- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-1078-266/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00068-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- A. D., P. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
Nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus, ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovams ,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir P. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos A. D. ir P. R. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti tremtinio statusą, kad pareiškėjų A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai: K. P.(P.), P., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir motina B.(B.) P.(P.), gimusi (duomenys neskelbtini) m., su šeima buvo asmenys įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini) už Lietuvos SSR ribų , ir po įtraukimo į sąrašus nuo 1944m. spalio 30d., iki 1959m. gruodžio 25d., pareiškėjos A. D. ir P. R. , būdamas vaikais, su tėvais K. P.(P.) , P. ir motina (B. P. (P.) negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi nuo tremties ir ; A. D. ir P. R. pripažinti nuo 1939-1990m., okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų , nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5str., 2d., 2p.
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. D. paaiškino , jog jų šeima - tėvas K. P. ir B. P. (Ž.) iki 1944 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Turėjo nuosavus namus, laikė gyvulius. Jų tėvas buvo savanoris ir priklausė Šiaulių sąjungai. Vienas jų brolis buvo Plechavičiaus armijos karys, o kitą brolį namuose nušovė stribai, nes jis neišdavė kur slapstėsi tėvas. Nušautą brolį išvežė ir jos nežino kur jis palaidotas. Tuo pačiu metu su šautuvo buože buvo sumušta jų motina. Po tokių įvykių , 1944 metų rudenį, jų tėvas, iš patikimų žmonių sužinojęs, jog jų šeima yra tremiamų asmenų sąrašuose, ir juos išveš į Sibirą, su visa šeima paliko namus. Tėvas turėjo pažįstamų , todėl visiems pakeitė pavardes . Iš P. jie tapo P. Iš pradžių visa šeima apsistojo (duomenys neskelbtini) pas A. L.. Jis gyveno vienas, o namas buvo dviejų galų, tai kitame namo gale apsigyveno jų šeima. Po to, persikėlė į P. namus, esančius tame pačiame kaime , ir taip gyveno. Pareiškėja nurodė, jog jų šeima neteko viso turto , sodyba buvo sunaikinta. Atkūrus nepriklausomybę, teismo sprendimu joms buvo priteista piniginė kompensacija už sunaikintą turtą. Pareiškėja nurodė, jog jos kreipėsi į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl tremtinio statuso gavimo, tačiau joms atsakė, jog archyvuose nėra išlikusių dokumentų apie jų šeimos įtraukimą į tremiamų sąrašą ir nėra duomenų, jog jų šeima slapstėsi nuo tremtiems, todėl kreipėsi į teismą ir prašo jų pareiškimą.
Pareiškėja P. R. dėl sveikatos į teismo posėdį neatvyko. Ją atstovavo advokatė R.Šaltinienė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų prašymą , kuriame nurodė jog pareiškėjų pareiškimo neginčija.
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateikė atsiliepimą. Jame nurodė, jog LR Valstybinių pensijų įstatymo 11straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą , arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjos pateikė teismui 1992-03-26 Anykščių rajono teismo sprendimo nuorašą, kuriame nurodoma, jog bijodamas represijų, jų tėvas K. P. pokario metais gyveno kita pavarde (P.). Minėtu sprendimu teismas pripažino juridinį faktą , kad 1924m., (duomenys neskelbtini) parceliacijos planas, kuriame įrašytas 8,994 ha žemės savininkas K. P., priklauso pareiškėjų tėvui K. P.. Taip pat nurodo, jog pareiškėjos pateikė ir kitą teismo sprendimą , kuriuo pareiškėjai P. R. iš Anykščių rajono valdybos buvo priteista 45000 talonų kompensacija už neteisėtai paimto jos tėvo K. P.(P.) turtą, kuomet jis , vengdamas tremties, su šeima pasitraukė iš savo namų ir slapstėsi. Pateiktus pareiškėjų įrodymus, suinteresuotas asmuo siūlo vertinti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo ir, kad tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, atsiliepime nurodė, jog pareiškėjų prašymas pripažinti joms tremtinio teisinį statusą nėra teismo kompetencija. Tremtinio statusą pripažįsta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, įvertinęs besikreipiančiųjų atitikimą Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5str., 2d., 2p., nuostatose įtvirtintas sąlygas, todėl šioje dalyje pareiškėjų pareiškimą prašė palikti nenagrinėtą, o dėl kitos dalies, paliko spręsti teismui. