Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-06-12 · Civilinė byla Nr. 2A-525-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-12
Bylos Nr.
2A-525-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
UAB „S.K.S.“
Ieškovas
P. G.
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A29-525/08

Teisėja Alma Pilipaitienė Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8.;

11.10.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 12 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant E.Kirdeikienei,dalyvaujant atsakovo atstovui A.Martinkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „S.K.S.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui UAB „S.K.S.” dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas P. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-4), kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovas 2007-09-10 buvo atleistas iš darbo pas atsakovą UAB „S.K.S.” be teisėto pagrindo; panaikinti atsakovo UAB „S.K.S.” direktoriaus 2007-09-10 įsakymą Nr. 345 ir nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu; nustatyti, kad ieškovas P. G. negali grįžti į pirmesnį darbą, nes atsakovas UAB „S.K.S.” gali sudaryti nepalankias sąlygas dirbti; priteisti ieškovui P. G. iš atsakovo UAB „S.K.S.” 7 011,80 Lt priklausančią išeitinę išmoką bei kiekvieną mėnesį priteisti po 3 505,90 Lt už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-09-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui P. G. iš atsakovo UAB „S.K.S.” 67,36 Lt delspinigių; priteisti ieškovui P. G. iš atsakovo UAB „S.K.S.” 4 000 Lt neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo UAB „S.K.S.” bylinėjimosi teisme išlaidas.

Nurodė, kad 2006-03-14 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 184 K, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į „šlapios” apdailos medžiagų vadovo pareigas. Sutartis įsiteisėjo nuo 2006-04-03. Sutartimi sutartas darbo užmokestis nuo 2006-07-01 sudarė 4 885 Lt, atskaičius mokesčius ir priklausančias įmokas – 3 505,90 Lt. 2007-09-10 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 345 ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. bei pagal DK 235 str. 1 d. 7 p. (ieškovas nurodė, kad, įsivėlus akivaizdžiai korektūros klaidai, turėta omenyje DK 235 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad direktoriaus įsakymas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis bei subjektyviais, jam pavaldžių darbuotojų skaičiavimais. Nurodė, kad jo veiksmais nebuvo padarytas drausmės pažeidimas, kadangi nėra visų būtinų drausmės pažeidimo elementų, o būtent - nėra objekto. Darbo drausmės pažeidimo objektas turėtų būti atsakovo nustatyta darbo tvarka (DK 230 str.). Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, kurias pažeidus, darbuotojo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais. Atsakovas darbo tvarkos taisyklių iki ieškovo atleidimo dienos nebuvo patvirtinęs. Minėto įsakymo dėl ieškovo atleidimo faktines aplinkybes sudarė tai, kad direktoriaus įsakymu sudaryta komisija tikrino ieškovo užpildytus kelionės lapus, kuriuose buvo nurodomas faktiškai nuvažiuotas atstumas tarp nurodytų objektų, t.y. komisija pasirinktinai atsirinko tam tikrus kelionių maršrutus ir tikrino juose nurodytų kilometrų skaičių su kelionės lapuose nurodytais kilometrais. 2007-09-06 komisija pateikė išvadą, kurios priede nurodė, kad ieškovo užpildytų kelionės lapų kilometrų skaičius neatitinka faktiškai patikrintiems atstumams ir tokio neatitikimo piniginė išraiška yra 1 070,10 Lt. Ieškovas nurodo, kad komisija, tikrindama kelionės maršrutus, netyrė ieškovo faktiškai nuvažiuotų kelionės maršrutų, kuriais jis vykdavo, bei kurių kilometrų skaičių jis nurodinėjo kelionės lapuose. Dėl to komisijos tirtos faktinės aplinkybės bei tos, kuriomis ieškovas rėmėsi pildydamas kelionės lapus, nesutampa. Todėl komisijos išvada yra klaidinanti, siekianti ieškovą sukompromituoti bei paremta išankstiniu nusistatymu. Atsakovo administracija nėra patvirtinusi kelionės maršrutų, kuriais reiktų vykti pas klientus bei naudojamų tarnybinių automobilių kuro išeigas (sąnaudas). Todėl kelio, kuriuo vykstama pas klientą arba darbo tikslais, pasirinkimas yra vykstančiojo dispozicijoje. Komisijos tyrimas atliktas siekiant nuslėpti tikrąją tiesą, dėl to pagrįstas tikrovės neatitinkančiais paskaičiavimais, o tokios išvados pagrindu paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, yra neteisėta, todėl atsakovo direktoriaus įsakymas yra naikintinas. Ieškovas pas atsakovą dirbo laikotarpyje nuo 2006-04-03 iki 2007-09-10, t.y. daugiau nei 12 kalendorinių mėnesių. Tokiu atveju įgijo teisę į 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 140 str.), t.y. 7 011,8 Lt. Pareiga sumokėti išeitinę išmoką atsiranda darbuotojo atleidimo dieną, t.y. 2007-09-10 remiantis DK 207 str., laikotarpyje nuo 2007-09-17 iki 2007-10-02 (16 kalendorinių dienų) ieškovui priklausanti delspinigių suma yra 67,36 Lt. Ieškovas nurodo, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jo grąžinimas į ankstesnį darbą yra neįmanomas dėl darbui palankaus psichologinio mikroklimato nebuvimo bei nutrūkusio pasitikėjimo darbdaviu, ieškovui nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti, todėl grąžinimas į darbą nėra tikslingas. Dėl tokio atleidimo būdo ieškovas buvo psichologiškai sugniuždytas, pasijautė nepageidaujamu. Remiantis DK 297 str. 4 d. ieškovas reiškia reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį (3 505,90 Lt) nuo 2007-09-10 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas taip pat nurodo, kad santuokoje su sutuoktine augina nepilnametį sūnų E. G., gimusį 2004-04-06. Darbdaviui ši aplinkybė buvo žinoma. Taikydamas kraštutinį atleidimo iš darbo būdą drastiškomis priemonėmis, darbdavys siekė ieškovą pažeminti bei sugniuždyti, sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Po atleidimo ieškovas labai išgyveno, nes suprato, kad kartu su mažamečiu sūnumi tapo sutuoktinės išlaikytiniu, savo ruožtu negali vykdyti pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Remiantis DK 248 str. 4 p., darbdavio veiksmais padarytą neturtinę žalą ieškovas vertina 4 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino P. G. atleidimą iš darbo UAB „S.K.S.” neteisėtu. Panaikino UAB „S.K.S.” direktoriaus 2007-09-10 įsakymą Nr. 345. Negrąžino P. G. į darbą. P. G. darbo sutartį su UAB „S.K.S.” laikė nutraukta teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisė iš atsakovo UAB „S.K.S.” P. G. naudai 23 933,01 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 9 928,12 Lt išeitinę išmoką, viso 33 861,13 Lt. Priteisė iš atsakovo UAB „S.K.S.” P. G. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Likusioje dalyje ieškininius reikalavimus atmetė.

Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, jog priimant į darbą ieškovas nebuvo supažindintas su atliekamų pareigų aprašymu, pareigine instrukcija, kitomis darbo tvarkos taisyklėmis. Atsakovo atstovas nurodė, kad darbo tvarkos taisyklės bendrovėje buvo paruoštos anksčiau, tačiau tik pradėjus šią bylą nagrinėti teisme jos buvo atrastos, dėl darbuotojų kaitos ieškovas nebuvo supažindintas su šiomis taisyklėmis. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas su šiomis taisyklėmis buvo supažindintas, todėl darbdavio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę ir lėmę darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės atsakomybės taikymo darbuotojui galimybę. Ieškovo atleidimą iš darbo lėmė tai, kad direktoriaus 2007-09-05 įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri patikrino ieškovo užpildytus kelionės lapus, tam tikrus kelionių maršrutus ir 2007-09-06 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad kelionių lapuose nurodytų kilometrų skaičius neatitinka faktiškai patikrintiems atstumams ir tokio neatitikimo piniginė išraiška yra 1 070,10 Lt. Teismas motyvavo, kad byloje esanti P. G. nuvažiuotų maršrutų patikrinimo lentelė negalėjo būti pagrindiniu įrodymu, suteikiančiu pagrindą direktoriui priimti 2007-09-10 įsakymą Nr. 345 ir dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir dėl to, kad ši lentelė surašyta nenurodant jos surašymo datos, nenurodyti tikslūs kelionės maršrutai, t.y. gatvių pavadinimai, kuriomis važiavo komisijos nariai, nenurodyti tikslūs įmonių pavadinimai, nes bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad „IDW” pavadinimą turi dvi skirtingos įmonės, esančios skirtingose miesto rajonuose, taip pat nenurodytas automobilio pavadinimas, kuriuo komisijos nariai atliko maršrutų patikrinimą. Šioje lentelėje yra nurodyti sutrumpinti maršrutų pavadinimai, kuriais važiavo komisijos nariai, tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytoją E. R., ji nurodė, kad patikrinimo metu važiavo vienu maršrutu „S.K.S. – Baldų mozaika – Ardaža – IDW – Vilniaus baldai – S.K.S.”, liudytojas D. S. nurodė, kad patikrinimo metu jie važiavo 4 maršrutais, o taip pat jis teismui patvirtino, kad iki įmonės „Baldų mozaika” galima nuvažiuoti 4 maršrutais. Esant tokiems liudytojų prieštaravimams ir patikrinimo lentelės surašymo duomenų netikslumams, teismas padarė išvadą, kad atsakovas ieškovą DK 235 str. 2 d. 7 p. atleido neteisėtai, nes atleidžiant darbuotoją šio straipsnio pagrindu buvo būtina įvertinti darbuotojo atliktą darbą per visą darbo sutarties galiojimo laiką, darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, jo pareigas ir darbo tvarką reglamentuojančius dokumentus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovas turėjo drausminių nuobaudų ir savo tiesiogines pareigas atliko netinkamai, atkreipiant dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ieškovo darbas buvo susijęs su pelno didinimu, naujų užsakovų paieška, užsakymų įvykdymu, kas galėjo sąlygoti ilgesnių maršrutų susidarymą, todėl teismas laikė, kad drausminė nuobauda ieškovui parinkta nesilaikant DK 238 str. išdėstytų reikalavimų. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas netinkamai atlieka tam tikras pareigas, tokie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti pačios griežčiausios drausminės atsakomybės pagrindas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovas UAB „S.K.S.“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. G. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas savo sprendime iš esmės pažeidė materialinių teisės normų nuostatas, tai yra netinkamai aiškino DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, bei darbo drausmę reglamentuojančias normas. Taigi, nepagrįstas yra pirmos instancijos teismo teiginys, jog vidaus darbo tvarkos taisyklių UAB „S.K.S.