirtina tarnybinio patikrinimo metu nustatytą faktą, kad minėtą dieną (2011 m. balandžio 7 d.) 14.45 val. pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus (0,56 ‰). Apelianto argumentas, kad 2011 m. balandžio 7 d darbdavys jo nenušalino nuo darbo, nepaneigia šio byloje nustatyto ir atsakovo įrodyto fakto. Tarnybinio patikrinimo išvadoje motyvuota, kad 2011 m. balandžio 7 d. pareiškėjas nebuvo nušalintas atsižvelgiant į tą dieną gauto 2011 m. balandžio 7 d. Akto Nr.3 išvadą. Vėliau, kaip jau buvo minėta, dėl pareiškėjo neblaivumo patikrinimo dokumentuose užfiksuotų duomenų vertinimo atsakovas kreipėsi specialisto išvados.
Konstatavus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. kad A. Ž. 2011 m. balandžio 7 d. tarnybos metu buvo neblaivus, jis yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, taip pat tai, kad tarp pareiškėjo veiksmų ir jo pasirodymo tarnyboje neblaiviam yra priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 5 dalimi ir 6 dalies 7 punktu, buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą, laikomas šiurkščiu pažeidimu. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. sausio 16 d. nurodyme Nr. 5-N-3 „Dėl neblaivių policijos pareigūnų kontrolės ir atsakomybės“, kuris galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, pakartota ši įstatymo nuostata, t.y. nurodyta, kad policijos pareigūno neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas tarnybos metu vertintinas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas (1.1.2 p.).
Į bylą pateikti įrodymai, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstyti motyvai, leidžia daryti išvadą, kad parinkdamas tarnybinės nuobaudos rūšį, atsakovas atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo pobūdį (padarytas šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas), nusižengusiojo kaltės laipsnį (tyčinis tarnybinis nusižengimas), nusižengusiojo asmenybę ir ankstesnę pareigūno tarnybą (vidaus tarnybos stažą, paskatinimus ir nuobaudas, tarp jų į tai, kad pareiškėjas tris kartus buvo baustas už tarnybinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu), sukeltus padarinius (pažeisti Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto, 4.24 punkto, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento 181 punkto, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto reikalavimai). Atsižvelgus į visa tai pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos yra proporcinga ir adekvati tarnybinė nuobauda.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ABTĮ 81 straipsnio reikalavimą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas buvo aktyvus, siekė surinkti visus galimus įrodymus bylos aplinkybėms ištirti: raštu kreipėsi į atsakovą ir į Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl papildomų duomenų apie pareiškėjo patikrinimą pateikimo (b. l. 42, 71, 76); dvejuose teismo posėdžiuose ištyręs atitinkamus įrodymus nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, jog nustatė būtinumą išreikalauti naujus įrodymus ir kviesti liudytojus bei ekspertus (ABTĮ 80 str.); teismo posėdžiuose apklausė penkis liudytojus (tarp jų - pareiškėjo nurodytą R. B.), taip pat du ekspertus (b. l. 59-66, 72, 85-92, 94, 95, 102-105). Visa tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, vertindamas įrodymų visumą laikėsi įstatymo nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str.). Teismo išvados sprendime pagrįstos įrodymų analize, motyvuotos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Todėl teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl tariamai netinkamo ir neobjektyvaus įrodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai.
Nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Įsakymo Nr. 52-TE-96 panaikinimo nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, procesinės teisė normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.