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateikė atsiliepimą. Jame nurodė, jog nesutinka su pareikštu pareiškėjų pareiškimu. Nurodė, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų , kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Šiuo atveju pareiškėjos turėjo teisę skųsti joms nepalankius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-10-17 sprendimus Nr. 55R-927 ir Nr. 55R-932 „Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens- tremtinio teisinio statuso nepripažinimo“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, atsiliepime nurodė, jog pareiškėjų prašymas teismui pripažinti joms tremtinio teisinį statusą nėra teismo kompetencija. Tremtinio statusą pripažįsta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, todėl teismas dėl šio pareiškėjų prašymo bylą turėtų nutraukti. Prašė bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga, pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjų šeima- tėvas K. P., P., gim. (duomenys neskelbtini) m., miręs (duomenys neskelbtini) metais, motina B.(B.) P. (Ž.) ,gim. (duomenys neskelbtini) m., mirusi (duomenys neskelbtini) m., jų dukros- pareiškėjos A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., dar viena dukra ir du sūnus iki 1944 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Turėjo nuosavus namus, tvartą, klojimą, klėtį, laikė gyvulius. Pareiškėjų brolis S. P. , gim. (duomenys neskelbtini) metais , 1944 metais buvo Plechavičiaus armijos karys ir iš ten nebegrįžo. Kitas brolis A. P. , gim. (duomenys neskelbtini) metais, būdamas 16 metų, 1944 metais buvo nušautas sovietinių stribų namuose- (duomenys neskelbtini), nes neišdavė, kur jų tėvas slapstėsi. Pareiškėjų tėvas K. P.(P.) buvo savanoris , priklausė Šiaulių sąjungai. Brolio kūnas buvo išvežtas iš namų ir nežinoma jo palaidojimo vieta. Pareiškėjų motina buvo sumušta stribų šautuvo buože. 1944 metų rudenį pareiškėjų tėvas su šeima paliko namus, siekdamas išvengti tremties , nes jam buvo pranešta, jog yra tremiamų asmenų sąrašuose ir juos išveš į Sibirą. Tuo tikslu pareiškėjų tėvas pakeitė visų pavardes ir jie tapo P.. Visa pareiškėjų šeima paliko palikę namus apsigyveno (duomenys neskelbtini) A. L. gyvenamajame name ir gyveno vienerius metus, o vėliau persikėlė į P. sodybą , esančiame tame pačiame kaime ir gyveno iki 1959 metų. Pareiškėjos kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą dėl duomenų pateikimo. 2019-09-06 archyvo rašte nurodyta , jog Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos , Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto nepilnai išlikusiuose archyvuose duomenų, apie K. P.(P.) ir jos šeimos narių įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 145-1947 m. iš (duomenys neskelbtini), už Lietuvos TSR ribų, nerasta. 1992m. kovo 26d., Anykščių rajono teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 1924metų (duomenys neskelbtini) parceliacijos planas, kuriame įrašytas 8,994 ha žemės savininku K. P., priklauso pareiškėjų tėvui K. P., mirusiam (duomenys neskelbtini) metais . 2019 metais pareiškėjos kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir pateikė prašymą pripažinti joms tremtinio teisinį statusą. 2019m. sausio 29d., centras netenkino pareiškėjų prašymo pripažinti joms nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinį statusą. Nurodė, jog pareiškėjų tėvai nebuvo įkalinti, abu tėvai nebuvo ištremti iš Lietuvos, faktinių duomenų (įrodymų), kad jie buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašą, nėra, todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis nėra teisinio pagrindo pareiškėjų prašymą tenkinti. Tuomet pareiškėjo pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti tremtinio statusą, kad pareiškėjų A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai: K. P.(p.), P., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir motina B.(B.) P. (P.), gimusi (duomenys neskelbtini) m., su šeima buvo asmenys įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini), už Lietuvos SSR ribų , ir po įtraukimo į sąrašus nuo 1944m. spalio 30d., iki 1959m. gruodžio 25d., pareiškėjos A. D. ir P. R. , būdamas vaikais, su tėvais K. P.(P.) , P. ir motina (B. P. (P.) negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi nuo tremties ir ; A. D. ir P. R. pripažinti nuo 1939-1990m., okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų , nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5str., 2d., 2p. Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pareiškėjų prašymui neprieštaravo. Suinteresuoti asmenys VSDFV Kauno ir Utenos skyriai dėl pareiškėjų prašymo nurodė, jog dalis jų prašymo – dėl tremtinio statuso pripažinimo – neteisingas teismui, o dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo , paliko spręsti teismui, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus.
Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-31/1999, ir kt). Bylose dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto, kurį prašo nustatyti pareiškėjas, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į tai būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos A. D. pasisakymus, liudytojų M. K., N. Š. parodymus , bei remdamasis teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, daro išvadą , kad surinkti įrodymai yra pakankami daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjų nurodyti faktai, kad jų tėvai K. P. ir B. P. 1944 metais buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus, kad jos, būdamas nepilnametės, slapstėsi kartu su tėvais, tokiu būdu išvengdamos ištrėmimo, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir išvengė tremties ir, nuo 1944 metų spalio mėnesio iki 1959m. gruodžio mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas minėtus faktus įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų M. K. ir N. Š. parodymais, 1992-03-26 teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 1993-02-18 teismo sprendimu dėl žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami: asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje , taip pat įkalintų , ištremtų ar įrašytų į tremiamų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjos pateikė pakankamai įrodymų išvadai, kad jų tėvai su šeima buvo asmenys įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištrempti įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir buvo pabėgę, pasislėpę ir taip išvengę ištrėmimo, nuo 1944 m. rudenio iki 1959 m. gruodžio mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos A. D. ir P. R. 1944 metais buvo nepilnametės. Remiantis paminėtu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta sąlyga – tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Kaip matyti iš Lietuvos ypatingojo archyvo pažymos, tai iš nepilnai išlikusių archyviniuose fonduose duomenų, duomenų apie pareiškėjų tėvų ir jo šeimos įrašymą į sąrašus asmenų , numatytų ištremti , nerasta. Reikia atkreipti dėmesį, jog archyviniai fondai yra nepilnai išlikę ir į tai, jog buvo pakeista pareiškėjos tėvų ir šeimos narių pavardė.
Pareiškėjos savo prašymą grindžia ir dviems teismų sprendimais. 1992m. kovo 26d., Anykščių rajono teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo. 1992-03-26 teismo sprendime konstatuota, jog pareiškėjas tėvas K. P. buvo Lietuvos savanoris, todėl 1924 metais iš (duomenys neskelbtini), gavo 8,994 ha žemės. Taip pat sprendime konstatuota, kad pareiškėjų tėvas , bijodamas represijų, gyveno kita pavarde –P.. Teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1924m. (duomenys neskelbtini) parceliacijos planas, kuriame įrašytas 8,994 ha žemės savininku K. P. , priklauso pareiškėjų tėvui K. P., mirusiam (duomenys neskelbtini) m. Šiuo sprendimu konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjų tėvas , vengdamas represijų , buvo pasikeitęs pavardę, todėl tikėtina, jog nepilnai išlikusiuose archyvuose nėra duomenų apie pareiškėjų tėvų ir jo šeimos įtraukimą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Lietuvos TSR teritorijos.
Kitas teismo sprendimas, kuriuo remiasi pareiškėjos , yra priimtas Anykščių rajono apylinkės teisme 1993m. vasario 16d. Jame konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjos su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), kur turėjo nuosavus namus. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjų tėvas priklausė Šiaulių sąjungai, todėl visai šeimai buvo iškilęs realus tremties pavojus. 1944 metų rudenį visa šeima palikusi turtą, iš namų pasitraukė ir gyveno (duomenys neskelbtini). Siekdamas išvengti tremties tėvas net pasikeitė pavardę. (duomenys neskelbtini) likęs jų turtas buvo sunaikintas. Minėtu sprendimu , pareiškėjoms iš Anykščių rajono valdybos buvo priteista 45 000 talonų žalai atlyginti. Kaip matyti iš teismo sprendimu, tai juose konstatuotos aplinkybės apie pareiškėjų šeimai iškilęs realus pavojus būti ištremtiems, todėl palikę visą turtą pabėgo iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, slapstėsi ir negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Kadangi pareiškėjų slapstymosi faktą patvirtina tiek posėdžio metu apklausti liudytojai , tiek ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai , tai pareiškėjų prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka
Dėl pareiškėjų prašymo pripažinti D. ir P. R. nuo 1939-1990m., okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų , nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5str., 2d., 2p. Šis pareiškėjų prašymas paliktinas nenagrinėtu. Toks pareiškėjų prašymas teismui neteismingas. Tremtinio statusą pripažįsta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, įvertinęs besikreipiančiųjų atitikimą Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5str., 2d., 2p., nuostatose įtvirtintas sąlygas, todėl šioje dalyje pareiškėjų pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. R. , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai: K. P.(P.), P., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir motina B.(B.) P.(P.), gimusi (duomenys neskelbtini) m., su šeima buvo asmenys įtraukti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš (duomenys neskelbtini), už Lietuvos SSR ribų , ir po įtraukimo į sąrašus nuo 1944m. spalio 30d., iki 1959 m. gruodžio 25d., pareiškėjos A. D. ir P. R. , būdamos vaikais, su tėvais K. P.(P.) , P. ir motina B. (B.) P. (P.) negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Civilinę bylą, dalyje dėl pareiškėjų prašymo pripažinti A. D. ir P. R. nuo 1939-1990m., okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų , nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5str., 2d., 2p., palikti nenagrinėtą.
Faktas nustatomas nukentėjusiųjų nuo okupacijų tremtinio teisiniam statusui gauti.
Sprendimas per 30d., gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.