“ nebuvimas bei ieškovo P. G. nesupažindinimas su tomis taisyklėmis eliminuoja drausminės atsakomybės taikymo darbuotojui galimybę. P. G. privalėjo ir galėjo žinoti, kokie neteisėti veiksmai yra laikomi darbo drausmės pažeidimais, bei jų išvengti. Be to, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas buvo atleistas remiantis ne tik komisijos kontrolinio važiavimo rezultatais, o lyginant su kitų darbuotojų (A. P. , S. M., V. B.) tais pačiais maršrutais nurodytus pravažiuotų kilometrų skaičius, ištyrus paties P. G. pasiaiškinimus bei nustačius, kad jis didino jam pavaldžių darbuotojų nuvažiuotą kilometrų skaičių, tai yra klastojo dokumentus - kelionės lapus, tokiais savo veiksmais darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. ir 300 str., kas leido nutraukti su P. G. darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 7 p. Teismas akivaizdžiai ignoravo byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas procesines teisės normas, tai yra rungimosi (CPK 12 str.), betarpiškumo (CPK 14 str. 1 d.) bei laisvo įrodymų vertinimo (CPK 185 str.) principus. Teismas privalo visapusiškai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, turimomis žiniomis, ir padaryti nešališkas išvadas. Nors teisės doktrinoje yra paplitusi nuomonė, jog darbuotojas visada yra silpnesnioji darbo teisinių santykių pusė, tai neduoda pagrindo teismui abejoti darbdavio, tai yra UAB „S.K.S.“ proceso metu pateikta informacija ir taip pažeisti Konstitucijos 29 str. įtvirtintą asmenų lygybės bei CPK 17 str. nustatytą proceso šalių lygiateisiškumo principus. Taip pat nėra jokio pagrindo abejoti komisijos išvada ar liudytojų parodymų nešališkumu. Remdamasis DK 297 str. 4 d., pirmos instancijos teismas savo sprendimu pritaikė vieną iš alternatyvių būdų apginti neteisėto atleidimo iš darbo pasėkoje pažeistas darbuotojo teises, tai yra priteisė P. G. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos (2007-09-11) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tačiau teismas neišsiaiškino ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nuo š.m. sausio 7 d. ieškovas dirba „L'oreal Baltic SIA“ Lietuvos filiale, tai yra būtent atleidimo iš darbo pasekoje yra sudaręs kitą darbo sutartį ir gauna darbo užmokestį. Teismo sprendimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki pat teismo sprendimo įsigaliojimo dienos akivaizdžiai prieštarauja tiek DK 297 str. 4 d. nustatytos išmokos teisinei prigimčiai, tiek teisingumo bei protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad išmoka už priverstinės pravaikštos laikotarpį yra ne bauda darbdaviui, o kompensacija darbuotojui, kuria siekiama kompensuoti tai, ką darbuotojas būtų uždirbęs tęsiantis darbo santykiams, t.y. siekiama kompensuoti darbuotojo negautas pajamas. Atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą teisę gauti teisingą darbo užmokestį, akivaizdu, kad ši išmoka savo dydžiu turi atitikti darbuotojo realiai negautas pajamas. Tuo atveju, kai neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas per priverstinės pravaikštos laiką negavo jokių pajamų, kurios tiesiogiai būtų susiję su jo atleidimo iš darbo faktu, tokio darbuotojo realiai gautos pajamos neabejotinai sutampa su jo negautu darbo užmokesčiu per visą priverstinės pravaikštos laiką. Tačiau jei neteisėtai atleistas darbuotojas būtent atleidimo iš darbo fakto pasekmėje gavo bedarbio pašalpą arba sudarė kitą darbo sutartį, dirbo ir gavo darbo užmokestį, jo realiai negautos dėl neteisėto atleidimo iš darbo pajamos nesutampa su jo negautu darbo užmokesčiu per visą priverstinės pravaikštos laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, priteisiant darbuotojui išmoką už priverstinės pravaikštos laikotarpi, darbdavys privalo kompensuoti tik realiai darbuotojo negautas pajamas, o darbuotojas turi teisę gauti taip pat tik realiai negautas pajamas. Iš darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio per visą priverstinės pravaikštos laiką sumos būtina minusuoti sumas, šio darbuotojo gautas priverstinės pravaikštos laikotarpiu ir būtent neteisėto atleidimo iš darbo pasekmėje. Remiantis tuo, ieškovui P. G. priteista suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turėjo būti mažinama tokiu dydžiu, kiek faktiškai skiriasi „L'oreal Baltic SIA“ Lietuvos filialas P. G. gaunamo ir UAB „S.K.S.“ tuo laikotarpiu turėto gauti darbo užmokesčio dydis.

