Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1131-492/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
2S-1131-492/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
I. M.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1131-492/2010Procesinio sprendimo kategorija:(S)110.6.; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Danutės Kutrienės, Petro Jaržemskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5803-294/2010 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė priteisti iš atsakovės I. M. 3 297,29 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti prašė laikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovės I. M. turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 3 297,29 Lt sumai. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė nemokėjo už jai tiektą šilumos energiją ir geruoju nevykdė savo įsipareigojimų, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog ji vengs vykdyti teismo sprendimą. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, įvykdyti būsimą teismo sprendimą gali būti sunkiau arba visai negalima. Pažymėjo, kad prašoma priteisti suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, be to, ieškovė neturi duomenų apie atsakovės pinigines lėšas ir galimybę iš jų sumokėti prašomą sumą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi netenkino ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškinio suma fiziniams asmenims yra nedidelė; ieškovas nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Be to, atsakovų neatsiskaitymas suponuoja ieškovui teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, bet neįrodo atsakovų nemokumo.

Atskiruoju skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumą (3 297,29 Lt) atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nesutiko su teismo teiginiu, jog Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, užtenka įsitikinti tokia galimybe. Šiuo atveju pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pakankamai didelė ieškinio suma ir atsakovės elgesys. Galioja prezumpcija, kad didelė ieškinio suma pati savaime sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė dėl vengimo vykdyti įsipareigojimus mokėti mokesčius patvirtina, kad atsakovė turi tikslą kuo ilgesnį laikotarpį išvengti mokesčių mokėjimo. Tai sudaro prielaidą teigti, kad atsakovė vengs vykdyti ir teismo sprendimą šioje byloje. Atkreipė dėmesį, kad teismuose jau ne kartą buvo patenkinti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiamoje nutartyje teismas nekonstatavo, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neproporcingas ir pažeidžiantis atsakovės interesus labiau, nei reikia galimai nepalankaus atsakovo atžvilgiu sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas netenkintinas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas turi teisę, esant motyvuotam dalyvaujančio byloje asmens prašymui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.). Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti visai negalimu. Ieškovė grėsmę, kad būsimas teismo sprendimas gali tapti neįvykdomas ar jo įvykdymas pasunkėti, grindė didele ieškinio suma ir atsakovės elgesiu, t.y. vengimu mokėti skolą.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė I. M. yra skolinga ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei 3 297,29 Lt už suvartotą šilumos energiją. Šią sumą ieškovė vertina kaip pakankamai didelę. Taip pat ji teigė, kad atsakovė nemokėjo už jai suteiktą šilumos energiją ir geruoju nevykdė savo įsipareigojimų, taigi atsakovės elgesys taip pat suponuoja prielaidą, kad teismo sprendimą įvykdyti gali būti sunku arba net neįmanoma.

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė neteikė ir byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės I. M. pajamas ir turtą. Nors apeliantė teigė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, užtenka įsitikinti tokia galimybe, tačiau tam, kad įsitikintų šia galimybe, teismas atsižvelgia ir į skolininkės turtinę padėtį, įvertina skolos sumos santykį su skolininkės finansinėmis galimybėmis ją sumokėti. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų apie atsakovės pajamas ir turtą, nėra galimybės įvertinti jos finansinės padėties. Kita vertus, aplinkybė, jog atsakovė nuomojosi socialinį būstą, nemokėjo mokesčių, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad ji turto apskritai neturi ar disponuoja menkaverčiu turtu, gauna menkas pajamas, ieškinio suma jai yra didelė. Atsižvelgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju nebūtų tikslingos. Nesant turto, nebūtų galimybės taikyti turto areštą, o jei asmuo gauna itin mažas pajamas, jų areštas ypatingai apsunkintų šio asmens pragyvenimo galimybes, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi laikinųjų pasaugos priemonių taikymas atsakovės I. M. turtui neatliktų tos funkcijos, kuri atitinka šio instituto esmę, t.y. ar laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, ar ne, būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas dėl to netaptų lengviau įgyvendinamas.

Kolegija nesutinka su apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės argumentu, kad teismuose ne kartą buvo patenkinti Vilniaus miesto savivaldybės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones bylose, kurių dalykas ir reikalavimo pagrindas nesiskiria nuo nagrinėjamos bylos, taigi teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 4 str. teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Tačiau ir tai nereiškia privalomumo jais vadovautis a priori ir nesuteikia jiems įstatymo ar Vyriausybės nutarimo galios. Kiekvienu atveju išlieka pareiga bylos aplinkybes vertinti individualiai.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ją panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. 16). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės 5,70 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Danutė KutrienėPetras Jaržemskis