Ieškovas P. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

Skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ieškovo nesupažindinimas su darbo tvarkos taisyklėmis lėmė jo padarytą darbo drausmės pažeidimą, prieštarauja padaryto pažeidimo pobūdžiui. Ieškovas buvo atleistas iš darbo už tai, kad kelionės lapuose nurodydavo tikrovės neatitinkantį pravažiuotų kilometrų skaičių. Ieškovas tokį netitikimą tarp jo nurodytų atstumų ir komisijos, kuri buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, tikrinusios kelionės lapuose nurodytus atstumus ir faktiškai būtinus nuvykti į nurodytus objektus, aiškina tuo, kad komisija netyrė ieškovo faktiškai nuvažiuotų kilometrų. Kitas ieškovo nurodytas argumentas - jog administracija nebuvo patvirtinusi kelionės maršrutų, kuriais reiktų vykti pas klientus bei naudojamų automobilių kuro išeigų, negali būti pripažintas kaip suteikiantis teisę ieškovui važiuoti pas klientą ar darbo tikslais bet kokiu jo pasirinktu maršrutu. LR Darbo kodekso 228 straispnis įpareigoja darbuotoją dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą. Tokios funkcijos kaip „vykimas pas klientą ar darbo tikslais“ (kaip nurodo ieškovas pareiškime teismui) vykdymas yra darbuotojo tiesioginis darbas ir jis privalėjo pasirinkti tokį maršrutą, kuriuo vykstant mažiausiai sunaudotų kuro, t.y. trumpiausią įmanomai maršrutą ir atsižvelgti į tai, kokiu maršrutu pas klientą ar kitais tikslais nuvyks greičiausiai. Pripažintina, kad, esant tokiam įstatymo reikalavimui, atsakovui nebuvo būtina reglamentuoti, kokiais maršrutais darbuotojas turi vykti į tam tikrą vietą, nes pareiga tausoti darbdavio turtą įpareigoja darbuotoją rinktis tokį maršrutą, kuris yra trumpiausias.

Ieškovas nurodė, kad komisijos atliktas tyrimas siekiant nuslėpti tikrąją tiesą, dėl to pagrįstas tikrovės neatitinkančiais paskaičiavimais. Atsakovui pateikus byloje įrodymą- maršrutų patikrinimo lentelę, kurią sudarė komisija, susidedanti iš komercijos direktoriaus D. S. ir finansų direktorės E. R. (b.l.7-80, ieškovas turėjo galimybę pateikti priešingus įrodymus, nurodydamas, kokiomis gatvėmis ir keliais jis vyko maršrutais, kuiais buvo atliktas tikrinimas, reikalauti, kad būtų patikrinta, ar neatitinka jo nurodytų kilometrų skaičiaus kelionės lapuose vykimas jo pasirinktais maršrutais. Ieškovui neįrodinėjan tšios aplinkybės ir nepaaiškinus, kokiais keliasi jis vyko, pvz.maršrutu SKS - Baldų mozaika-Ardaža-SKS, ir dėl to pravažiavo 135 km, o ne 58, kuriuos nustatė komisija. Šiuo atveju pareiga įrodyti, šiuo atveju, jog 135 kilometrų atstumas vykstant į nurodytus objektus buvo protingas ieškovo pasirinkimas, tenka pačiam ieškovui, nes, atsakovui pateikus priešingus įrodymus ir nesant kelionės lapuose duomenų, kokiais keliais ar gatvėmis vyko į nurodytus objektus ieškovas ir nesant privalomumo tokius kelius nurodyti kelionės lapuose, pripažintina, kad ieškovas galėjo pateikti įrodymus, kad jo pasirinkimas buvo pagrįstas, sąžiningai vykdant jam pavestas pareigas.

Vertinant įrodymus, reikšminga byloje aplinkybė yra ta, kad kiti bendrovės darbuotojai taip pat turėjo apreigą vykti tais pačiais maršrutais kaip ir ieškovas, tačiau nurodydavo mažesniu pravažiuotų kilometrų skaičius, negu ieškovas, šie skaičiai buvo artimi komisijos nustatytiems kilometrų skaičiams. Ši aplinkybė leidžia drayti išvadą, kad ieškovas netausojo darbdavio turto, pasirinkdamas žymiai ilgesnius atstumus nuvykimui į reikiamą vietą, dėl to nenaudingai eikvojo darbdavio turtą.

Ieškovas buvo atleistas pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, įsakyme konkrečiai nenurodant, kurią iš veikų – turinčią vagystės požymių, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo įvykdė ieškovas. Pripažintina, kad byloje buvo nustatyta, jog ieškovas vykdavo atsakovo transportu darbo tikslais ilgesniais maršrutais, negu būtų protinga vykti į nurodytus objektus. Ta aplinkybė, kad ieškovas faktiškai vyko trumpesniais atstumais, tačiau nurodydavo ilgesnius, todėl galėjo pasisavinti atsakovo kurą, byloje nebuvo įrodyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo veiksmuose yra sukčiavimo ar turto pasisavinimo požymių. Tačiau, pripažįstant, kad ieškovas privalėjo pasirinkti trumpesnius atstumus, nei juos pasirinkdavo, ieškovo veiksmuose dėl to yra turto iššvaistymo požymių, todėl atsakovas turėjo pagrindo ieškovo veiksmus vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje.

Ieškovas turi atlyginti atsakovui teismo išlaidas, kurias turėjo atsakovas apmokėdamas už apeliacinį skundą – 1115,83 Lt ir 1250 Lt, apmokėdamas atstovui už teisinę pagalbą (LR CPK 98 str. 2 d. ). Kadangi darbo teisės kategorijos bylos priskirtinos prie sudėtingų bylų, prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas pilnai, taip pat atsižvelgiama į tai, kad advokato pagalba atsakovas naudojosi ir pirmos instancijos teisme, surašant apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kurioje buvo patenkinti ieškovo P. G. reikalavimai panaikinti, ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. G. atsakovui UAB „S.K.S“ 1250 Lt atstovavimo išliadų ir 1115,83 Lt išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti, atlyginimą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėPetras Jaržemskis